Inocentas III: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
Brox (aptarimas | indėlis)
Eilutė 24:
Gimė Gavinjano pilyje tarp Romos ir [[Anjanas|Anjano]], tėvas [[Segnis|Segnio]] ir Klarikos kunigaikštis Trasimondas Kontis. Jo giminaitis buvo popiežius [[Klemensas III]].
 
Mokėsi Šv. Andriejaus vienuolyne. [[1178]]-[[1187]] m. Sorbonos universitete ([[Paryžius|Paryžiuje]]) ir [[Bolonijos universitetas|Bolonijoje]] studijavo [[teologija|teologiją]] ir [[kanonų teisė|kanonų teisę]]. 1187 m. įšventintas subdiakonu. Nuo [[1189]] m. ''[[Santi Sergio e Bacco]]'' [[kardinolas]] [[diakonas]]. Buvo laikomas vienu geriausių savo laikmečio Bažnyčios teisininkų. Einant kardonolo diakono pareigas sukurti darbai tapo teoriniais pagrindais vėlesniam jo Pontifikatui. Mąstė apie Petro įpėdinių vietą, apibrėžė jų santykį su pasaulietine valdžia, su imperatoriais. Titulą ''Vicarius Beati Petri'' pakeitė į ''Vicarius Christi'' (kaip ir dabar vad. {{la|Annuario Pontificio}}). Inocentui [[Petras]] buvo „[[kolega]]“, abu jie suvokė esantys Dievo sūnaus vietininkai. Inocentas nustatė, kaip bus naudojama [[mitra]] bei [[tiara]]. Mitra (aukščiausiojo šventiko simbolis) - ''signum pontificii'' - buvo palikta [[liturgija]]i. [[Tiara]] (''signum imperii'') turėjo rodyti visa apimančią aukščiausią [[valdžia|valdžią]] (''plenitudo potestatis'') nebažnytinėje aplinkoje<ref>[http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=163&Itemid=79 Tikrasis imperatorius yra popiežius] (Horst Furhmann, „Prizmė“)</ref>.
 
Popiežiumi tapęs [[1198 m.]], būdamas jauniausias [[kardinolas]]. Tęsė [[Grigalius VII|Grigaliaus VII]] teokratinę politiką. Panaikino Romos autonomiją ir įvedė popiežiaus valdžią. Skatino Velfu ir Štaufenų kovą dėl [[Šventosios Romos imperijos]] imperatoriaus sosto. Pasinaudodamas jų tarpusavio nesutarimais išplėtė popiežiaus valdas iki [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]]. [[1202]] m. Dekretu ''Venerabilem'' nustatė, kad imperatorių vainikuoja popiežius.
Eilutė 34:
Kovojo su erezijomis, persekiojo [[katarai|katarus]], [[albigiečiai|albigiečius]], [[1209]] m. prieš juos paskelbė kryžiaus žygį.
 
[[1215]] m. [[Laterano IV susirinkimas|Laterano IV susirinkime]] patvirtino [[inkvizicija|inkviziciją]]. Priėmė apie 70 ediktų dėl Bažnyčios reorganizavimo, dogmų, moralės. Dalis jų galioja iki šiol. Būtent jis paskelbė dogmą apie [[pragarai|Pragarų (Limbo)]] egzistavimą. Pragarai - tai pomirtinė vieta ar būvis, į kurį patenka nuo Dievo malonės (neįmanomos be Bažnyčios tarpininkavimo) atskirtų, tačiau nuodėmių neslėgiamųneslegiamų žmonių sielos - visų pirma nekrikštytų kūdikių.
 
Būdamas kardinolu diakonu parašė svarbiausius teologinius veikalus - „Apie žmogaus menkumą“ (''De miseria humanae conditionis''), „Apie keturių dalių požiūrį į santuoką“ (''De quadripartita specie nuptiarum''), „Apie Mišių slėpinius“ (''De missarum mysticis''), parašė [[dekretalija|dekretalijų]] ir 1209–1210 m. sudarė jų rinkinį ''Compilatio Tertia''.<ref>{{VLE|VIII|145|[[Valdas Kužulis]]|Inocentas III}}</ref>
 
{{start box}}