Vokietija: Skirtumas tarp puslapio versijų

106 523 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
Atšauktas naudotojo 82.128.221.166 (Aptarimas) darytas keitimas 2620645
(Atšauktas naudotojo 82.128.221.166 (Aptarimas) darytas keitimas 2620645)
''Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį [[Vakarų Vokietija]]''
 
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''UnitedBundesrepublik States of AmericaDeutschland'''|
kilm=JAVVokietijos|
angl=USAGermany|
vėliava=Male_human_buttocksFlag of Germany.jpgsvg|
herbas=US-GreatSeal-ObverseCoat of Arms of Germany.svg|
kalbos=[[Vokiečių kalba|vokiečių]]<ref>[http://bundesrecht.juris.de/vwvfg/__23.html § 23 Absatz 1 Verwaltungsverfahrensgesetz (Bund)].</ref>|
kalbos=oficialios valstybinės nėra, nacionalinė - [[anglų kalba]]|
sostinė=[[VašingtonasBerlynas]]|
didžiausiasMiestas=[[NiujorkasBerlynas]]|
valdovų=32|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=''[[BarackHorstas Obama|Barakas Obama]] ([[JAV demokratų partija|DKiohleris]])''|
titulas2=ViceprezidentasKanclerė|
pavardė2=''[[JoeAngela Biden|Džozefas Bidenas]] ([[JAV demokratų partija|DMerkel]])''|
titulas3=Atstovų rūmų pirmininkė-|
pavardė3=-|
pavardė3=[[Nancy Pelosi|Nensė Pelosi]] ([[JAV demokratų partija|D]])|
plotoVieta=361|
plotas=357 111,91<ref name="Statistik-Portal">Statistische Ämter des Bundes und der Länder: [http://www.statistik-portal.de/Statistik-Portal/de_jb01_jahrtab1.asp Gebiet und Bevölkerung – Fläche und Bevölkerung], Stand: 30. November 2009. Abgerufen am 1. Februar 2010.</ref>|
plotas=9&nbsp;826&nbsp;630<ref name="WF"/>|
vandens=62,7618 %|
gyvMetai=[[2009]] m.[[kovas]]|
gyventojuVieta=314|
gyventoju=81 882 342<ref>Statistisches Bundesamt Deutschland: [http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Presse/pm/2009/11/PD09__417__12411.psml ''Bevölkerung in Deutschland Ende März 2009 unter 82 Millionen''], Pressemitteilung Nr. 417 vom 4. November 2009. Abgerufen am 2. Februar 2010.</ref>|
gyventoju=306&nbsp;869&nbsp;000<ref name="POP"/>|
gyventojuTankis=229<ref>Bevölkerungsdichte ungerundet: 81.882.342 Einwohner/357.111,91 km² = 229,290 Einwohner pro km². Berechnet am 1. Februar 2010.</ref>|
gyventojuTankis=31|
tankumoVieta=18033|
BVPMetai=[[2008]] m(progn. )|
BVPVieta=15|
BVP=14 2642 918<ref name=IMF_GDPIMF>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/0102/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=111134&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=6064&pr.y=9 4|title=United StatesGermany|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-0410-2201}}</ref>|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=46&nbsp;859<ref35 name="IMF_GDP"/>539|
BVPGyventojuiVieta=1720|
valiuta=[[Jungtinių Valstijų dolerisEuras]] (USD)|
laikoJuosta=nuo UTC-5 iki UTC-10+1|
vasarosLaikas=nuo UTC-4 iki UTC-10+2|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[JungtinėVerdeno Karalystė|Jungtinėssutartis]] Karalystės([[843]])|
nepriklausomybėsDatos=[[17761871]] m. [[liepossausio 418]]<br d./>[[1949]] [[gegužės 23]]<br />[[17831990]] m. [[rugsėjospalio 3]] d.|
nepriklausomybėsPavadinimas=PaskelbtaĮkūrimas<br />PripažintaPadalijimas<br />Suvienijimas|
TLD=us .gov .mil .edude|
telKodas=+149
}}
'''Vokietija''' ({{de|Deutschland}}), oficialiai - '''Vokietijos Federacinė Respublika''' ('''VFR'''; vok. ''Bundesrepublik Deutschland'', ''BRD'') – valstybė [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]], sudaryta iš 16 federacinių vienetų ([[Vokietijos žemės|žemių]]). Šiaurėje ribojasi su [[Danija]], [[Šiaurės jūra|Šiaurės]] ir [[Baltijos jūra]], rytuose - su [[Lenkija]] ir [[Čekija]], pietuose - su [[Austrija]] bei [[Šveicarija]], vakaruose - su [[Prancūzija]], [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]], [[Belgija]] ir [[Nyderlandai]]s.
'''Jungtinės Amerikos Valstijos''' (sutrumpintai '''JAV''' arba '''Jungtinės Valstijos''') yra debilu krastas kuriame gyvena daunai ir isgamos.
Vokietija - didžiausia pagal gyventojų skaičių [[Europa|Europos]] šalis (~81,8 mln. gyv.). Pagal [[BVP]] dydį - ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš [[ES|Europos Sąjungos]] steigėjų. Be to, [[JTO]], [[OECD]], [[NATO]], [[ESBO]] bei [[G8]], kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.
 
Anksčiau Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ir karalysčių [[Europa|Europos]] viduryje. Valstybingumo pradžią žymi [[962]] m. buvusio [[Karolingai|Karolingų]] paveldo pagrindu susikūrusi [[Šventoji Romos Imperija|Šventąja Romos imperija]] (gyvavusi iki [[1806]] m.). [[1871]] metais suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta [[Vokietijos imperija]] (joje dominavo [[Prūsija|Prūsijos]] karalystė). [[1949]] m. Vokietija buvo padalinta į [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] ir [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]]. Dabartinėse savo sienose Vokietija buvo suvienyta [[1990]] m. [[spalio 3]] d.
EIKIT NAHUJ JUS DAUNAI!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
NETURIT JUS ISTORIJOS, ESATE BRITU KOLONIJA IR VISADA BUSIT.
 
