Fenotipinė adaptacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Fenotipinė adaptacija''' - yra prisitaikymo procesas, vykstantis kiekviename [[individas|individe]] per visą jo gyvenimą, kurio dėka [[organizmas]] įgyja atsparumą išorinės [[ekologinis veiksnys|aplinkos veiksniams]] ir tokiu būdu gali gyventi sąlygomis, kuriose anksčiau negalėjo gyventi, spręsti tuos savo gyvybinės veiklos uždavinius, kokių anksčiau negalėjo išspręsti.

* ketvirtas organizmo adaptacijos etapas prasideda esant neracionaliam, pernelyg įtemptam krūviui, nepilnavertei mitybai[[mityba]]i ir nepakankamam organizmo atsigavimui. Tai vyksta dėl treniruočių, kurios neatitinka organizmo galimybių ir gali atsirasti didesni ar mažesni organų pakitimai.

'''=== Greitoji adaptacija''' ===

* Pirmoji stadija - susijusi su įvairių funkcinių sistemų veiklos suaktyvėjimu. Tuomet staiga padidėja [[širdis|širdies]] susitraukimų dažnis, [[plautis|plaučių]] ventiliacija, [[deguonis|deguonies]] sunaudojimas, [[kraujas|kraujyje]] gali susikaupti daugiau [[laktatas|laktato]]

Organizmą veikia gamtiniai (paros ir metų laiko, [[Žemės atmosfera|atmosferos]] pokyčiai, [[klimatas|klimato]] ir geografinės sąlygos, aukšta ir žema [[temperatūra]], maisto ir [[vanduo|vandens]] trūkumas) ir socialiniai ([[darbas]] ir kūrybinė žmogaus veikla, [[mokslas|mokslo]] ir [[technika|technikos]] evoliucija, [[civilizacija]], hipodinamija) veiksniai. Organizmo adaptacinei veiklai būdinga kelios elgsenos formos: dirgiklių poveikio vengimas (nuo [[saulė]]s slepiamasi pavėsyje), aktyvi adaptacija (padedanti reguliaciniams mechanizmams - šiltoje aplinkoje [[Prakaitavimas|prakaituojama]], kopiant į kalną, dažniau ir giliau kvėpuojama), pasyvi adaptacija - pasyvi organizmo sąveika su dirgikliu ir nereagavimas į jį. Jos pradinė fazė yra pavojaus, kuri atsiranda, veikiant fiziologiniam arba patogeniniam faktoriui, keičiantis aplinkos sąlygoms. Sujaudinama [[centrinė nervų sistema]], pakinta [[kraujospūdis]] ir [[kvėpavimas]]. Pereinamosios fazės (perėjimo į pastovią adaptaciją) metu centrinėje nervų sistemoje formuojasi valdymo mechanizmai, pakinta medžiagų apykaita, suaktyvėja [[antinkstis|antinksčių]] žievės - jos hormonų veikla. pastovios adaptacijos fazei būdinga audinių membranų ląstelių ir viso organizmo [[homeostazė]]. Organizmas įgyja specifinį ir nespecifinį atsparumą. DesadaptacijosDezadaptacijos fazėje sutrinka [[anabolizmas|anabolizmo]], [[katabolizmas|katabolizmo]] ir fiziologinių sistemų sąveika, pakinta organizmo pastovumo rodikliai, vėl aktyvinamas kvėpavimas ir kraujotaka, eikvojama daug energijos. Reiškiasi tada, kai funkcinis aktyvumas ar faktorių veikimas naujose sąlygose priartėja prie ekstremalių.

Kai organizmo neveikia adaptaciją sukėlę faktoriaiveiksniai, jis praranda tuo metu įgytas morfologines ir funkcines savybes, ir ji išnyksta. Ją reguliuoja humoraliniai (veikiant [[hipotaliamas|hipotaliamui]], [[Hipofizė|hipofizei]], antinksčių žievei) ir nerviniai (vyraujančio nervų sistemos židinio - dominantės principu) mechanizmai. Prisitaikyti prie išorės veiksnių padeda treniruotė, įgūdžiai, organizmo atsparumas, imuninės sistemos būklė.