Čiukčiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Čiukčiai''' (''Ч‘УКЧИ, лыгъо равэтлъан'') (tikrieji žmonės) – negausi tauta, gyvenanti [[Rusija|Rusijos]] teritorijoje – nuo [[Beringo jūra|Beringo jūros]] iki [[Indigirka|Indigirkos]] upės ir nuo [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] iki [[Anadyris|Anadyriaus]] ir [[Aniujus|Aniujaus]] upių.

 

 

Pirmą kartą su rusais čiukčiai susidūrė dar [[XVII amžius|XVII amžiuje]]. [[1644]] m. kazokas Staduchinas (Стадухин), kuris pirmasis pranešė žinias apie juos į [[Jakutskas|Jakutską]], ''Nižnekolymske'' įkūrė tvirtovę. Tuo laiku čiukčiai laisvai klajodavo į rytus ir į vakarus nuo [[Kolyma|Kolymos]] upės. Tačiau po įnirtingų kautynių su rusais, čiukčiai visam laikui paliko kairįjį Kolymos krantą. Nuo to laiko daugiau kaip šimtą metų čiukčiai ir rusai kovojo tarpusavyje. Ir tik [[1770]] m. po nesėkmingos rusų kampanijos, kai krito [[Anadyris|Anadyriaus]] tvirtovė, čiukčiai ėmė draugiškiau žiūrėti į rusus ir palaipsniui net ėmė su jais prekiauti. [[1775]] m. prie [[Angarka|Angarkos]] upės ([[Didysis Aniujus|Didžiojo Aniujaus]] intako) buvo pastatyta nedidelė [[Angara|Angaros]] tvirtovė, kurią saugojo kazokai ir kuri buvo skirta prekybai su čiukčiais. [[1848]] m. ši prekybinė mugė buvo perkelta į [[Aniujus|Aniujaus]] tvirtovę, kuri iki [[XIX amžius|XIX a. pradžios]] (kol buvo tik vienas prekybinis kelias į Jakutską sausuma) liko stambiausia prekybine vieta tame krašte. Ši mugė sunyko, [[Beringo sąsiauris|Beringo sąsiauryje]] pasirodžius amerikiečių banginių medžiotojams bei ėmus kursuoti prekybiniams laivams.