== Istorija ==
{{main|JAVVokietijos istorija}}
[[Vaizdas:Nebra Scheibe.jpg|miniatiūra|130px|kairėje|Nebros dangus diskas, apie [[1600 m. pr. m. e.]]]]
=== Senoji istorija ir ankstyvieji viduramžiai ===
Seniausia gyvenvietė dabartinės Vokietijos teritorijoje buvo įkurta prieš 700 000 m. Yra spėjama, kad nuolatiniai gyventojai atsirado prieš 500 000 metų. [[Neolitas|Neolito]] metu susikūrė pirmosios gyvenvietės. Gyventojai vertėsi žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Iš šio laikotarpio išliko keletas svarbių kultūrinių radinių, tokių kaip Nebros dangaus diskas ({{de|Himmelsscheibe von Nebra}}) rastas dabartiniame [[Saksonija-Anhaltas|Saksonijoje-Anhalte]], kuris rodo, kad jau II tūkstantmetyje prieš mūsų erą šiame regione, buvo praktikuojama astronomija. Nuo [[58 m. pr. m. e.]] iki maždaug [[455]] m. teritorijos kairiau [[Reinas|Reino]] ir piečiau nuo [[Dunojus|Dunojaus]] priklausė [[Romos imperija]]i, taip pat maždaug nuo [[80]] iki [[260]] m. dalis [[Hesenas|Heseno]] (Wetterau) ir šiandieninis [[Badenas-Viurtembergas]], į pietus nuo [[Limas|Limo]]. Pirmąją visos [[Germanija|Germanijos]] istoriją parašė romėnų istorikas [[Tacitas]], [[98]] m.
 
Po kruvinų prijungimų ir prievartinio [[saksai|saksų]] krikšto, [[Frankų imperija]] išsiplėtė iki Šiaurės jūros ir šiandieninės [[Austrija|Austrijos]]. Frankų galios pavizdys tapo [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] karūnacija imperatoriumi [[Roma|Romoje]]. Bet jo imperijos vienybė truko neilgai. Ginčai tarp jo palikuonių privedė prie [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties]] ([[843]] m.). Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Europos centre.
=== Amerikos kolonizacija ===
{{main|Šiaurės Amerikos indėnai}}
 
=== Šventoji Romos Imperija ===
Vietiniai JAV teritorijoje gyvenantys žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš [[Azija|Azijos]]. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau nei 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų).<ref>{{cite web|url=http://anthropology.si.edu/HumanOrigins/faq/americas.htm|title=Peopling of Americas |publisher=Smithsonian Institution, National Museum of Natural History|month=June | year=2004|accessdate=2007-06-19}}</ref> Keletas prieškolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų, tokių kaip [[raupai]], epidemijų metu.<ref>{{Cite journal |author=Meltzer, D.J. |year=1992 |title=How Columbus Sickened the New World: Why Were Native Americans So Vulnerable to the Diseases European Settlers Brought With Them? |journal=New Scientist |pages=38–38 |url=http://www.newscientist.com/article/mg13618424.700-how-columbus-sickened-the-new-world-why-were-nativeamericans-so-vulnerable-to-the-diseases-european-settlers-brought-with-them.html}}</ref>
[[Vaizdas:Wappen röm.kaiser.JPG|miniatiūra|rightt|170px|Šventosios Romos imperijos imperatoriaus herbas (Habsburgų), [[1605]] m.]]
{{main|Šventoji Romos Imperija}}
 
Pirmasis Vokietijos valstybingumo etapas tradiciškai siejamas su [[Šventoji Romos Imperija|Šventąja Romos imperija]], sukurta [[962]] m. buvusiame [[Karolingai|Karolingų]] pavelde, kuri gyvavo iki [[1806]] m. Nuo [[1254]] m. dokumentuose valstybė minima lotynišku pavadinimu ''Sacrum Imperium Romanum'' („Šventoji Romos imperija“). Galutinis pavadinimas įsitvirtino tik [[XV a.]], kai nuo [[1438]] m. atsirado dar vienas priedėlis – ''Nationis Germanicae'', o [[1486]] m. šis titulas oficialiai pavartotas įstatyme.
[[Vaizdas:MayflowerHarbor.jpg|left|thumb| Laivas „Mayflower” atplukdė piligrimus į Naująjį pasaulį [[1620]] metais. Viljamo Halsalo [[1882]] metų paveikslas]]
 
