Adaptacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
: ''Apie [[2002]] m. filmą žr. [[Adaptacija. (filmas)]]''.
 
'''Adaptacija''' yra evoliucinis procesas, kurio metu populiacija geriau prisitaiko prie aplinkos.<ref>The ''Oxford Dictionary of Science'' defines ''adaptation'' as "Any change in the structure or functioning of an organism that makes it better suited to its environment".</ref><ref>Bowler P.J. 2003. ''Evolution: the history of an idea''. California. p10</ref> Šis procesas vyksta per kelias kartas<ref>Patterson C. 1999. ''Evolution''. Natural History Museum, London. p1</ref> ir yra vienas iš pagrindinių biologijos reiškinių.<ref>Williams, George C. 1966. ''Adaptation and natural selection: a critique of some current evolutionary thought''. Princeton. "Evolutionary adaptation is a phenomenon of pervasive importance in biology." p5</ref> Tai taip pat vadinama ''genotipine adaptacija''.
'''Adaptacija''' - [[organizmas|organizmo]] ir jo organų formos, sandaros bei funkcijų prisitaikymas prie aplinkos. Gimęs individas patenka į naujas sąlygas ir dėl to, kad išgyventų, priverstas prie jų prisitaikyti. Per gyvenimą organizmą veikiantys faktoriai nuolat kinta, todėl ir prisitaikyti tenka nuolat.
 
'''''Fenotipinė adaptacija''''' - yra prisitaikymoPrisitaikymo procesas, vykstantis kiekviename individe per visą jo gyvenimą, kurio dėka organizmas įgyja atsparumą išorinės aplinkos veiksniams ir tokiu būdu gali gyventi sąlygomis, kuriose anksčiau negalėjo gyventi, spręsti tuos savo gyvybinės veiklos uždavinius, kokių anksčiau negalėjo išspręsti, vadinamas [[fenotipinė adaptacija|fenotipine adaptacija]].
'''Adaptacija skirstoma į genotipinę ir fenotipinę.'''
Žmogaus prisitaikymas prie kintančių gyvenimo sąlygų per daugelį tūkstantmečių metų paveldėjimo būdu kintant genotipiniams veiksniams vadinamas '''''genotipine adaptacija.'''''
'''''Fenotipinė adaptacija''''' - yra prisitaikymo procesas, vykstantis kiekviename individe per visą jo gyvenimą, kurio dėka organizmas įgyja atsparumą išorinės aplinkos veiksniams ir tokiu būdu gali gyventi sąlygomis, kuriose anksčiau negalėjo gyventi, spręsti tuos savo gyvybinės veiklos uždavinius, kokių anksčiau negalėjo išspręsti.
'''Fenotipinė adaptacija skirstoma į greitą ir ilgalaikę organizmo adaptaciją.'''
'''Ilgalaikė adaptacija''' – laipsniškas organizmo morfologinis ir funkcinis tobulėjimas veikiant reguliariems, sistemingiems, ilgalaikiams fiziniams krūviams.
'''Ilgalaikės adaptacijos formavimas turi 4 etapus:'''
* funkcinių sportininko organizmų resursų mobilizacija treniruočių procese - tai greitosios adaptacijos reakcijų suma;
* nuolat didėjant ir sistemingai besikartojant krūviams, vyksta intensyvūs struktūriniai ir funkciniai pakitimai organuose ir audiniuose;
* atsiradimas pastovaus adaptacijos lygio, turinčio tam tikrus rezervus, glaudų ryšį tarp darbą atliekančių ir jų veiklą reguliuojančių sistemų;
* ketvirtas organizmo adaptacijos etapas prasideda esant neracionaliam, pernelyg įtemptam krūviui, nepilnavertei mitybai ir nepakankamam organizmo atsigavimui. Tai vyksta dėl treniruočių, kurios neatitinka organizmo galimybių ir gali atsirasti didesni ar mažesni organų pakitimai.
 
