Apolinaras Likerauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

84 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Kokio nors search&replace testavimas)
[[Image:PLCH-LIKERAUSKAS APOLINARAS.jpg|thumb|right|200px|Apolinaras Likerauskas]]
'''Apolinaras Likerauskas''' ([[1895]] m. [[liepos 15]] d. [[Sankt Peterburgas|PetrapilyjePeterburge]], Rusija - [[1984]] m. [[vasario 5]] d. [[Antaviliai|Antaviliuose]], netoli [[Vilnius|Vilniaus]]), choro ir orkestro dirigentas, dainininkas (bosas), pedagogas.
 
== Biografija ==
 
Tai įvairiapusio, sudėtingo gyvenimo ir tragiško likimo asmenybė. Jo kultūrinė - muzikinė veikla buvo susijusi su Nepriklausomos Lietuvos įvairiomis kultūrinėmis, religinėmis ir politinėmis organizacijomis, todėl okupantai bolševikai jo ir jo gausios šeimos nepaliko ramybėje - visi buvo ištremti į [[Sibiras|Sibirą]].
 
[[1907]] m.[[Rusija|Rusijos]] grįžęs į Lietuvą, A. Likerauskas apsigyveno [[Karkimai|Karkimuose]] ([[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rraj.]]). [[1910]] m. pradėjo lankyti Biržų pradžios mokyklą, o vėliau ir gimnaziją, dainavo moksleivių chore. Baigęs gimnaziją, [[1914]] m. grįžo į Karklinus. Čia įkūrė [[Ateitininkai|Ateitininkų]] organizaciją ir buvo jos pirmininkas. Įsteigė trijų klasių mokyklą ir vaikus mokė rašyti bei skaityti. Gretimame Geidžiūnų kaime suorganizavo jaunimo kursus, kuriuos lankė apie 50 klausytojų. [[1916]] m. apsigyvenęs Geidžiūnuose ([[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rraj.]]), iš koplyčios į mokyklą atsigabeno fisharmoniją ir vaikus mokė dainuoti.
 
[[1917]] - [[1920]] Am. Likerauskas studijavo [[KKS|Kauno kunigų seminarijoje]] ir vadovavo klierikų chorui, kurį išmokė sudėtingesnių [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]], [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]], G. Palestrinos, [[Džoakinas Rosinis|G. Rossini]], [[Česlovas Sasnauskas|Č.Česlovo Sasnausko]] ir [[Juozas Naujalis|J.Juozo Naujalio]] kūrinių. Chorui akompanuodavo [[Juozas Naujalis|J. Naujalis]]. [[1921]] - [[1924]] Am. Likerauskas[[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] mokėsi dainuoti (dėst. A.[[Aleksandras Kačanauskas]]), [[1925]] - [[1927]] m. lankė O. Marini vadovaujamą operos klasę. Kauno valstybės teatre sukūrė keletą vaidmenų: Sargo [[Artūras Rubinšteinas|A. Rubinšteino]] operoje „Demonas", Don Bazilijo [[Džoakinas Rosinis|G. Rossini]] operoje „Sevilijos kirpėjas". Kartu dėstė muziką S. Daukanto ir „Saulės" mokytojų seminarijose, dirbo Pavasarininkų sąjungos Centro valdyboje skyriaus vedėju. Rašė straipsnius į jaunimo laikraštį „Ateitis", važinėjo po Lietuvą, padėdamas organizuoti chorus, chorvedžių suvažiavimus ir dainų šventes.
 
