Kazimieras Linkevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kvitas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-LINKEVIČIUS KAZIMIERAS.jpg|thumb|right|200px|Kazimieras Linkevičius]]
'''Kazimieras Linkevičius''' ([[1929]] m. [[gruodžio 25]] d. Dvarniškių k., ([[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rraj.]]), instrumentalistas (obojus), dirigentas ir pedagogas.
 
== Biografija ==
 
Bendrąjį lavinimą gavo [[Kaunas|Kauno]] mokyklose, [[1949]] m. baigė Kauno 3-ąją suaugusiųjų gimnaziją. [[1942]] - [[1944]] m. pas [[Panemunė (Kaunas)|Panemunės]] vargonininką K. Kairiūkštį išmokęs vargonuoti, dvejus metus dirbo jo padėjėju. Įstojęs į [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokyklos]] antrą kursą, pas [[Nikodemas Martinonis|N.Nikodemą Martinonį]] mokėsi vargonavimo, o pas V. Klovą ir A. Daunorą kompozicijos. [[1947]] perėjo į Kauno konservatorijos doc. R. Džiugo obojaus klasę. [[1952]] baigęs [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinę konservatoriją]], įgijo orkestro solisto ir pedagogo kvalifikaciją. Vėliau dvejus metus konservatorijoje neakivaizdiniu būdu studijavo choro dirigavimą (dėst. [[Nadežda Kazakauskienė|N. Kazakauskienė]]). Maskvos universitete lankė kvalifikacijos kursus, parengė estetikos dėstymo programą, kuri [[1972]] patvirtinta universiteto Estetikos katedros taryboje (vadovas M. Ovsianikovas). [[1975]] - [[1983]] neakivaizdiniu būdu studijavo Maskvos pedagoginio instituto aspirantūroje, parengė ir apgynė pedagogikos mokslų kandidatinę disertaciją (vadovė profkompozicijos. N. Vetlugina). [[1986]] [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos instituto]] mokslinė taryba suteikė jam docento vardą. Lietuvos mokslo nostrifikacijos taryba pripažino socialinių mokslo daktaro laipsnį ir docento vardą.
 
[[1947]] m. perėjo į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijos]] doc. R. Džiugo obojaus klasę. [[1952]] m. baigęs [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinę konservatoriją]], įgijo orkestro solisto ir pedagogo kvalifikaciją. Vėliau dvejus metus konservatorijoje neakivaizdiniu būdu studijavo choro dirigavimą (dėst. [[Nadežda Kazakauskienė]]). [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] lankė kvalifikacijos kursus, parengė estetikos dėstymo programą, kuri [[1972]] m. patvirtinta universiteto Estetikos katedros taryboje (vadovas M. Ovsianikovas). [[1975]] - [[1983]] m. neakivaizdiniu būdu studijavo [[Maskva|Maskvos]] pedagoginio instituto aspirantūroje, parengė ir apgynė pedagogikos mokslų kandidatinę disertaciją (vadovė prof. N. Vetlugina). [[1986]] m. [[KPI|Kauno Politechnikos instituto]] mokslinė taryba suteikė jam docento vardą. Lietuvos mokslo nostrifikacijos taryba pripažino socialinių mokslo daktaro laipsnį ir docento vardą.
[[1945]] - [[1947]] dirbo muzikos vadovu Aleksoto vaikų darželiuose, [[1948]] - [[1950]] Kauno 12-ojoje vidurinėje mokykloje, kur suorganizavo apie 80 dalyvių vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą ir parengė [[1950]] respublikinei dainų šventei, dalyvavo su juo koncertuose bei Kauno miesto kultūros renginiuose. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir Dirbtinio pluošto gamyklos ceche suorganizavo vokalinius ansamblius. [[1950]] - [[1956]] dėstė muziką Kauno mokytojų seminarijoje, [[1952]] - [[1968]] Kauno muzikinio teatro chormeisteris, parengė 16 operų ir 38 operečių chorines scenas. [[1967]] - [[1974]] Kauno medicinos instituto vyr. dėstytojas, [[1974]] - [[1979]] Lietuvos žemės ūkio akademijos Estetikos katedros vedėjas, [[1979]] - [[1987]] [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos instituto]] vyr. dėstytojas ir docentas. [[1987]] - [[1991]] Kauno medicinos instituto Filosofijos katedros docentas, nuo [[1992]] Kauno „Versmės" vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ekspertas.
 
