Vikipedija

Aleksandras Kučiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
Kitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kvitas (aptarimas | indėlis)
4 375 keitimai
Nėra keitimo santraukos
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-KUČIŪNAS ALEKSANDRAS.jpg|thumb|right|200px|Aleksandras Kučiūnas]]
'''Aleksandras Kučiūnas''' ([[1914]] m. [[balandžio 15]] d. [[Suvalkai|Suvalkuose]], - [[Lenkija]]), – pianistas, dirigentas ir pedagogas.
 
== Biografija ==
 
Mokydamasis Marijampolės[[Marijampolė]]s Rygiškių Jono gimnazijoje, mokėsi skambinti ir pianinu, nuo [[1929]] m. jau akompanuodavo solistams ir chorui. [[1932]] m. baigęs gimnaziją, įstojo į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]], kur studijavo fortepijoną pas prof. V. Ružinskj. KartuTuo studijavopat irmetu studijavo teisę [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]].
 
Nuo [[1933]] m. pradėjo dirbti koncertmeisteriu Kauno[[Valstybės valstybėsteatras|Valstybės teatre]], su solistais koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Parašė monografiją apie garsų vokiečių kompozitorių [[Richardas Vagneris|Richardą WagnerjVagnerį]] ([[1939]] m.) - tai buvo pirmas toks didelis darbas [[lietuvių kalba]].
 
[[1940]] m. išvyko į [[Vokietija|Vokietiją]] ir pradėjo dirbti [[Drezdenas|Dresdeno]] miesto teatre korepetitoriumi, o vėliau - dirigentu. Dirigavo operas[[opera]]s ir [[operetė|operetes]]. Kartu gilino dirigavimo ir fortepijono žinias pas Dresdeno profesorius K. Stieglerį ir Schautoss-Boniną. Po Antrojo pasaulinio karo apsigyveno Tūbingene. Kaip koncertmeisteris su solistais koncertavo daugelyje Vokietijos miestų. [[Vladas Baltrušaitis|V. Baltrušaitis]] su lietuvių tremtinių menininkais [[1947]] m. [[vasario 25]] d. Detmolde pastatė [[Džoakinas Rosinis|G. Rossini]] operą „Sevilijos kirpėjas", o Augsburge Leo Delibes baletą „Coppelia". Operą ir baletą dirigavo A. Kučiūnas. Šie veikalai buvo parodyti ir Hanau lietuvių stovykloje.
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] apsigyveno [[Tūbingenas|Tūbingene]]. Kaip koncertmeisteris su solistais koncertavo daugelyje Vokietijos miestų. [[Vladas Baltrušaitis]] su lietuvių tremtinių menininkais [[1947]] m. [[vasario 25]] d. [[Detmoldas|Detmolde]] pastatė [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosini]] operą „Sevilijos kirpėjas“, o [[Augsburgas|Augsburge]] - Leo Delibes baletą „Coppelia“. Operą ir baletą dirigavo A. Kučiūnas. Šie veikalai buvo parodyti ir [[Hanau]] lietuvių stovykloje.
[[1949]] atvykęs į JAV, apsistojo Los Angeles, CA, ir kurį laiką dirbo Lietuvių mokslo studijų institute. Buvo subūręs Dainininkų klubo chorą, vėliau pavadintą [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] vardu. Choras (30 dalyvių) pastatė N. Gogolio komediją „Piršlybos", išmoko ištraukų iš [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] operos „Traviata" ir kitų kūrinių. [[1950]] apsigyvenęs [[Čikaga|Chicagoje]], IL, A. Kučiūnas aktyviai įsijungė į amerikiečių ir lietuvių muzikinį gyvenimą - dirigavo simfoniniam orkestrui, akompanavo solistams, propagavo ir lietuvišką muziką.▼
 
▲[[1949]] atvykęsm. atvyko į JAV, apsistojo[[Los Andželas|Los Angeles,Andželą]] CA,([[JAV]]) ir kurį laiką dirbo Lietuvių mokslo studijų institute. Buvo subūręs Dainininkų klubo chorą, vėliau pavadintą [[Stasys Šimkus|S.Stasio Šimkaus]] vardu. Choras (30 dalyvių) pastatė N.[[Nikolajus Gogolis|Nikolajaus Gogolio]] komediją „Piršlybos"„Piršlybos“, išmoko ištraukų iš [[Džiuzepė Verdis|G.Džiuzepės Verdi]] operos „Traviata"„Traviata“ ir kitų kūrinių. [[1950]] apsigyvenęs [[Čikaga|Chicagoje]], IL, A. Kučiūnas aktyviai įsijungė į amerikiečių ir lietuvių muzikinį gyvenimą - dirigavo simfoniniam orkestrui, akompanavo solistams, propagavo ir lietuvišką muziką.
[[1957]] - [[1959]] dirigavo Chicagos Vyčių vyrų choro statomoms operoms: [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Rigoletto" ir [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Faustas". [[1957]] - [[1958]] buvo Cosmopolitain School of Music dėstytojas.
 
