Patagonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: br:Patagonia |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Regionasd
| Spalva = #CD853F;
| Tipas = Ikikolumbinės Amerikos regionas
| Pavadinimas = Patagonia
| Foto = Patagonia_land.jpg
| Šalis = pietų [[Argentina]], [[Čilė]]
| Vėliava =
| Tauta = [[Patagonijos indėnai]]
| Kalba =
| Valstybės = nebuvo
| Miestai =
| Žemėlapis = Pat map.PNG
| Sąrašas =
}}
{{ARGregionai}}
'''Patagonija''' ({{es|Patagonia}}) – regionas [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] pietuose, piečiau 42° lygiagretės. Išsidėsčiusi [[Argentina|Argentinos]] ir [[Čilė]]s teritorijose, į pietus nuo Kolorado ir [[Negras (Argentina)|Negro]] upių ir šiauriau [[Magelano sąsiauris|Magelano sąsiaurio]]. Į šiaurę nuo Patagonijos yra [[Pampos|Pampų]] regionas, šiaurės vakaruose - prasideda [[Senovės Peru|istorinis Andų regionas]] ([[Andų Tolimieji pietūs]]).
Čilėje sudaro [[Ežerų regionas|Los Lagos (Ežerų)]], [[Aiseno regionas|Aiseno]] ir [[Magelano regionas|Magaljaneso (Magelano)]] regionai; Argentinoje – [[Neukeno provincija|Neukeno]], [[Rio Negro provincija|Rio Negro]], [[Čiubuto provincija|Čiubuto]], [[Santa Kruso provincija|Santa Kruso]] ir [[Ugnies Žemės, Antarktidos ir Pietų Atlanto salų provincija|Ugnies Žemės]] provincijos. Užima apie 787 000 km². 1,74 mln. gyventojų (2001).
eilutė 8 ⟶ 21:
[[Andai|Andų]] kalnai Patagoniją dalina į dvi dideles dalis – Vakarų ir Rytų Patagoniją. Didžiąją regiono dalį sudaro [[Patagonijos plokščiakalnis]]. Pakrantėse yra lygumų, o [[Valdeso pusiasalis|Valdeso pusiasalyje]] – žemiausia žemyno vieta (-40 m). Būdingos skurdžios sausos stepės ir pusdykumės, tačiau drėgnesniuose rajonuose, kalnų pašlaitėse auga mišrieji, spygliuočių miškai, gausu ežerų. Pačiuose pietuose pereina į [[tundra|tundrą]]. Kalnuose yra įspūdingų ledynų. Ramiojo vandenyno pakrantė išraižyta tūkstančiais [[fjordas|fjordų]], susidaręs [[Čilės salynas]].
Klimatas keičiasi nuo subtropinio šiaurėje, iki subantarktinio pietuose. Būdingas žemyninis klimato tipas. Vyrauja šalti Antarkties vėjai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 150–300 mm centriniuose ir šiauriniuose rajonuose, iki 2460 mm Čilės salyne. Sausio mėn. temperatūros šiaurės rytuose viršija 25 °C, pietuose vietomis vos siekia 10 °C. Liepos mėn. didžiojoje dalyje temperatūros vyrauja apie 0 °C, tačiau nereti speigai (centriniuose rajonuose).
[[Vaizdas:Urville-Patagonians2.jpg|thumb|right|260px|Patagonijos gyventojai (prie [[Magelano sąsiauris|Magelano sąs]].). 1840 m. prancūzų keliautojo [[Jules Dumont d'Urville]] iliustracija]]▼
== Gyventojai ==
{{main|Patagonijos indėnai}}
▲[[Vaizdas:Urville-Patagonians2.jpg|thumb|
Pirmieji žmonių pėdsakai Patagonijoje datuojami 10 000 m. pr. m. e., o nuo 8000 m. pr. m. e. randama neginčijamų žmonių buvimo įrodymų. Prieš europiečiams atrandant šias žemes, čia gyveno [[indėnai|indėnų]] tautos (daugiausia teuelčai). [[1520]] m. Patagonijos krantus pasiekė [[Ferdinandas Magelanas|F. Magelano]] ekspedicija ir pavadino regioną ''Patagonia'' – „pėdų žeme“ ({{es|pata}} – „pėda“), kadangi europiečius nustebino didelės vietinių gyventojų pėdos. [[XVI amžius|XVI]]-[[XVII amžius|XVII]] a. čia užklysdavo tik pavienės ispanų jūreivių ekspedicijos. [[1577]] m. Patagonijos pakrantes tyrinėjo [[Frensis Dreikas|F. Dreikas]]. [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XIX amžius|XIX]] a. tyrinėjimus ir ekspansiją pradėjo [[britai]]. Dar XVI a. jie įkūrė [[Puerto Deseadas|Puerto Deseado]] (''Port Dizajo'') atraminį punktą Patagonijos pietuose. [[1833]] m. šias žemes tyrinėjo [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. [[1885]] m. rasta [[auksas|aukso]], todėl paspartėjo regiono apgyvendinimas. Argentinai ir Čilei iškovojus nepriklausomybę, Patagonija prijungta prie jų teritorijos. Prasidėjo žemių įsisavinimas ir apgyvendinimas. [[Argentina]] rėmė velsiečių imigraciją, todėl didelė dalis [[Čiubuto provincija|Čiubuto]] provincijos gyventojų – imigrantai iš [[Velsas|Velso]].
{{Ikikolumbinės Amerikos regionai}}
{{geostub}}
{{Commons|Category:Patagonia|no=T}}
| |||