Abiogenezė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: bn:জীবনের উৎস |
→Taip pat skaitykite: perkelta iš "gyvybės kilmė" |
||
Eilutė 5:
Abiogenezę pirmąsyk buvo bandoma įrodyti [[1953 m.|1953]] metais [[Milerio-Urėjaus eksperimentas|Milerio-Urėjaus]] eksperimentu [[Čikagos universitetas|Čikagos universitete]]. Jo metu buvo dirbtinai sukurtos sąlygos, panašios į pirmykštės žemės, ir stebėtas organinių medžiagų susidarymas iš neorganinių. Eksperimentas leidžia daryti prielaidą, kad senovinės Žemės sąlygose galėjo vykti abiogenezė.
== Gyvybės pagrindai ==
Paprasčiausią gyvą organizmą sudaro vienintelis gyvybės struktūrinis vienetas – [[ląstelė]]. Sudėtingesnius organizmus – [[augalai|augalus]] ir [[gyvūnai|gyvūnus]] – sudaro šimtai, net milijonai ląstelių; visi organizmai turi daug bendrų požymių, bet svarbiausias jų yra [[dauginimasis]]. Kiti požymiai yra [[judėjimas]], reagavimas į aplinką, augimas, gebėjimas panaudoti sau aplinkos energijos šaltinius; tai priklauso nuo tam tikrų ląstelės molekulių – fermentų veiklos.
Nors iš pažiūros [[gyvūnai]] ir [[augalai]] yra skirtingi, iš esmės jie skiriasi tik būdais, kuriais reiškiasi jų pagrindinė gyvybinė veikla. Gyvūnų judėjimas akivaizdus, o augalų judėjimas reiškiasi tik jų ląstelių viduje. Gyvūnai turi sudėtingą [[nervų sistema|nervų sistemą]], kuri padeda orientuotis aplinkoje; augalai jautrūs šviesos ir sunkio poveikiui. Daugybės [[cheminiai elementai|cheminių elementų]] sintezei augalai naudoja Saulės energiją; gyvūnų energijos šaltinis yra augalai, kuriais jie minta tiesiogiai arba medžiodami augalėdžius gyvūnus.
Gyvybei palaikyti būtina pusiausvyra tarp organizmo gebėjimo gamintis energiją ir visų energiją eikvojančių funkcijų – augimo, judėjimo ir ląstelės atgaminimo. Kiekvieno augalo ar gyvūno fermentų sistema, gaminanti naujas molekules organizme, turi būti suderinta su molekules skaidančia ir energiją išskiriančia sistema. Organizmų medžiagų apykaita yra šių dviejų sistemų veiklos išvada.
Nors formų ir sudėties įvairovė didelė, visi gyvi organizmai susideda iš tų pačių molekulių gaminimo blokų: baltymų, angliavandenių, nukleininių rūgščių ir riebalų. Nukleininės rūgštys saugo ir perduoda iš tėvų vaikams genetinę informaciją; [[baltymai]] yra svarbiausi organizmų struktūriniai elementai, be to, jie veikia ir kaip katalizatoriai (fermentai), spartinantys nesuskaičiuojamą daugybę cheminių reakcijų, būtinų gyvybei palaikyti; [[angliavandeniai]] ir [[riebalai]] yra energijos šaltiniai, be to, visų rūšių organizmų statybiniai blokai.
== Taip pat skaitykite ==
| |||