Nors nuo [[XV a.]] vidurio imperijos sąvoka pradedama apibrėžti tik vokiškąsias teritorijas, o pati politinė sąjunga nuo [[1485]] m. oficialiai vadinosi ''Šventąja vokiečių tautos Romos imperija'', imperija neturėjo nacionalinės dinastijos, o decentralizacijos tendencijos išryškėjo jau [[XIV a.|XIV]]–[[XV a.]] (dar labiau jas pagilino [[XVI a.]] [[reformacija]] ir po to sekusi [[konfesionalizacija]]). Imperija neturėjo nei vieningos valdymo sistemos, nei vieno centro.
[[1492]] metais [[Genuja|Genujos]] keliautojas [[Kristupas Kolumbas]], pasirašęs kontraktą su [[Ispanija|Ispanijos]] karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų, ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais. [[1513]] metų [[balandžio 2]] dieną ispanų [[konkistadoras]] [[Chuanas Ponse de Leonas]] priplaukė žemę \, kurią pavadino La [[Florida]]. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kurį vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink [[Didieji ežerai|Didžiuosius ežerus]] pradėjo kurti [[Naujoji Prancūzija|Naujosios Prancūzijos]] kolonijas. Prancūzai galiausiai užsitikrino didžiąją dalį [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno centrinės srities iki [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankos]]. [[Virdžinijos kolonija]] [[Džeimstaunas (JAV)|Džeimstaune]], įkurta [[1607]] metais, ir [[Plimuto kolonija]], įkurta [[1620]] metais, buvo pirmosios sėkmingos anglų gyvenvietės. [[1628]] metais įkūrus [[Masačiusetso įlankos kolonija|Masačiusetso įlankos koloniją]], prasidėjo migracijos banga. Iki [[1634]] metų per 10 000 [[Puritonai|puritonų]] buvo apgyvendinti [[Naujoji Anglija|Naujojoje Anglijoje]]. Laikotarpyje tarp XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos ir [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]] pradžios apie 50 000 kalinių buvo ištremti į Britanijos kolonijas Amerikoje.<ref>{{cite web|work=Butler, James Davie|url=http://www.dinsdoc.com/butler-1.htm|title=British Convicts Shipped to American Colonies | publisher = Smithsonian Institution, National Museum of Natural History|work=American Historical Review 2|month=October | year=1896| accessdate=2007-06-21}}</ref> [[1614]] metais olandai pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine [[Hadsonas|Hadsono upės]] pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų – [[Niujorkas|Naujasis Amsterdamas]] (dabartinis Niujorkas), įkurtas [[Manhatanas|Manhatano]] saloje.
 
[[1806]] m. [[rugpjūčio 6]] d. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] reikalavimu imperatoriui [[Imperatorius Francas II|Francui II-ajam]] atsisakius imperijos karūnos imperija nustojo egzistuoti. Tuo metu imperija bet kuriuo atveju dėl Napoleono užkariavimų ir [[Reino konfederacija|Reino konfederacijos]] sukūrimo jau buvo praradusi prasmę.
[[1674]] metais olandai perleido savo teritorijas Amerikoje Anglijai. [[Naujieji Nyderlandai|Naujųjų Nyderlandų]] provincija buvo pervadinta į [[Niujorko valstija|Niujorką]]. Daugelis naujų imigrantų, kurių daugumą vyko į šalies pietus, buvo kontraktiniai tarnautojai.<ref>Russell, David Lee (2005). ''The American Revolution in the Southern Colonies''. Jefferson, N.C., and London: McFarland, p. 12. ISBN 0-7864-0783-2.</ref> Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu. [[1729]] metais skilus [[Karolinos|Karolinoms]] ir [[1732]] metais kolonizavus [[Džordžija|Džordžiją]], buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos legalizavo prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų skaičius sparčiai augo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip [[Didysis Pabudimas]], XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve. [[Prancūzijos-indėnų karas|Prancūzų-indėnų kare]] britų pajėgos užėmė prancūzams priklausiusią [[Kanada|Kanadą]], tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant [[Šiaurės Amerikos indėnai|Amerikos indėnų]], kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų, [[1770]] metais trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas.<ref>Blackburn, Robin (1998). ''The Making of New World Slavery: From the Baroque to the Modern, 1492–1800''. London and New York: Verso, p. 460. ISBN 1-85984-195-3.</ref> Nepaisant to, kad šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Didžiosios Britanijos parlamente]].
 
=== Nuo Reino konfederacijos iki Antrojo Pasaulinio karo pabaigos ===
=== Nepriklausomybė ir ekspansija ===
{{main|JAV nepriklausomybės karas}}
 
Po [[Reino konfederacija|Reino konfederacijos]] sudarymo akto pasirašymo [[1806]] m. [[liepos 12]] d. iš Šventosios Romos imperijos išstojo ir konfederaciją sudarė 16 pietų ir vakarų Vokietijos valstybių, konfederacijos „protektoriumi“ paskelbtas [[Napoleonas Bonapartas]]. [[1810]] m. prie [[Prancūzija|Prancūzijos]] tiesiogiai prijungtos didelės šiaurės Vokietijos teritorijos palei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], kad Prancūzija galėtų geriau kontroliuoti [[Anglija|Anglijos]] kontinentinės blokados vykdymą. [[1813]] m. po Napoleono pralaimėjimo [[Tautų mūšis|Tautų mūšyje]] prie [[Leipcigas|Leipcigo]] konfederacija žlugo.
[[Vaizdas:Declaration independence.jpg|thumb| Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas. Džono Trumbulo [[1817]]-[[1818]] metų paveikslas]]
[[Vaizdas:Wernerprokla.jpg|miniatiūra|kairėje|220px|[[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] paskelbimas [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]] (idealizuotas Antono von Wernerio paveikslas)]]
Revoliucinius laikotarpiu [[XVIII amžius|XVIII amžiaus]] 7-8 dešimtmečiuose įtampa tarp [[Amerika|Amerikos kolonijų]] ir [[Britanija|Britanijos]] privedė prie [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]], vykusio nuo [[1775]] iki [[1783]] metų. [[1775]] metų [[birželio 14]] dieną [[Kontinentinis kongresas]], susirinkęs [[Filadelfija|Filadelfijoje]], įkūrė kontinentinę kariuomenę, vadovaujamą [[Džordžas Vašingtonas|Džordžo Vašingtono]] . Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisės”, [[1776]] metų [[liepos 4]] dieną priėmė [[JAV nepriklausomybės deklaracija|nepriklausomybės deklaraciją]], kurios didžiąją dalį parašė [[Tomas Džefersonas]]. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip [[JAV nepriklausomybės diena]]. [[1777]] metais priimti [[Konfederacijos straipsniai]] leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikė iki [[1789]] metų.
Šiuolaikinės Vokietijos ištakos siekia tik [[XIX amžius|XIX a.]] II pusė, kai [[Prūsija|Prūsijos]] politiko [[Oto fon Bismarkas|Oto fon Bismarko]] pastangomis [[1871 m.]] suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta [[Prūsijos karalystė]]s dominuojama [[Vokietijos imperija]]. Nuo pat susivienijimo [[1871]] m. Vokietijos imperija kūrė savo karo pramonę ir armiją, kurios turėjo užtikrinti jai lengvas pergales puolant ar ginantis. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių, bet [[Centrinių valstybių sąjunga]], kuriai priklausė Vokietijos imperija, karą pralaimėjo prieš stipresnę [[Antantė|Antantę]]. Pralaimėjusi karą, pagal [[Versalio taikos sutartis|Versalio sutartį]] Vokietija buvo pripažinta atsakinga už karo sukėlimą, turėjo mokėti reparacijas.
 
