Antrasis pasaulinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kare žuvo 50–60 mln. žmonių, iš jų 30 mln. civilių (t. y. 3 % tuometinių pasaulio gyventojų). Nedaugelis vietų pasaulyje liko nepaliestos karo. Jame plačiai naudota partizaninio karo taktika ir civilinių objektų bombardavimas. [[Atominis ginklas]], [[reaktyvinis lėktuvas]], [[raketa|raketos]] ir [[radaras]], masinis tankų, povandeninių laivų panaudojimas yra tik dalis Antrojo pasaulinio karo metų išradimų. Karo eigą nulėmė gerokai didesnis antinacistinės koalicijos ekonominis potencialas bei žmogiškieji resursai, o taip pat subjektyvus faktorius - nacistinės ideologijos antihumaniškumas. [[SSRS]] atsilaikyti padėjo ir vakarųVakarų valstybių parama su antrojo fronto atidarymu Europoje bei tiesioginis karinis tiekimas, vykdytas taip vadinamos JAV [[Lendlizas|Lendlizo]] politikos rėmuose.

Po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo padalinta į [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] ir sovietų [[įtakos sfera]]s. Buvusių sąjungininkų santykiai greitai pablogėjo, Vakarų Europa prisijungė prie [[NATO]] aljanso, o [[Rytų Europa|Rytų Europos]] šalys tapo [[Varšuvos Sutarties Organizacija|Varšuvos sutartiesSutarties organizacijosOrganizacijos]] narėmis. Kinijoje po Antrojo pasaulinio karo tęsėsi pilietinis karas pasibaigęs komunistų pergale ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimu.

Karas sužadino nepriklausomybės judėjimus Europos, kuri buvo išsekinta karo, kolonijose. Europa prarado savo kaip galios centro reikšmę, svarbiausią vietą pasaulinėje politikoje įgavo dvi naujos supervalstybės[[supervalstybė]]s – JAV ir Sovietų Sąjunga.