14:48, 17 balandžio 2010 versija taisyti Iulius (aptarimas \| indėlis) 5 091 keitimas SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		14:49, 17 balandžio 2010 versija taisyti anuliuoti Iulius (aptarimas \| indėlis) 5 091 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Neoromaninė architektūra''' - istorizmo architektūros kryptis XIX a. antrojoje pusėje, kurios kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš XI - XII amžių [[romaninė architektūra\|romaninės architektūros]] formų. Abiem šiem stiliam būdinga masyvūs kontraforsai, pusapskritės arkos ir langai, neorimanikoje įgyjantys labiau supaprastintas architektūrines formas. Nors tuo pačiu laiku Europos architektūroje dominavo [[neogotika]], buvo vertinamas neoromaninio stiliaus masyvumas, formų atšiaurumas. Šiuo stiliumi statyti universitetų ansambliai [[JAV]], bažnyčios, visuomeniniai pastatai. Vienas žymiausių šio stiliaus meistrų buvo amerikietis [[Henry Hobson Richardson]]. Lietuvoje neoromanika buvo kur kas mažiau populiari, nei kiti istorizmo stiliai. Vos keletą Lietuvos bažnyčių galima neginčijamai priskirti grynajam neoromaniniam stiliui. Tačiau daugelyje neogotikinių ir istoristinių kulto pastatų ryškūs būdingieji neoromanikos bruožai: romaninės formos dažniausiai kūrybiškai derinamos su būdingomis gotikai. Įspūdingiausi šio stiliaus pavyzdžiai - Lentvario ir Rietavo bažnyčios - turi charakteringas itališko stiliaus varpines - kampaniles ir yra bazilikinio plano. Neoromanika labiausiai reiškėsi [[Mažoji Lietuva\|Mažosios Lietuvos]] plytų stiliaus evangelikų bažnyčių architektūroje, [[Vyžiai (Šilutė)\|Vyžiuose]], [[Vilkyškiai\|Vilkyškiuose]], [[~~Saugai~~Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia\|~~Sauguose~~Saugose]], [[Lukštai\|Lukštuose]]. ==Neoromaninės bažnyčios Lietuvoje==

Neoromaninė architektūra: Skirtumas tarp puslapio versijų