[[1945]] - 1947 m. dirbo muzikos vadovu [[Aleksotas|Aleksoto]] vaikų darželiuose, [[1948]] - [[1950]] m. - Kauno 12-ojoje vidurinėje mokykloje, kur suorganizavo apie 80 dalyvių vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą ir parengė 1950 m. respublikinei [[dainų šventė|dainų šventei]], dalyvavo su juo koncertuose bei Kauno miesto kultūros renginiuose. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir Dirbtinio pluošto gamyklos ceche suorganizavo vokalinius ansamblius.
K. Linkevičius dirbo ir su pučiamųjų orkestrais. Vadovavo Kauno mokyklų ir vaikų namų moksleivių orkestrui (buvo suorganizavęs ir labai išpopuliarėjus} vien merginų orkestrą), taip pat vadovavo Šilko kombinato ir Medicinos instituto pučiamųjų instrumentų orkestrams. Studentų orkestras dalyvavo Baltijos respublikų dainų šventėse „Gaudeamus" [[Vilnius|Vilniuje]], [[Ryga|Rygoje]] ir [[Talinas|Taline]], o vadovas buvo šių švenčių dirigentas.
 
[[1945]] - [[1947]] dirbo muzikos vadovu Aleksoto vaikų darželiuose, [[1948]] - [[1950]] Kauno 12-ojoje vidurinėje mokykloje, kur suorganizavo apie 80 dalyvių vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą ir parengė [[19501956]] respublikinei dainų šventei, dalyvavo su juo koncertuose bei Kauno miesto kultūros renginiuosem. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir Dirbtinio pluošto gamyklos ceche suorganizavo vokalinius ansamblius. [[1950]] - [[1956]] dėstė muziką Kauno mokytojų seminarijoje, [[1952]] - [[1968]] m. - [[Kauno muzikinis teatras|Kauno muzikinio teatro]] chormeisteris, parengė 16 operų ir 38 operečių chorines scenas. [[1967]] - [[1974]] m. - [[KMI|Kauno medicinos instituto]] vyr. dėstytojas, [[1974]] - [[1979]] m. - [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademijos]] Estetikos katedros vedėjas, [[1979]] - [[1987]] [[Kaunom. technologijos- universitetas|Kauno politechnikosPolitechnikos instituto]] vyr. dėstytojas ir docentas. [[1987]] - [[1991]] m. - Kauno medicinos instituto Filosofijos katedros docentas, nuo [[1992]] m. - Kauno „Versmės"„Versmės“ vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ekspertas.
K. Linkevičius yra daugelio muzikinių straipsnių, bukletų ir metodinių darbų autorius. [[1959]] išleido knygą „Muzikinis auklėjimas vaikų darželyje", metodinius darbus „Muzikuokime visi" ([[1979]]), „Mokomės groti" ([[1990]]) ir kt. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, sukūrė ir išleido daugiau kaip 40 dainelių vaikams (kai kurioms pats parašė ir tekstus), harmonizavo per 10 lietuvių liaudies dainų vaikams.
 
K. Linkevičius dirboDirbo ir su pučiamųjų orkestrais. Vadovavo Kauno mokyklų ir vaikų namų moksleivių orkestrui (buvo suorganizavęs ir labai išpopuliarėjus}išpopuliarinęs vien merginų orkestrą), taip pat vadovavo Šilko kombinato ir Medicinos instituto pučiamųjų instrumentų orkestrams. Studentų orkestras dalyvavo [[Baltijos respublikos|Baltijos respublikų]] dainų šventėse „Gaudeamus"„Gaudeamus“ [[Vilnius|Vilniuje]], [[Ryga|Rygoje]] ir [[Talinas|Taline]], o vadovas buvo šių švenčių dirigentas.
==Šaltinis==
 
K. Linkevičius yra daugelio muzikinių straipsnių, bukletų ir metodinių darbų autorius. [[1959]] m. išleido knygą „Muzikinis auklėjimas vaikų darželyje"darželyje“, metodinius darbus „Muzikuokime visi"visi“ ([[1979]] m.), „Mokomės groti"groti“ ([[1990]] m.) ir kt. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, sukūrė ir išleido daugiau kaip 40 dainelių vaikams (kai kurioms pats parašė ir tekstus), harmonizavo per 10 lietuvių liaudies dainų vaikams.
 
== Šaltinis ==
 
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.