Aldona Molnikaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aldona Molnikaitė''' (iki [[1982]]  m. ''Griciūnaitė'', [[1929]] m. [[spalio 12]] d. [[Šiauliai]] – [[1998]] m. [[birželio 10]] d. [[Vilnius]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] tapytoja, pedagogė.

Nutapė teminių kompozicijų („1863 metų sukilėliai“ [[1963]] m., „Autobuso belaukiant“, „Dailės muziejuje“, abu [[1967]] m., „Vėlinės“ [[1990]] m.), portretų ([[Vincas Mykolaitis-Putinas]], [[1962]] m., „Skulptorės portretas“ [[1967]] m., [[Vanda Zaborskaitė]], „Motina“, abu [[1973]] m., [[Birutė Demkutė]], [[1976]] m., „Jonės portretas“ [[1977]] m. [[Valdas Žilėnas]], [[1983]] m., [[Antanas Rūkas]], [[1984]] m.), autoportretų („Autoportretas su veidrodžiu“ [[1969]] m., „Autoportretas juodame fone“ [[1990]] m.), portretinių kompozicijų [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Vincas Kudirka|V. Kudirkos]], [[Maironis|Maironio]] ir kitų atminimui, peizažų („Medis prie gatvės“ [[1967]] m., „Peizažas su sena koplytėle“ [[1972]] m.), natiurmortų („Natiurmortas su veidrodžiu“ [[1969]] m., „Natiurmortas su inkaru“ [[1979]] m.). Ankstyvajai kūrybai būdinga realistinė tapybos maniera, šviesus koloritas, vėliau kūrė suabstraktintus paveikslus, ryšku dekoratyvūs, geometriniai elementai, pilki atspalviai, prislopintas koloritas. Portretams būdinga psichologinė charakteristika.