Periodas nuo [[1919]] m. iki [[1933]] m. Vokietijos istorijoje dažnai vadinamas Veimaro periodu. [[Veimaro respublika|Respublikai]] buvo suteiktas šis pavadinimas pagal [[Veimaras|Veimaro]] miestą, kur buvo priimta [[1919 m. Vokietijos Konstitucija|naujoji konstitucija]] po [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperijos]] panaikinimo ir pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]]. Bet [[1933]] m. po [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] ir [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] iškilimo į valdžią, buvo sugriauta demokratinė sistema. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
JAV pajėgoms, kurioms talkino prancūzai, nepriklausomybės kare sutriuškinus [[Didžioji Britanija|Didžiąją Britaniją]], ši turėjo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybę ir šalies suverenitetą iki [[Misisipės upė]]s. [[1787]] metais asmenys, norėję sukurti stiprią nacionalinę valdžią, sušaukė [[Konstitucinis suvažiavimas|Konstitucinį suvažiavimą]]. [[Jungtinių Valstijų konstitucija]] buvo ratifikuota [[1788]] metais. Pirmieji nauji respublikos [[JAV Atstovų Rūmai|Atstovų rūmai]], [[JAV Senatas|Senatas]] ir pirmasis prezidentas [[Džordžas Vašingtonas]] pradėjo darbą [[1789]] metais. [[JAV teisių bilis]] , draudžiantis asmens laisvių suvaržymą ir garantuojantis įvairią teisinę apsaugą, buvo priimtas [[1791]] metais.
[[Vaizdas:Deutschland Besatzungszonen - 1945 1946.svg|miniatiūra|dešinėje|150px|Vokietijos okupacinės zonos]]
[[Trečiasis Reichas]] buvo [[1933]]-[[1945]] m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. [[Lenkija]]i nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[vermachtas]] įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. rugsėjo 3 d. karą Vokietijai paskelbė [[JK]] su [[Prancūzija]]. Taip prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. [[1945]] m. [[gegužės 8]] d. [[Trečiasis Reichas]] pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą.
 
=== Vokietijos padalinimas ir suvienyjimas ===
Požiūriai į vergiją keitėsi. [[JAV konstitucija|Konstitucija]] gynė prekybą vergais tik iki [[1808]] metų. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją laikotarpyje tarp [[1780]] ir [[1804]] metų. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. Antrasis [[Didysis Pabudimas]], prasidėjęs [[1800]] metais, leido [[Evangelikalizmas|evangelikalizmui]] tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant ir [[Abolicionizmas|abolicionizmą]], atsiradimą.
[[Vaizdas:U.S. Territorial Acquisitions.png|right|thumb| Teritorijų įsigijimo žemėlapis su datomis]]
 
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Vokietija, buvo padalinta į keturias okupacinės zonas. [[1949]] m. buvo sukurtos dvi Vokietijos. [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] sudarė [[JK]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] okupacinės zonos, o [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] okupacinė zona. [[Vakarų Vokietija]] per pirmojo bundeskanclerio [[Konradas Adenaueris|Konrado Adenauerio]] valdymo laikotarpį ([[1949]]–[[1963]] m.) iš esmės tapo nepriklausoma ir ekonomiškai stipria valstybe, kuriai buvo leista [[1954]] m. įstoti į [[NATO]], [[1956]] m. atkurti savo kariuomenę, dalyvauti Vakarų Europos ekonomikos integraciniuose procesuose. [[Rytų Vokietija]] buvo satelitinė [[TSRS]] valstybė, nuo [[1955]] m. priklausiusi vadinamajam [[Varšuvos paktas|Varšuvos paktui]]. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]], kuri nugriauta buvo tik [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. Dabartines sienas atitinkančioje teritorijoje Vokietija buvo suvienyta tik [[1990]] m. [[spalio 3]] d., [[Europa|Europoje]] žlugus komunizmo sistemai.
Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus su [[indėnai]]s. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika. [[1803]] metais, valdant prezidentui [[Tomas Džefersonas|Tomui Džefersonui]], iš prancūzų nusipirkus [[Luiziana|Luizianą]], šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai. [[1812]] metų kare, paskelbtame [[Britanija]]i dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino [[Nacionalizmas|nacionalizmą]] Jungtinėse Valstijose. Eilė JAV kariuomenės įsiveržimų į [[Florida|Floridą]] [[1819]] metais privertė [[Ispanija|Ispaniją]] užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845 metais Jungtinės Valstijos aneksavo [[Teksaso respublika|Teksaso respubliką]]. Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo [[Likimo manifestas|Likimo manifesto]] idėjos.<ref>Morrison, Michael A. (1999). ''Slavery and the American West: The Eclipse of Manifest Destiny and the Coming of the Civil War''. Chapel Hill: University of North Carolina Press, pp. 13–21. ISBN 0-8078-4796-8.</ref> [[1846]] metų [[Oregono sutartis]] su [[Britanija]] leido Jungtinėms Valstijoms kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalės [[Amerikos-Meksikos karas|JAV-Meksikos kare]], [[1848]] metais šaliai buvo perleista [[Kalifornija]] ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos. [[1848]]-[[1849]] metų [[Kalifornijos aukso karštinė]] dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus su [[indėnai|Amerikos indėnais]]. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų [[Bizonas|bizonų]]. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, praradimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.
 
