Brūkšnys: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 141 pridėtas baitas ,  prieš 10 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
{{Skyrybos ženklai}}
{{inuse}}
 
'''Brūkšnys''' – [[Intonacija|intonacinis]] ženklas, vartojamas sakinio dalių ar dėmenų santykiams pabrėžti ir išryškinti. Brūkšnys gali atstoti [[Kablelis|kablelį]] arba būti kartu su kableliu.
 
== Vartojimas ==
 
Brūkšnys dedamas vietoj praleistos [[Sudurtinis tarinys|sudurtinio tarinio]] jungties, kai tarinio vardinė dalis išreikšta [[Daiktavardis|daiktavardžio]] ar [[Skaitvardis|skaitvardžio]] vardininku arba [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] bendratimi:
 
# ''Vilnius – Lietuvos sostinė.''
# ''Girios kuždėjo pilnos žvėrių, pievos – gyvulių.''
# ''Riksmo daug, o darbo – tik dėl akių.''
 
Brūkšnys dedamas prieš apibendrinamąjį žodį, einantį po išskaičiuojamųjų vienarūšių sakinio dalių ar dėmenų:
 
# ''Miškuose, laukuose, pievose – visur vasarą pilna žiedų.''
# ''Dideli ir maži, seni ir jauni – visi išėjo laukan.''
# ''Vargas, badas, rykštės, dvarininkų valdžios daromos neteisybės – štai kas sukurstė mūsų žmones!''
 
Brūkšnys dedamas prieš žodžius, kurie iš įprastos vietos nukelti į sakinio galą ir pasakomi kaip pabrėžtos pridurtinės pastabos:
 
# ''Paskui jis pajunta maudžiantį ilgesį – gimtojo kaimo, tėviškės.''
# ''Kitados Kistyno tarpukalnė yra mačiusi ir laimingų laikų – ir net labai laimingų.''
 
Brūkšnių nuo pažymimojo žodžio atskiriami keli po jo einantys [[pažyminiai]], turintys pabrėžiamąją ar aiškinamąją reikšmę:
 
# ''Tikiu aš dieną – didelę ir šviesią.''
# ''Iš vakarų kilo debesys – tamsūs, niaurūs, grėsmingi.''
# ''O kai prijojo arti dvaro, tai sutiko, tai pamatė jauną mergelę – dailaus būdo, skaistaus veido.''
 
[[Kategorija:Skyrybos ženklai]]
1 218

pakeitimų