Švedų tvanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: uk:Потоп (війна) |
S papildymas |
||
Eilutė 1:
{{Infobox karinis konfliktas
[[Vaizdas:Rzeczpospolita Potop.png|thumb|290px|Abiejų Tautų teritorija, užimta Švedijos, Rusijos, Brandenburgo ir Chmelnickio kazokų]]▼
|conflict=Švedų tvanas
|partof=[[Antrasis Šiaurės karas]]
|image=[[Vaizdas:Rzeczpospolita Potop.png|330px]]
▲
|date=[[1655]]-[[1660]] m.
|place=[[Europa]]
|casus=
|territory=
|result=[[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] Pyro pergalė
|combatant1=[[File:Flaga Rzeczpospolitej Obojga Narodow.svg|22px]] [[Abiejų Tautų Respublika]]<br>
[[File:Gerae-tamga.png|22px]] [[Krymo chanatas]]<br>
{{flag|Denmark}}<br>
[[File:Flag of the Habsburg Monarchy.svg|22px]] [[Habsburgų monarchija|Austrija]]<ref name="Ervin Liptai 1985">Ervin Liptai: ''Military history of Hungary'', Zrínyi Military Publisher, 1985. ISBN 9633263379
</ref><br>
[[File:War Flag of Hungary.svg|22px]] [[Vengrijos karalystė|Vengrija]]<ref name="Ervin Liptai 1985"/><br>
[[File:Coat of Arms of Moscow.png|22px]] [[Rusijos carystė]]<br>(November 1656 -)<br>
[[File:Flag of Brandenburg.svg|22px]] [[Brandenburgas]]<br>(1657 - )
|combatant2={{flag|Sweden}} <br>
[[File:Coat of Arms of Moscow.png|22px]] [[Rusijos carystė]]<br>(1654 iki 1656 lapkričio ir nuo 1658)<br>
[[File:Herb Radziwiłłów.PNG|22px]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] (Radvilų [[Kėdainių unija]])<br>
[[File:Flag of Brandenburg.svg|22px]] [[Brandenburgas]]<br>(1656 - 1657)<br>
[[File:Flag of the Cossack Hetmanat.svg|26px]] [[Zaporožės kazokai]]<br>
[[File:Coat of arms of Transylvania.svg|22px]] [[Transilvanija]]<br>
[[File:Flag of Moldavia.svg|22px]] [[Moldavija|Moldavijos kunigaikštystė]]<ref name="ReferenceA">László Markó: ''Lordships of the Hungarian State'', Magyar Könyvklub Publisher, [[2000]]. ISBN 963 547 085 1
</ref><br>
[[File:Icone Valachie.gif|22px]] [[Valakija|Valakijos kunigaikštystė]]<ref name="ReferenceA"/><br>
|commander1=
|commander2=
|strength1=
|strength2=
|casualties1=
|casualties2=
|casualties3=
|notes=
}}
'''Švedų tvanas''' – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] istorijos periodas tarp [[1655]] ir [[1660]] metų, kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą palei [[Turkija|Turkijos]] sieną, buvo užėmusi [[Švedija]] ir [[Rusija]].
Tarptautinė Abiejų tautų respublikos padėtis vis sunkėjo. 1654 m. iš rytų Lietuvą užpuolė ir didelę jos dalį užėmė Maskvos
Kunigaikštis [[Jonušas Radvila]], paskirtas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmonu, beturėjo tik 5000 kareivių. Likusioji kariuomenė žuvo mūšiuose su maskviečiais prie [[Šklovas|Šklovo]], [[Mogiliovas|Mohilevo]], Smolensko, [[Bychovas|Staro Bychovo]]. 1654 m. [[rugpjūčio 12]] d. ties Šklovu Jonušas Radvila su 8000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis [[Aleksejus Trubeckojus]] ir pralaužė priešo gretas. Tačiau tolesnės kovos baigtį nulėmė žymi jėgų persvara. Iš valdovo pastiprinimo sulaukti nepavyko, o kai pagalba atėjo, jau buvo per vėlu. 1655 m. [[rugpjūčio 8]] d. Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, t. y. juridinę ir finansinę valstybės galią.
Švedija [[1655]] m. užėmė [[Žemaitija|Žemaitiją]], [[Upytė|Upytę]], dalį [[Kaunas|Kauno]] ir Breslaujos pavietų. Švedų įgulos buvo [[Kretinga|Kretingoje]], [[Palanga|Palangoje]], [[Vainutas|Vainute]], [[Plungė]]je, [[Tauragė]]je ir kt. Švedai pradėjo rinkti mokesčius – 5 taleriai nuo valako.
Švedijos kariuomenė taip pat įsiveržė ir užėmė didelę dalį [[Lenkija|Lenkijos]], išskyrus [[Gdanskas|Gdanską]]. Lenkų bajorija paskelbė Tišoveco konfederaciją. 1655 m. pabaigoje Rusija pasirašė paliaubas su Lietuva. 1656 m. Rusija pradėjo kariauti su Švedija, norėdama užimti [[Livonija|Livoniją]].
1656 m. [[vasario 2]] d. išleistame atsišaukime Jonas Kazimieras ragino kovoti su švedais. Apie 1656 m. balandžio mėnesį prasidėjo žemaičių bajorų sukilimas, buvo sunaikintos švedų įgulos. Taubės vokiečių eskadroną sukilėliai sutriuškino. Birželio mėnesį švedai pasiliko tik [[Biržai|Biržuose]]. Vienas iš pagrindinių konfederacijos prieš švedus organizatorių buvo P. Sapiega. P. Sapiega kovojo su [[Jonušas Radvila|Jonušu Radvila]], kuris buvo pasidavęs švedams ([[Kėdainių sutartis]]). Biržų apgultis sukilėliams ilgai nesisekė. Tik 1657 m. sausio mėnesį Gonsievskiui pavyko priversti Biržus kapituliuoti. 1657 m. rugsėjo mėnesį į Abiejų Tautų Respublikos pusę perėjo Brandenburgo [[kurfiurstas]]. 1658 m. lietuvių kariuomenę švedai išstūmė iš Livonijos, puldinėjo Žemaitiją.
{{Reflist}}
{{ist-stub}}
| |||