Klaipėdos kraštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 31:
 
[[Vaizdas:Klaipeda stamps1920 23.jpg|left|thumb|200px|Klaipėdos pašto ženklai, 1920-1925]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-E20458, Anschluss Memelgebiet.jpg|right|thumb|200px250px|Klaipėdos pronacistinių organizacijų smogikainariai užsiėmimų metu]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 183-E20456, Anschluss Memelgebiet.jpg|right|thumb|250px|Smogikai marširuoja Klaipėdos gatvėmis]]
[[1922]] m. [[Ambasadorių konferencija]] Klaipėdos klausimui spręsti paskyrė Jules Laroche, kuris, labiau paveiktas ''Freistaato'' idėjos šalininkų, jau [[1923]] [[sausio 10]] d. buvo pasiruošęs suteikti Klaipėdos kraštui laisvosios valstybės statusą. Lietuva tokioje situacijoje nutarė ryžtingai veikti: Galvanausko vyriausybė, užsitikrinusi [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Rusija|Sovietų Rusijos]] paramą, per visuomeninę organizaciją [[Lietuvos šaulių sąjunga]] ir Klaipėdoje įkurtą lietuvininkų [[Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas|''Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą'']] organizavo karinį Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, vadinamąjį [[Klaipėdos sukilimas|''Klaipėdos sukilimą'']] ([[1923]] m. [[sausio 10]]-[[sausio 15|15]] d.). Tačiau po diplomatinio Antantės valstybių spaudimo, Lietuva sutiko, kad Klaipėdos prijungimo jėga legalizavimas neįvyktų, o vietoj to kraštas būtų perduotas Lietuvai iš sąjungininkų rankų. [[Ambasadorių konferencija]], atsižvelgdama į Lietuvos nuolaidas, [[1923]] m. [[vasario 17]] d. sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, bet tik jei sutiktų su sąjungininkų iškeltomis autonomijos sąlygomis. Jos numatė atsižvelgimą ne tik į Lietuvos, bet ir į Lenkijos interesus Klaipėdoje, be to, autonomijos sąlygas reglamentuosiančią konvenciją turėjo parengti pati Ambasadorių konferencija. Galvanausko vyriausybė, kaip tai ir numatė sąjungininkai, [[kovo 13]] d. pripažindama šį sprendimą, turėjo pripažinti ir jame įrašytus saugiklius. Tačiau [[kovo 24]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] prasidėjusiose derybose dėl konvencijos Lietuvos diplomatams galiausiai pavyko išvengti daugelio Lenkijos interesus tenkinančių punktų įrašymo į konvenciją (šiai sėkmei buvo palanku tai, kad nuo [[1923]] m. vidurio vis labiau komplikavosi Prancūzijos ir Britanijos santykiai). [[Klaipėdos konvencija]] buvo pasirašyta [[1924]] m. [[gegužės 8]] d. Paryžiuje tarp Lietuvos Respublikos ir Ambasadorių konferencijos valstybių.