Antarktidos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 91.187.167.128 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Lot-bot-as keitimas)
Eilutė 21:
[[1897]] m. į Antarktidą iš Antverpeno (Belgija) išvyko belgo Adrian de Gerlache vadovaujama ekspedicija. Daugiatautėje komandoje buvo rumunų zoologas (Emile Racovitza), lenkų geologas (Henryk Arctowski), belgų astronomas (George Lecointe), keli norvegai, įskaitant Roaldą Amundseną, ir amerikiečių chirurgas, daktaras Frederikas A. Kukas (Frederick A. Cook).
 
Pirmasis Pietų polių 1911 m. gruodžio 14-ąją pasiekė norvegas [[RoaldasRoalis Amundsenas]] (1872-1928). Po mėnesio, 1912 m. sausio 18-ąją, Pietų ašigalį pasiekė anglas [[Robertas Skotas|Robertas Falkonas Skotas]]. Amundsenas buvo pasiėmęs daug šunų, kurie tempė roges. Robertas Skotas pasiėmė arklių, elektrinių rogių, bet keliauti nei jomis nei arkliais nepavyko. Šunų jis turėjo mažiau negu Amundsenas. Pasiekę pietų ašigalį, Skotas ir Amundsenas keliavo atgal. Bet Skoto ekspedicija žuvo likus 11 mylių kelio iki stovyklos. Tik po 8 mėnesių atrasta beveik visai užpustyta jų palapinė, šalia buvo įsmeigtos slidžių lazdos. Dabar ten pastatytas paminklas šiai ekspedicijai. Paskutinis R. Skoto įrašas buvo: „Dėl dievo, neapleiskite mūsų artimųjų“.
 
R. Amundseno žygis buvo pakartotas tik 1957 m. pabaigoje, kai Pietų ašigalį pasiekė Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hilaris, kuris keliavo specialiai pritaikytais traktoriais.