[[Valstybės teatras|Valstybės teatre]] sukūrė keletą vaidmenų: Sargo [[Artūras Rubinšteinas|Artūro Rubinšteino]] operoje „Demonas", Don Bazilijo [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosinio]] operoje „Sevilijos kirpėjas". Kartu dėstė muziką [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] ir „Saulės" mokytojų seminarijose, dirbo [[Pavasarininkai|Pavasarininkų]] sąjungos Centro valdyboje skyriaus vedėju. Rašė straipsnius į jaunimo laikraštį „Ateitis", važinėjo po Lietuvą, padėdamas organizuoti chorus, chorvedžių suvažiavimus ir dainų šventes.
[[1921]] - [[1925]] [[Kaunas|Kaune]] vadovavo Kauno [[Kauno Karmelitų bažnyčia|Karmelitų]] bažnyčios chorui, o [[1924]] - [[1932]] Kauno studentų ateitininkų chorui (60 dalyvių). Choras atliko ir sudėtingesnių kūrinių, gastroliavo [[Estija|Estijoje]] ir [[Latvija|Latvijoje]]. [[1924]] kartu su K. Dineika suorganizavo jaunimo dainų ir sporto šventę [[Šiauliai|Šiauliuose]], kur A. Likerauskas dirigavo 1000 dalyvių jungtiniam chorui. Prisidėjo prie [[1924]] 1-osios visos Lietuvos dainų šventės organizavimo - buvo Dainų dienos pirmasis vicepirmininkas ir „Pavasario" jaunimo jungtinio choro dirigentas: dirigavo [[Aleksandras Kačanauskas|A. Kačanausko]] „Pavasarininkų himną" ir dvi [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] dainas: „Jaunimo giesmę" ir „Kur bėga Šešupė". [[1925]] dirigavo dzūkų jaunimo dainų šventėje [[Alytus|Alytuje]], o [[1927]] pavasarininkų dainų šventėje [[Kaunas|Kaune]] - dalyvavo 3000 dainininkų jungtinis choras, kuriam dirigavo ir [[Juozas Naujalis|J. Naujalis]], ir A. Kačanauskas. [[1927]] A. Likerauskas [[Kaunas|Kaune]] suorganizavo pradžios mokyklų mokytojų kursus; juose dalyvavo apie 200 mokytojų.
 
1921 - [[1925]] m. vadovavo Kauno [[Kauno Karmelitų bažnyčia|Karmelitų]] bažnyčios chorui, o 1924 - [[1932]] m. - Kauno studentų ateitininkų chorui (60 dalyvių). Choras atliko ir sudėtingesnių kūrinių, gastroliavo [[Estija|Estijoje]] ir [[Latvija|Latvijoje]]. [[1924]] m. kartu su [[Karolis Dineika|Karoliu Dineika]] suorganizavo jaunimo dainų ir sporto šventę [[Šiauliai|Šiauliuose]], kur A. Likerauskas dirigavo 1000 dalyvių jungtiniam chorui.
Nuo [[1927]] rudens Biržų gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytojas, ten įkūrė liaudies teatrą ir pastatė keletą veikalų, koncertavo kaip solistas. [[1928]] [[Biržai|Biržuose]] suorganizavo mokytojų kursus, kuriuose dalyvavo apie 240 mokytojų.
 
[[1921]]Prisidėjo -prie [[1925]] [[Kaunas|Kaune]] vadovavo Kauno [[Kauno Karmelitų bažnyčia|Karmelitų]] bažnyčios chorui, o [[1924]] - [[1932]] Kauno studentų ateitininkų chorui (60 dalyvių)m. Choras atliko ir sudėtingesnių kūrinių, gastroliavo [[Estija|Estijoje]] ir [[Latvija|Latvijoje]]. [[1924]] kartu su K. Dineika suorganizavo jaunimo dainų ir sporto šventę [[Šiauliai|Šiauliuose]], kur A. Likerauskas dirigavo 1000 dalyvių jungtiniam chorui. Prisidėjo prie [[1924]] 1-osios visos Lietuvos [[dainų šventėsšventė]]s organizavimo - buvo Dainų dienos pirmasis vicepirmininkas ir „Pavasario" jaunimo jungtinio choro dirigentas: dirigavo [[Aleksandras Kačanauskas|A. Kačanausko]] „Pavasarininkų himną" ir dvi [[Juozas Naujalis|J.Juozo Naujalio]] dainas: „Jaunimo giesmę" ir „Kur bėga Šešupė". [[1925]] m. dirigavo dzūkų jaunimo dainų šventėje [[Alytus|Alytuje]], o [[1927]] m. - pavasarininkų dainų šventėje [[Kaunas|Kaune]] - dalyvavo 3000 dainininkų jungtinis choras, kuriam dirigavo ir [[Juozas Naujalis|J. Naujalis]], ir A. Kačanauskas. [[1927]] A. Likerauskas [[Kaunas|Kaune]] suorganizavo pradžios mokyklų mokytojų kursus; juose dalyvavo apie 200 mokytojų.
Nuo [[1928]] rudens [[Šiauliai|Šiaulių]] mokytojų seminarijos muzikos mokytojas ir mišriojo choro vadovas. [[1929]] įsteigė savo vardo muzikos mokyklą ir turėjo nemaža mokinių. Dirigavo ir [[1930]] visos Lietuvos dainų šventėje [[Kaunas|Kaune]]. [[1936]] uždarius [[Šiauliai|Šiaulių]] mokytojų seminariją, su muzikos mokykla persikėlė į Alytų, kur iki [[1939]] išvarė platų muzikinių darbų barą. Vadovavo Birutės antrojo ulonų pulko dūdų orkestrui, Šaulių būrio (vėliau miesto visuomenės) chorui. Orkestras koncertavo ne tik [[Alytus|Alytuje]] ir jo apylinkėse, bet ir [[Kaunas|Kaune]] - miesto visuomenei, kariams, moksleiviams ir studentams. Be orkestro neapsiėjo joks kultūros renginys. [[1938]] rudenį su Šaulių būrio choru ir pučiamųjų orkestru Šaulių namuose pastatė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai" (talkino solistai K. Petrauskas, V. Jonuškaitė ir M. Rakauskaitė, vargonininkas [[Konradas Kaveckas|K. Kaveckas]]). A. Likerauskas buvo [[1937]] ir [[1939]] dainų švenčių [[Alytus|Alytuje]] organizatorius ir dirigentas.
 