=== Pilietinis karas ir industrializacija ===
{{main|JAV pilietinis karas}}
 
[[Vaizdas:Battle of Gettysburg, by Currier and Ives.png|thumb|left|[[Getisbergo mūšis]], [[1863]] metų [[litografija]]]]
Įtampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidėjo dėl valstijų valdžių ir federalinės valdžios nesutarimų. Įtampa kilo ir dėl konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas. Prieš vergiją nusistačiusios [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]] narys [[Abraomas Linkolnas]] buvo išrinktas [[JAV prezidentas|JAV prezidentu]] [[1860]] metais. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinės valstijos paskelbė apie atsiskyrimą nuo JAV. Atsiskyrimą federalinė valdžia laikė nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukūrė [[Amerikos Valstijų Konfederacija|Amerikos Valstijų Konfederaciją]]. Konfederatams užpuolus [[Samtero fortas|Samtero fortą]], įsiplieskė [[JAV pilietinis karas]], o prie Konfederacijos prisijungė dar keturios valstijos. Linkolno vergų [[Išlaisvinimo aktas]] įpareigojo [[Sąjunga (JAV)|Sąjungą]] užbaigti vergiją. Po [[1865]] metų Sąjungos pergalės kare išleistos trys [[JAV konstitucija|JAV konstitucijos]] pataisos užtikrino laisvę beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai<ref> {{cite web | url = http://www2.census.gov/prod2/decennial/documents/1860a-02.pdf| title = 1860 Census | publisher = U.S. Census Bureau | accessdate = 2007-06-10}} Page 7 lists a total slave population of 3,953,760.</ref>. Afroamerikiečiai gavo pilietybę ir įgijo balsavimo teisę. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmės padidinti federalinės valdžios galias.<ref>De Rosa, Marshall L. (1997). ''The Politics of Dissolution: The Quest for a National Identity and the American Civil War''. Edison, NJ: Transaction, p. 266. ISBN 1-56000-349-9.</ref>
[[Vaizdas:Ellis island 1902.jpg|thumb|Imigrantų išsilaipinimas [[Elis sala|Elis saloje]], [[Niujorkas|Niujorke]] [[1902]] metais]]
 
Po karo, kai buvo nužudytas [[Abraham Lincoln|Linkolnas]], buvo radikalizuota [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partijos]] [[Rekonstrukcija (JAV)|rekonstrukcijos]] politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po [[1876]] metų ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas [[1877 metų kompromisas]] užbaigė rekonstrukcijos politiką. [[Džimo Krou įstatymai]] (''past. Džimas Krou - įžeidžiama juodaodžių pravardė '') iš daugelio afroamerikiečių greit vėl atėmė pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurėje prasidėjusi [[urbanizacija]] ir beprecedentis imigrantų antplūdis iš pietų ir rytų [[Europa|Europos]] paspartino šalies [[Industrializacija|industrializaciją]]. Imigracijos banga, kuri tęsėsi iki [[1929]] metų, aprūpino šalį darbo jėga ir pakeitė Amerikos kultūrą. Nacionalinės [[Infrastruktūra|infrastruktūros]] plėtra pagreitino šalies ekonomikos augimą. Šalies ekspansija žemyninėje dalyje baigėsi [[1867]] metais, kai JAV iš [[Rusijos imperija|Rusijos]] įsigijo [[Aliaska|Aliaską]]. [[Sužeisto kelio skerdynės]] [[1890]] metais buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indėnais. [[1893]] metais tenykštė [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] [[Havajų Karalystė|Havajų karalystės]] monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. Jungtinės Valstijos aneksavo salyną [[1898]] metais. Tais pačiais metais pergalė [[Ispanijos-Amerikos karas|Ispanijos-Amerikos kare]] pademonstravo šalies įtaką ir galią. Vėliau buvo aneksuotas [[Puerto Rikas]], [[Guamas]] ir [[Filipinai]].<ref>{{cite web|author=Gates, John M.|url=http://www.wooster.edu/History/jgates/book-ch3.htmlf|title=War-Related Deaths in the Philippines|work=Pacific Historical Review|publisher=College of Wooster|date=August 1984|accessdate=2007-09-27}}</ref> [[Filipinai]] iškovojo nepriklausomybę po pusės amžiaus. [[Puerto Rikas]] ir [[Guamas]] ir toliau priklauso Junginėms valstijoms.
 
