Bekešo kalnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Steponas Batoras|S. Batoro]] draugas karvedys [[Kasparas Bekešas]] mirė [[Gardinas|Gardine]], bet prieš mirtį pasakė: „Dangus man nerūpi, o pragaro nebijau“. S. Batoro įsakymu K. Bekešas atvežtas laidoti į [[Vilnius|Vilnių]], tačiau nė į vienas kapines Vilniaus dvasininkai neįsileido žmogaus, nebijančio pragaro ir nesirūpinančio dangumi. Tada artimieji išrinko [[Vilnia|Vilnios]] pakrantėje gražų kalną ir ten („nešventintoje žemėje“) palaidojo maištingą karvedį. Nuo to laiko priešais [[Gedimino kalnas|Gedimino kalną]] atsirado Bekešo kalnas. Paminklas, 20 m. aukščio ir 6 metrų skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnelę, vandeniui paplovus kalno šlaitą XIX a. viduryje.