1927 m. Kaune suorganizavo pradžios mokyklų mokytojų kursus; juose dalyvavo apie 200 mokytojų. Nuo [[1927]] m. rudens - [[Biržų gimnazija|Biržų gimnazijos]] muzikos ir dainavimo mokytojas, ten įkūrė liaudies teatrą ir pastatė keletą veikalų, koncertavo kaip solistas. [[1928]] m. [[Biržai|Biržuose]] suorganizavo mokytojų kursus, kuriuose dalyvavo apie 240 mokytojų.
[[1939]] - [[1940]] Tauragės dragūnų pulko orkestro kapelmeisteris, nuo [[1940]] rudens Panevėžio gimnazijos muzikos mokytojas ir pučiamųjų orkestro dirigentas. Dėstė mokytojų seminarijoje, įkūrė „Meno mylėtojų" draugiją, kuri įsteigė liaudies ansamblį - jam vadovavo A. Likerauskas.
 
Nuo 1928 m. rudens - [[Šiauliai|Šiaulių]] mokytojų seminarijos muzikos mokytojas ir mišriojo choro vadovas. [[1929]] m. įsteigė savo vardo muzikos mokyklą ir turėjo nemaža mokinių. Dirigavo ir [[1930]] m. visos Lietuvos dainų šventėje Kaune.
Nuo [[1944]] rudens buvo Panevėžio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas. [[1945]] spalio mėn. sovietų valdžios suimtas, kalintas [[Panevėžys|Panevėžyje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] (Lukiškių kalėjime), o [[1948]] ištremtas į Sibirą - pateko į Komijos respublikos Pečioros lagerį. Pečioros ir Korčmės lageriuose vadovavo lietuvių tremtinių chorams, kurie dainuodavo ir lietuviškas patriotines dainas. [[1949]] į Sibirą ištrėmė [[Lietuva|Lietuvoje]] likusias jo keturias dukteris ir vaikaitį. [[1955]] A. Likerauskas buvo grįžęs į Lietuvą, bet, niekur negavęs darbo, išvyko į Marių autonominę respubliką ir [[1955]] - [[1957]] mokė dainininkus Joškar Olos filharmonijoje. Vėliau nuvyko į Gorno Altaiską ir iki [[1960]] buvo miesto operetės vyr. dirigentas.
 
