Badmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

168 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: simple:Famine Šalinama: pt:Fome (crise humanitária))
 
== Badmečiai Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-2007-0151, Litauen, Wilna, Speisung von Bettlerkindern.jpg|thumb|Išbadėję Vilniaus vaikai elgetauja Pirmojo pasaulinio karo metais]]
Badmečiai [[Lietuva|Lietuvoje]] kartojosi tiek pat dažnai kaip ir vakarų ar centrinėje Europoje. 1282 m. ir 1310 m. Vidurio Europą ištikęs badmetis palietė ir Lietuvą. 1391 m. didelis badas apėmė visą Lietuvą ir paskatino dalį gyventojų pasitraukti iš krašto. 1408 m. Vytautas Didysis bandė badmečio išvengti užpirkdamas [[Lenkija|Lenkijoje]] javų, kurie į Lietuvą buvo siunčiami Vysla, jūra ir Nemunu. Krovinys ties Ragaine kryžiuočių buvo užgrobtas, nes kryžiuočiai norėjo priversti javus brangiau pirkti iš Prūsijos. Tai buvo ir viena iš 1410 m. karo su kryžiuočiais priežasčių. Badmečiai Lietuvoje žinomi ir 1440, 1448, 1482 m., XVI-XVIII a. badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais. Sunkūs badmečiai buvo 1551-2, 1557-8, 1570 m. Lietuvos statutuose bandoma reguliuoti badaujančiųjų, kurie dėl bado parduoda save ar savo vaikus, reikalai. Ypač sunkus buvo 1710 m. badas, kurį sukėlė karas ir maras. Visuotiniu tapo badaujančiųjų parsidavimas į baudžiavą (tuo būdu nemažai baudžiauninkų įgijo turtingesni vienuolynai). Lietuvą užėmus rusams įvesti privalomi sampilai (magazinai) Rusijos pavyzdžiu, tačiau jie mažai apsaugodavo baudžiauninkus, nes dažnai jų supiltų javų atsargą išparduodavo dvarininkai. Sampilai neišsaugojo nuo 1842 m., 1847-48 m. bado. Blogos orų salygos sukėlė 1867-8 m. badą. Po to didesnis badmetis Lietuvos jau nebeištiko. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, vokiečiams draudžiant laisvąją prekybą ir visas maisto atsargas gabenant savo kariuomenei ar į Vokietiją, daug kur ir esant geram derlių teko kęsti badą. 1916-7 m. bado buvo apimta vokiečių pafrontė rytų Lietuvoje.
 
Anoniminis naudotojas