Dobrudža: Skirtumas tarp puslapio versijų

796 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Panaikinta kategorija "Rumunijos istorija" (naudojant HotCat))
{{Regionasm
[[Vaizdas:Scythia Minor map.jpg|thumb|280px|Dobrudžos istoriniai miestai]]
| Spalva = #FF0000
| Tipas = Istorinės Rumunijos regionai
| Pavadinimas = Dobrogea
| Foto = Kaliakra E5.jpg
| Šalis = [[Rumunija]], [[Bulgarija]]
| Vėliava =
| Tauta = [[rumunai]], [[bulgarai]]
| Kalba =
| Valstybės = [[Karvunos kunigaikštystė|Karvunos kng.]]
| Miestai = [[Konstanca]], [[Dobričius]]
| Žemėlapis = Rumania-Bulgaria.svg
| Pastaba =
}}
'''Dobrudža''' ({{bg|Добруджа}}, {{ro|Dobrogea}}, {{gr|Δοβρουτσά}}) – istorinė sritis [[Europa|Europos]] pietryčiuose, tarp [[Dunojus|Dunojaus]] žemupio ir [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso [[Rumunija]]i, pietinė, apie 4 200 km² - [[Bulgarija]]i.
 
Didžiausi miestai: [[Konstanca]] (Rumunijoje), [[Dobričius]], [[Silistra]] (Bulgarijoje).<ref>{{VLE|V|43||Dobrudža}}</ref>
== Istorija ==
[[Vaizdas:Scythia Minor map.jpg|thumb|280px200px|Dobrudžosleft|Dobrudža prieš istoriniaimūsų miestaierą]]
Iki XIV a. regiono istorija labiau susijusi su [[Bulgarijos istorija]]. Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno [[trakai (tauta)|trakai]]. [[VII a.]] - [[VI a.]] iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė [[graikai]], [[V a.]] atsikėlė [[skitai]]. Nuo [[I a. pr. m. e.]] iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė [[Romos imperija]]i, įėjo į [[Mezija|Mezijos provinciją]], nuo [[IV a.]] – [[Bizantija]]i, [[VII a.]] - [[XIV a.]] – [[Bulgarija]]i, [[XI a.]] - [[XII a.]] vėl Bizantijai.
 
XIV a. [[Antroji Bulgarijos imperija|Antrosios Bulgarijos imperijos]] teritorijoje 1320 m. susikūrė autonomiška [[Karvunos kunigaikštystė|Dobroticos valstybė]] (iš čia pavadinimas). Tai buvo vienintelis valstybingumo periodas regiono istorijoje.
Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno [[trakai (tauta)|trakai]]. [[VII a.]] - [[VI a.]] iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė [[graikai]], [[V a.]] atsikėlė [[skitai]]. Nuo [[I a. pr. m. e.]] iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė [[Romos imperija]]i, įėjo į Mezijos provinciją, nuo [[IV a.]] – [[Bizantija]]i, [[VII a.]] - [[XIV a.]] – [[Bulgarija]]i, [[XI a.]] - [[XII a.]] vėl Bizantijai.
 
[[1388]] m. kunigaikštystę užėmė [[Valakija]], ir taip regionas buvo įtrauktas į Rumunijos istorijos orbitą. [[1419]] m. jį prisijungė [[Osmanų imperija]], kuri valdė regioną tiesiogiai.
XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). [[1388]] m. ją užėmė [[Valakija]], [[1419]] m. – [[Turkija]]. Po [[1877]]-[[1878]] m. [[Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po [[II Balkanų karas|II Balkanų karo]] [[1913]] m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. [[1940]] m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos [[rumunai]] perkelti į šiaurinę, [[bulgarai]] – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino [[1947]] m. [[Paryžiaus taika]].
 
XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). [[1388]] m. ją užėmė [[Valakija]], [[1419]] m. – [[Turkija]]. Po [[1877]]-[[1878]] m. [[Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po [[II Balkanų karas|II Balkanų karo]] [[1913]] m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai., o [[1940]] m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos [[rumunai]] perkelti į šiaurinę, [[bulgarai]] – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino [[1947]] m. [[Paryžiaus taika]].
Didžiausi miestai: [[Konstanca]] (Rumunijoje), [[Dobričius]], [[Silistra]] (Bulgarijoje).<ref>{{VLE|V|43||Dobrudža}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
32 630

pakeitimų