Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''k, g'' yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida - ''š, ž'' < ''s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y., ''š, ž'' nevirto ''s, z''. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' ir prūsų '''''la'''s'''a'''s'''o''''', {{ru|la}}'s'''o'''s''''''; lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' ir prūsų '''''z'''irnis'' 'grūdas', {{ru|}}'z'''erno'' 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų žodžio ''satem'' 'šimtas'. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum 'šimtas') vadinamos ''kentuminėmis''.
 
[[Indoiranėnų kalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su ''š - k'' ir ''ž - g'': ''šleivoti'' - ''kleivoti'', ''šaukti'' - ''kaukti'', ''šeima'', ''šeimyna'' - ''kiemas'', ''kaimas'', ''šiaurė'' - ''kiauras''; ''žnybti'' - ''gnybti'', ''žirklės'' - {{lv|dzirkles}} (latv. ''dz'' < ''g'') 'avikirpės žirklės', ''žentas'' - ''gentis'', ''gentainis'' ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis ''satem'' kalbų įtaką“ arba užimamčiomis tarpinę padėtį tarp ''satem'' ir ''kentum'' kalbų.