=== Pirmasis pasaulinis karas, Didžioji ekonominė krizė, Antrasis pasaulinis karas ===
[[Vaizdas:Dust Bowl - Dallas, South Dakota 1936.jpg|thumb|left|Apleista ferma [[Pietų Dakota|Pietų Dakotoje]] dulkių audros metu, [[1936]] metais]]
 
[[1914]] metais staiga prasidėjus [[Pirmasis Pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], Jungtinės Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daugelis amerikiečių prijautė britams ir prancūzams, daugelis jų prieštaravo JAV įkišimui į karą.<ref>Foner, Eric, and John A. Garraty (1991). ''The Reader's Companion to American History.'' New York: Houghton Mifflin, p. 576. ISBN 0-395-51372-3.</ref> [[1917]] metais JAV vis dėlto prisijungė prie sąjungininkių, taip nulemdama karo baigtį centrinių jėgų ([[Vokietijos imperija|Vokietijos]], [[Austrija-Vengrija|Austro-Vengrijos]] ir [[Osmanų imperija|Osmanų]] imperijų) nenaudai. Po karo [[Jungtinių Valstijų Senatas]] neratifikavo [[Versalio sutartis|Versalio sutarties]], pagal kurią buvo įkurta [[Tautų Sąjunga]]. Šalis vykdė vienašališko nusiginklavimo politiką, beveik prilygusią [[Izoliacionizmas|izoliacionizmui]].<ref>McDuffie, Jerome, Gary Wayne Piggrem, and Steven E. Woodworth (2005). ''U.S. History Super Review''. Piscataway, NJ: Research & Education Association, p. 418. ISBN 0-7386-0070-9.</ref> [[1920]] metais judėjimas už moterų teises išsikovojo [[JAV konstitucija|konstitucijos]] pataisų, garantavusių moterims balsavimo teisę, išleidimą. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestėjimas baigėsi [[Juodasis ketvirtadienis|1929-ųjų metų Volstrito krachu]], kuris lėmė Didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) pradžią. [[1932]] metais į JAV prezidentus išrinktas [[Franklinas Ruzveltas]] krizei sutramdyti pradėjo vykdyti [[Naujasis kursas|Naujojo kurso politiką]], pagal kurią buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naują (šalies vidaus) migracijos bangą.
[[Vaizdas:1944 NormandyLST.jpg|thumb| JAV kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos kariai išsilaipina [[Normandija|Normandijoje]] [[1944]] metų [[birželio 6]] dieną D-Dienos metu]]
 
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje po to, kai [[1939]] metais [[Trečiasis Reichas|nacių Vokietija]] okupavo [[Lenkija|Lenkiją]], Jungtinės Valstijos iš esmės išlaikė savo [[Neutralitetas|neutralitetą]]. [[1941]] metų kovą JAV sąjunginėms su Vokietija kariavusioms šalims pagal [[Lendlizas|Lendlizo programą]] pradėjo tiekti karinius-techninius įrengimus, rėmė šias šalis pinigais. [[1941]] metų [[gruodžio 7]] dieną, po netikėtos [[Japonija|Japonijos]] atakos [[Perl Harboras|Perl Harbore]], Jungtinės Valstijos įsitraukė į karą prieš [[Ašis (sąjunga)|Ašies valstybes]]. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonės pajėgumą. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, Jungtinės Valstijos buvo vienintelė valstybė, dėl karo tik tapusi turtingesnė, tuo tarpu kai kitos šalis dėl karo smarkiai finansiškai nukentėjo.<ref>Kennedy, Paul (1989). ''The Rise and Fall of the Great Powers''. New York: Vintage, p. 358. ISBN 0670728197.</ref> Sąjungininkų konferencijos [[Jungtinių Tautų valiutos ir finansų konferencija|Breton Vudse]] ir [[Jaltos konferencija|Jaltoje]] nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontūrus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos ir [[SSRS|Sovietų Sąjunga]] atsidūrė pačiame pasaulio reikalų centre. Laimėjus karą [[Europa|Europoje]], [[1945]] metais [[San Franciskas|San Franciske]] buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios metu buvo pasirašyta [[Jungtinių Tautų chartija]], kuri įsigaliojo po karo.<ref>{{cite web |url=http://www.state.gov/r/pa/ho/pubs/fs/55407.htm |title=The United States and the Founding of the United Nations, August 1941–October 1945|month=October | year=2005 |accessdate = 2007-06-11 |publisher=U.S. Dept. of State, Bureau of Public Affairs, Office of the Historian}}</ref> Jungtinės Valstijos, sukūrusios pirmuosius branduolinius ginklus, [[1945]] metų rugpjūčio mėnesį panaudojo juos ant Japonijos miestų [[Hirosima|Hiršimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]]. Japonija pasidavė [[1945]] metų [[rugsėjo 2]] dieną, taip užbaigdama [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]].<ref>Pacific War Research Society (2006). ''Japan's Longest Day''. New York: Oxford University Press. ISBN 4-7700-2887-3.</ref>
 
=== Šaltasis karas ir protesto politika ===
[[Vaizdas:Martin Luther King - March on Washington.jpg|thumb|left|upright|[[Martinas Liuteris Kingas]] sako kalbą „Aš turiu svajonę”, [[1963]]-ieji metai]]
 
Jungtinės Amerikos Valstijos ir [[Sovietų Sąjunga]] kovojo dėl įtakos sferų pasaulyje, dominuodamos [[Europa|Europos]] kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams – [[NATO]] (JAV) ir [[VSO|Varšuvos sutarties organizacijai]] (SSRS). JAV propagavo liberalią demokratiją ir [[Kapitalizmas|kapitalizmą]], Sovietų Sąjunga – [[Komunizmas|komunizmą]] ir centrinės valdžios kontroliuojamą [[Planinė ekonomika|planinę ekonomiką]]. Abi šalys palaikė diktatorinius režimus ir dalyvavo lokaliniuose karuose. Amerikos pajėgos prieš komunistines kinų jėgas [[Korėjos karas|Korėjos kare]], vykusiame [[1950]]-[[1953]] metais
 