[[1950]] m. apsigyveno [[Čikaga|Čikagoje]], aktyviai įsijungė į amerikiečių ir lietuvių muzikinį gyvenimą - dirigavo simfoniniam orkestrui, akompanavo solistams, propagavo ir lietuvišką muziką.[[1957]] - [[1959]] m. dirigavo Čikagos Vyčių vyrų choro statomoms operoms: Dž. Verdi „Rigoletto“ ir [[Šarlis Guno|Šarlio Gouno]] „Faustas“. [[1957]] - [[1958]] m. buvo ''Cosmopolitain School of Music'' dėstytojas. Nuo [[1960]] m. kurį laiką dirbo dirigento asistentu Čikagos ''Lyric'' operoje. [[1966]] - [[1970]] m. vedė operos klasę ''Washington State University'', vargonininkavo Rochesteryje, NY.
Nuo [[1960]] kurį laiką dirbo dirigento asistentu Chicagos Lyric operoje. [[1966]] - [[1970]] vedė operos klasę Washington State University, vargonininkavo Rochesteryje, NY. Bet daugiausia nuveikė [[1956]] - [[1977]] būdamas Chicagos Lietuvių operos dirigentu ir meno vadovu - dirigavo 14 operų premjerų ir 52 spektaklius. Be daugelio užsienio klasikų operų, dirigavo ir tris lietuvių kompozitorių operas:[[Jurgis Karnavičius|J. Karnavičiaus]] „Gražiną", [[Julius Gaidelis|J. Gaidelio]] „Daną" ir [[Valteris Kristupas Banaitis|V. Banaičio]] „Jūratę ir Kastytį" ([[1972]] įrašyta į plokštelę). [[1965]] m. [[birželio 13]] d. [[Čikaga|Chicagoje]] atliktas [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] „Requiem" ir B. Markaičio „Vilniaus varpai" - dalyvavo Vyčių choras, Tėviškės parapijos choras, Alice Stephens merginų vokalinis ansamblis, solistai ir orkestras, dirigavo A. Kučiūnas.▼
 
▲Nuo [[1960]] kurį laiką dirbo dirigento asistentu Chicagos Lyric operoje. [[1966]] - [[1970]] vedė operos klasę Washington State University, vargonininkavo Rochesteryje, NY. Bet daugiausia nuveikė [[1956]] - [[1977]] m. būdamas ChicagosČikagos Lietuvių operos dirigentu ir meno vadovu - dirigavo 14 operų premjerų ir 52 spektaklius. Be daugelio užsienio klasikų operų, dirigavo ir tris lietuvių kompozitorių operas: [[Jurgis Karnavičius|J.Jurgio Karnavičiaus]] „Gražiną"„Gražiną“, [[Julius Gaidelis|J.Juliaus Gaidelio]] „Daną"„Daną“ ir [[Valteris Kristupas Banaitis|V.Valterio Banaičio]] „Jūratę ir Kastytį"Kastytį“ ([[1972]] m. įrašyta į plokštelę). [[1965]] m. [[birželio 13]] d. [[Čikaga|Chicagoje]]Čikagoje atliktas [[Džiuzepė Verdis|GDž. Verdi]] „Requiem"„Requiem“ ir B. Markaičio „Vilniaus varpai"varpai“ - dalyvavo Vyčių choras, Tėviškės parapijos choras, Alice Stephens merginų vokalinis ansamblis, solistai ir orkestras, dirigavo A. Kučiūnas.
Dirigentas parašė straipsnių apie šiuolaikinę muziką, apybraižų ir atsiminimų apie kompozitorius, buvo žurnalo „Muzikos žinios" bendradarbis. Iki šiol gyvena [[Čikaga|Chicagoje]].▼
 
▲Dirigentas parašė straipsnių apie šiuolaikinę muziką, apybraižų ir atsiminimų apie kompozitorius, buvo žurnalo „Muzikos„[[Muzikos žinios"]]“ bendradarbis. Iki šiol gyvena [[Čikaga|Chicagoje]]Čikagoje.
==Šaltinis==▼
 
▲== Šaltinis ==
 
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_Kučiūnas"