Šventasis inkų slėnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Pridėta kategorija "Inkai" (naudojant HotCat) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Slėnis - vienas iš penkių svarbiausių ikikolumbinės Peru kalnų slėnių. Jame vyrauja [[kečua]] klimatinė zona. Į šiaurės vakarus nuo jo išsidėstęs [[Mantaro slėnis]], o lygiagrečiai vakaruose - [[Apurimakas|Apurimako]] slėnis. Tradiciškai slėniu buvo laikoma atkarpa nuo [[Pisakas|Pisako]] iki [[Oljantaitambas|Oljantaitambo]].
Slėnis buvo labai nutolęs nuo svarbiausių priešinkinės Peru kultūrinių centrų, čia nesusiformavo tokios senos archeologinės kultūros, kaip kad kituose slėniuose. Ankstyvoji Andų civilizacijos įtaka siejama su [[Vario kultūra]], kuri nuo VII a. iš Apurimako slėnio vykdė kultūrinę, ir tikriausiai karinę, ekspansiją į kitus Andų kalnų ir Kostos žemumų slėnius. Gali būti, kad ši įtaka Urubambos slėnyje truko iki IX a. pabaigos. Vėliau čia suklestėjo [[Kilkės kultūra]], egzistavusi iki XIII a.
XIII a. Apurimako slėnį užkariavus [[čankai|čankams]], Šventajame slėnyje irgi ėmė formuotis nepriklausomos vietos indėnų valstybės, tarp kurių buvo [[ajarmakai|ajarmakų]], [[pinagvai|pinagvų]] karalystės. Tuo pat metu [[kečujų kalba]] kalbantys [[inkai]] įkūrė savo valstybę - [[Kusko karalystė|Kusko karalystę]]. Iki XV a. slėnis ne kartą buvo siaubiamas čankų.
Slėnis tapo [[Inkų imperija|Inkų imperijos]] lopšiu, kadangi Kusko karalystės atstovai, pradedant [[Pačakutis|Pačakučiu]] (1438-1471) iš pradžių konsolidavo valdžią pačiame slėnyje, o vėliau ėmė vykdyti ekspansiją į gretimus slėnius ir dar toliau. Šventasis slėnis tapo didžiausios ikikolumbinės imperijos kultūriniu ir politiniu centru. Čia susikaupę svarbiausi inkų miestai: [[Kuskas]], [[Pisakas]], [[Oljantaitambas]], [[Maču Pikču]], [[Saksaiuamanas]] ir daugybė kitų.
| |||