Po [[1961]] metų Sovietų Sąjungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosą, Jungtinės Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogų [[mėnulis|mėnulyje]]. Šį tikslą amerikiečiai įgyvendino [[1969]] metais. Kilus realiam branduolinio karo su Sovietų Sąjungos pajėgomis [[Kuba|Kuboje]] pavojui, JAV prezidentas [[Džonas Kenedis]] sugebėjo taikiai sureguliuoti įtemptą situaciją. Tuo tarpu, prasidėjo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Augantis pilietinių teisių judėjimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaip [[Rosa Parks|Roza Parks]] ir [[Martinas Liuteris Kingas]], kovojo su segregacija ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo [[1963]] metais, [[Lyndonas Džonsonas|Lyndono Džonsono]] valdymo laikotarpiu, buvo išleisti [[1964-ųjų metų pilietinių teisių aktas]] ir [[1965-ųjų metų balsavimo teisių aktas]]. Džonsonas ir jo įpėdinis [[Ričardas Niksonas]] išplėtė JAV dalyvavimą lokaliniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradėjo nesėkmingą [[Vietnamo karas|Vietnamo karą]]. Pradėjo plėstis didelio masto kontrkultūrinis judėjimas, sukėlęs pasipriešinimą karui, juodaodžių nacionalizmą, ir [[seksualinė revoliucija|seksualinę revoliuciją]]. [[Betty Friedan|Betė Friedan]], [[Gloria Steinem]] ir kitos moterys vadovavo naujai [[Feminizmas|feminizmo]] bangai. Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės.
 
Dėl [[Votergeito skandalas|Votergeito skandalo]], [[1974]] metais [[Ričardas Niksonas]] tapo pirmuoju JAV prezidentu atsistatydinusių iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas teisingumo trukdymui ir prezidento galių piktnaudžiavimu. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmė [[Sąrašas:JAV viceprezidentai|viceprezidentas]] [[Džeraldas Fordas]]. Prezidento [[Džimis Karteris|Džimio Katerio]] administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjo [[stagfliacija]] ir įkaitų krize [[Iranas|Irane]]. [[Ronaldas Reiganas|Ronaldo Reigano]] išrinkimas prezidentu [[1980]]-aisiais metais skelbė apie pasikeitimus JAV politikoje. Reigano politika atnešė didelius pasikeitimus šalies mokesčių ir išlaidų prioritetuose. Reigano antroji kadencija pasižymėjo [[Ronald Reagan#Irano-Kontros skandalas|Irano-kontros skandalu]] ir svarbiu progresu diplomatiniuose santykiuose su [[SSRS|Sovietų Sąjunga]]. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas užbaigė [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]].
 
=== Šiuolaikinė era ===
[[Vaizdas:World-Trade-Center 9-11.jpg|thumb|right| [[Pasaulio prekybos centras]] [[2001]] metų [[rugsėjo 11]] dienos rytą]]
 
Lyderių vaidmuo, priimtas Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių [[JTO|Jungtinių Tautų]] sankcionuotuose [[Persijos įlankos karas|Persijos įlankos kare]], valdant [[Džordžas H. Bušas|Džordžui Bušui vyresn.]], ir [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karuose]], valdant [[Bilas Klintonas|Bilui Klintonui]], leido išsaugoti supervalstybės statusą. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinėje JAV istorijoje truko nuo [[1991]] m. kovo iki [[2001]] m. kovo. Šiuo laikotarpiu valdė [[Bilas Klintonas|Klintono]] administracija.<ref>{{cite web|author=Voyce, Bill |url=http://iwin.iwd.state.ia.us/iowa/ArticleReader?itemid=00003700&print=1|title=Why the Expansion of the 1990s Lasted So Long|publisher=Iowa Workforce Information Network|date=2006-08-21|accessdate=2007-08-16}}</ref> Civilinė byla ir sekso skandalas privedė Klintoną prie jo apkaltos [[1998]] metais, tačiau nepaisant to jis išsilaikė poste. [[2000 metų JAV prezidento rinkimai|2000-ųjų metų prezidento rinkimai]] buvo vieni iš pačių lygiausių JAV istorijoje. Sprendimą dėl pergalės priėmė [[JAV Aukščiausiasis teismas]] – [[George Walker Bush|Džordžas Bušas jaunesnysis]] tapo naujuoju JAV prezidentu.
 
[[2001]] metų [[rugsėjo 11]] dieną [[Al-Qaeda]] teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi į [[Pasaulio prekybos centras|Pasaulio prekybos centro]] pastatus [[Niujorkas|Niujorke]], ir [[Pentagonas|Pentagono]] pastatą [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą su [[Terorizmas|terorizmu]]. [[2001]] metų pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į [[Afganistanas|Afganistaną]], nuversdami [[Talibanas|Talibų režimą]] ir sunaikindami [[Al-Qaeda]]‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare. [[2002]] metais prezidento Bušo administracija, remdamasi kontraversiškomis priežastimis, pradėjo raginti tarptautinę bendruomenę, kad [[Irakas|Irake]] būtų nuverstas [[Sadamas Huseinas|Sadamo Huseino]] režimas. <ref>{{cite web| title = Many Europeans Oppose War in Iraq|work=USA Today| url = http://www.usatoday.com/news/world/2003-02-14-eu-survey.htm|date=2003-02-14| accessdate = 2008-09-01}}{{cite web|author=Springford, John| title = 'Old’ and ‘New’ Europeans United: Public Attitudes Towards the Iraq War and US Foreign Policy|publisher=Centre for European Reform| url = http://www.cer.org.uk/pdf/back_brief_springford_dec03.pdf|month=December | year=2003| accessdate = 2008-09-01}}</ref> Neturėdamas [[NATO]] paramos ar aiškaus [[JTO]] mandato karinei intervencijai, prezidentas [[Džordžas V. Bušas|Bušas]] suorganizavo sąjungininkų koaliciją, kurios pajėgos įvedė savo pajėgas į Iraką [[2003]] metais. Koalicija nuvertė diktatorių ir buvusį JAV sąjungininką [[Sadamas Huseinas|Sadamą Huseiną]]. Tarptautinės amnestijos organizacija ('' angl. Amnesty International '') apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais šalies kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus [[Irako karas|Irako kare]].<ref>{{cite web |author=|url=http://thereport.amnesty.org/eng/Regions/Americas |title=Amnesty International Report 2007|publisher=Amnesty International|accessdate=2008-01-18}}</ref> [[2005]] metais [[uraganas Katrina]] padarė daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms ir [[Meksikos įlanka|Meksikos įlankos]] ir nusiaubė [[Naujasis Orleanas|Naująjį Orleaną]]. [[2008]] metų [[lapkričio 4]] dieną [[2008–2009 m. pasaulio finansinė krizė|pasaulinės ekonominės recesijos metu]] JAV prezidentu buvo išrinktas [[Barakas Obama]]. Jis yra pirmasis juodaodis JAV prezidentas.
 
