Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

18 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' ir prūsų '''la'''s'''a'''s'''o''', {{ru|la}}'s'''o'''s''''''; lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' ir prūsų '''''z'''irnis'' "grūdas", {{ru|}}'z'''erno'' „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnaiindoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų žodžio ''satem'' - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos ''kentuminėmis''.
 
[[Indoiranėnų kalbosekalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su š - k ir ž - g: šleivoti - kleivoti, šaukti - kaukti, šeima, šeimyna - kiemas, kaimas, šiaurė - kiauras; žnybti - gnybti, žirklės - latv. dzirkles (latv.dz < g) „avikirpės žirklės“, žentas - gentis, gentainis ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis ''satem'' kalbų įtaką“ arba užimamčiomis tarpinę padėtį tarp ''satem'' ir ''kentum'' kalbų.
 
[[Kategorija:Kalbotyra]]
Anoniminis naudotojas