Nuo [[19281936]] rudens [[Šiauliai|Šiaulių]] mokytojų seminarijos muzikos mokytojas ir mišriojo choro vadovasm. [[1929]] įsteigė savo vardo muzikos mokyklą ir turėjo nemaža mokinių. Dirigavo ir [[1930]] visos Lietuvos dainų šventėje [[Kaunas|Kaune]]. [[1936]] uždarius [[Šiauliai|Šiaulių]] mokytojų seminariją, su muzikos mokykla persikėlė į Alytų, kur iki [[1939]] m. išvarė platų muzikinių darbų barą. Vadovavo Birutės antrojo ulonų pulko dūdų orkestrui, Šaulių būrio (vėliau miesto visuomenės) chorui. Orkestras koncertavo ne tik [[Alytus|Alytuje]] ir jo apylinkėse, bet ir [[Kaunas|Kaune]] - miesto visuomenei, kariams, moksleiviams ir studentams. Be orkestro neapsiėjo joks kultūros renginys. [[1938]] m. rudenį su Šaulių būrio choru ir pučiamųjų orkestru Šaulių namuose pastatė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai" (talkino solistai K.[[Kipras Petrauskas]], V. Jonuškaitė ir M. Rakauskaitė, vargonininkas [[Konradas Kaveckas|K. Kaveckas]]). A. Likerauskas buvo [[1937]] ir [[1939]] m. dainų švenčių [[Alytus|Alytuje]] organizatorius ir dirigentas.
[[1960]] grįžo į Lietuvą, apsigyveno [[Druskininkai|Druskininkuose]] pas Karolį Dineiką, netrukus įsteigė vaikų muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo, vėliau joje mokytojavo. [[1963]] - [[1973]] gyveno pas dukterį Frunzėje ir vadovavo styginių instrumentų liaudies orkestrui. Grįžęs į [[Druskininkai|Druskininkus]], [[1974]] - [[1977]] vadovavo darbo veteranų chorui, o [[1977]] - [[1982]] analogiškam chorui Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose [[Vilnius|Vilniuje]].
 
1939 - [[19391940]] m. - [[1940Tauragė]] Tauragėss dragūnų pulko orkestro kapelmeisteris, nuo [[1940]] m. rudens - [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijos]] muzikos mokytojas ir pučiamųjų orkestro dirigentas. Dėstė mokytojų seminarijoje, įkūrė „Meno mylėtojų" draugiją, kuri įsteigė liaudies ansamblį - jam vadovavo A. Likerauskas.
Nuo [[1979]] iki mirties gyveno Antaviliuose, organizavo literatūrinius vakarus, pats skaitė ištraukas iš įvairių rašytojų kūrinių, rašė dienoraštį. Palaidotas Antaviliuose.
 
Nuo [[1944]] m. rudens buvo Panevėžio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas. [[1945]] m. spalio mėn. sovietų valdžios suimtas, kalintas [[Panevėžys|Panevėžyje]] ir [[Vilnius|Vilniuje]] ([[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]]), o [[1948]] m. ištremtas į Sibirą - pateko į [[Komija|Komijos]] respublikos Pečioros lagerį. Pečioros ir Korčmės lageriuose vadovavo lietuvių tremtinių chorams, kurie dainuodavo ir lietuviškas patriotines dainas. [[1949]] m. į Sibirą ištrėmė [[Lietuva|Lietuvoje]] likusias jo keturias dukteris ir vaikaitį. [[1955]] Am. Likerauskas buvo grįžęs į Lietuvą, bet, niekur negavęs darbo, išvyko į Marių autonominę respubliką ir [[1955]] - [[1957]] m. mokė dainininkus Joškar Olos filharmonijoje. Vėliau nuvyko į Gorno Altaiską ir iki [[1960]] m. buvo miesto operetės vyr. dirigentas.
==Šaltinis==
 
[[1960]] m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno [[Druskininkai|Druskininkuose]] pas Karolį Dineiką, netrukus įsteigė vaikų muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo, vėliau joje mokytojavo. [[1963]] - [[1973]] m. gyveno pas dukterį Frunzėje[[Frunzė]]je ir vadovavo styginių instrumentų liaudies orkestrui. Grįžęs į [[Druskininkai|Druskininkus]], [[1974]] - [[1977]] m. vadovavo darbo veteranų chorui, o [[1977]] - [[1982]] m. - analogiškam chorui Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose [[Vilnius|Vilniuje]].
 
Nuo [[1979]] m. iki mirties gyveno Antaviliuose, organizavo literatūrinius vakarus, pats skaitė ištraukas iš įvairių rašytojų kūrinių, rašė dienoraštį. Palaidotas Antaviliuose.
 
== Šaltinis ==
 
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
23 483

pakeitimai