Adaptacija padeda organizmams išlikti jų [[Ekologinė niša|ekologinėse nišose]].<ref>Hutchinson G. Evelyn 1965. ''The ecological theatre and the evolutionary play''. Yale. The niche is the central concept in evolutionary ecology; see especially part II The niche: an abstractly inhabited hypervolume. p26&ndash;78</ref> Adaptacijos metu gali atsirasti nauji struktūriniai, elgesio ar fiziologiniai bruožai.
'''Greitoji adaptacija'''
Greitoji adaptacija gali turėti 3 vystimosi stadijas:
* Pirmoji stadija - susijusi su įvairių funkcinių sistemų veiklos suaktyvėjimu. Tuomet staiga padidėja širdies susitraukimų dažnis, plaučių ventiliacija, deguonies sunaudojimas, kraujyje gali susikaupti daugiau laktato
* Antroji stadija - prasideda tada, kai funkcinių sistemų veikla vyksta stabiliai (vadinamoji stabili būklė)
* Trečioji stadija - kai sutrinka stabili būklė, pusiausvyra tarp energijos poreikių ir jo patenkinimo. Pernelyg dažnas sportininko buvimas trečiojoje stadijoje neigiamai veikia ilgalaikės adaptacijos formavimą, sukelia nepalankius pokyčius įvairių organų veikloje
 
==Taip pat skaitykite==
Organizmą veikia gamtiniai (paros ir metų laiko, [[Žemės atmosfera|atmosferos]] pokyčiai, [[klimatas|klimato]] ir geografinės sąlygos, aukšta ir žema [[temperatūra]], maisto ir [[vanduo|vandens]] trūkumas) ir socialiniai ([[darbas]] ir kūrybinė žmogaus veikla, [[mokslas|mokslo]] ir [[technika|technikos]] evoliucija, [[civilizacija]], hipodinamija) veiksniai. Organizmo adaptacinei veiklai būdinga kelios elgsenos formos: dirgiklių poveikio vengimas (nuo [[saulė]]s slepiamasi pavėsyje), aktyvi adaptacija (padedanti reguliaciniams mechanizmams - šiltoje aplinkoje prakaituojama, kopiant į kalną, dažniau ir giliau kvėpuojama), pasyvi adaptacija - pasyvi organizmo sąveika su dirgikliu ir nereagavimas į jį. Jos pradinė fazė yra pavojaus, kuri atsiranda, veikiant fiziologiniam arba patogeniniam faktoriui, keičiantis aplinkos sąlygoms. Sujaudinama [[centrinė nervų sistema]], pakinta [[kraujospūdis]] ir [[kvėpavimas]]. Pereinamosios fazės (perėjimo į pastovią adaptaciją) metu centrinėje nervų sistemoje formuojasi valdymo mechanizmai, pakinta medžiagų apykaita, suaktyvėja antinksčių žievės - jos hormonų veikla. pastovios adaptacijos fazei būdinga audinių membranų ląstelių ir viso organizmo homeostazė. Organizmas įgyja specifinį ir nespecifinį atsparumą. Desadaptacijos fazėje sutrinka anabolizmo, katabolizmo ir fiziologinių sistemų sąveika, pakinta organizmo pastovumo rodikliai, vėl aktyvinamas kvėpavimas ir kraujotaka, eikvojama daug energijos. Reiškiasi tada, kai funkcinis aktyvumas ar faktorių veikimas naujose sąlygose priartėja prie ekstremalių.
*[[Mimikrija]]
 
==Nuorodos==
Kai organizmo neveikia adaptaciją sukėlę faktoriai, jis praranda tuo metu įgytas morfologines ir funkcines savybes, ir ji išnyksta. Ją reguliuoja humoraliniai (veikiant hipotaliamui, hipofizei, antinksčių žievei) ir nerviniai (vyraujančio nervų sistemos židinio - dominantės principu) mechanizmai. Prisitaikyti prie išorės veiksnių padeda treniruotė, įgūdžiai, organizmo atsparumas, imuninės sistemos būklė.
{{reflist}}
 
{{Vikižodynas|adaptacija}}