Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''k, g'' yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida - ''š, ž'' < ''s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y.
[[Indoiranėnų kalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su ''š - k'' ir ''ž - g'': ''šleivoti'' - ''kleivoti'', ''šaukti'' - ''kaukti'', ''šeima'', ''šeimyna'' - ''kiemas'', ''kaimas'', ''šiaurė'' - ''kiauras''; ''žnybti'' - ''gnybti'', ''žirklės'' - {{lv|dzirkles}} (latv. ''dz'' < ''g'') 'avikirpės žirklės', ''žentas'' - ''gentis'', ''gentainis'' ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis ''satem'' kalbų įtaką“ arba užimamčiomis tarpinę padėtį tarp ''satem'' ir ''kentum'' kalbų.
|