=== Šalies pavadinimo kilmė ===
 
[[1507]] metais vokiečių [[Kartografija|kartografas]] [[Martinas Valdzemiuleris]] sukūrė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo [[Amerigas Vespučis|Amerigo Vespučio]] vardu).<ref>{{cite web|url=http://www.usatoday.com/news/nation/2007-04-24-america-turns-500_N.htm?csp=34|title=Cartographer Put 'America' on the Map 500 years Ago|work=USA Today|date=2007-04-24|accessdate=2008-11-30}}</ref> Buvusios trylika Britanijos kolonijų [[JAV nepriklausomybės deklaracija|Nepriklausomybės deklaracijoje]] pirmosios panaudojo modernų šalies pavadinimą – „vieninga 13-kos jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija”, [[1776]] metų [[liepos 4]] dieną priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės” deklaracijoje vienareikšmiškai parašyta pradedant mažąja raide).<ref>{{cite web|url=http://www.archives.gov/exhibits/charters/charters.html|title=The Charters of Freedom|publisher=National Archives|accessdate=2007-06-20}}</ref> Dabartinis pavadinimas buvo oficialiai priimtas [[1777]] metų [[lapkričio 15]] dieną, kai antrasis kontinentinis kongresas priėmė [[Konfederacijos straipsniai|Konfederacijos straipsnius]], kurių pirmajame straipsnyje rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos”. Sutrumpintos formos - Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika, laikomos standartinėmis. Kolumbija – kartą buvo populiarus Jungtinių Valstijų pavadinimas, kilęs iš keliautojo [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] pavardės. Keliautojo vardu dabar yra pavadinta [[Vašingtonas|Kolumbijos apygarda]].
 
== Politinė sistema ==
{{main|Vokietijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Capitol Building Full View.jpg|thumb|right| Vakarinė [[Jungtinių Valstijų Kapitolijus|Jungtinių Valstijų Kapitolijaus]], kuriame renkasi [[Jungtinių Valstijų Kongresas|Kongresas]], pusė]]
[[Vaizdas:Berlin reichstag CP.jpg|miniatiūra|220px|[[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]] - dabartinė ir buvusi Vokietijos parlamento vieta]]
Vokietija yra [[federacija|federacinė]] parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] respublika. [[Vokietijos Konstitucija|Dabartinė Konstitucija]] priimta [[1949]] m. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka [[Bundestagas]] ir Bundesratas. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų [[veto]] teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valtybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).
 
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas (renkamas tiesiogiai) bei federalinėms žemėms atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas 4 metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, veikia 4 frakcijos - krikdemai ([[Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga|CDU]]/CSU), socialdemokratai ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]), [[Laisvoji demokratų partija (Vokietija)|FDP]] ir [[Bündnis 90/Žalieji|Žalieji]]. Vyriausybei vadovauja [[federalinis kancleris]] (Bundeskancleris), renkamas Parlamento.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti [[federacija]]. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas.<ref>Scheb, John M., and John M. Scheb II (2002). ''An Introduction to the American Legal System''. Florence, KY: Delmar, p. 6. ISBN 0-7668-2759-3.</ref> Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantis ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus.<ref>Raskin, James B. (2003). ''Overruling Democracy: The Supreme Court Vs. the American People''. London and New York: Routledge, pp. 36–38. ISBN 0-415-93439-7.</ref> Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente – [[JAV konstitucija|JAV konstitucijoje]], kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinė sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą
kandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.
 
Vokietija yra viena iš [[Europos Bendrijos|Europos Bendrijų]] steigėjų, viena iš didžiųjų ES narių (šalia [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Italija|Italijos]] ir [[JK|Didžiosios Britanijos]]), daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su [[Prancūzija]] Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė [[Europos Sąjungos plėtra|Europos Sąjungos plėtros]] šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos [[JTO|Jungtinių Tautų]] Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia [[Prancūzija]], [[Rusija]] ir [[Japonija]]).
[[Vaizdas:WhiteHouseSouthFacade.JPG|thumb|left|Pietinis [[Baltieji rūmai|Baltųjų Rūmų]] fasadas. [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] namai ir darbo vieta.]]
 
== Teisinė sistema ==
Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų:
{{main|Vokietijos teisinė sistema}}
* '''''Įstatymų leidžiamoji valdžia'''''. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus: [[JAV Senatas|JAV Senatą]] ir [[JAV Atstovų Rūmai|JAV Atstovų Rūmus]]. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.
[[Vaizdas:JKH-19 Artikel.jpg|miniatiūra|200px|[[Vokietijos Konstitucija]]]]
* '''''Įstatymų vykdomoji valdžia'''''. [[JAV prezidentas]] yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.
[[Vaizdas:Palais-Bundesgerichtshof-Karlsruhe-Germany.jpg|miniatiūra|200px|[[Vokietijos Aukščiausiasis Teismas|Aukščiausiasis Teismas]]]]
* '''''Teisminė valdžia'''''. [[JAV Aukščiausiasis teismas]] ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštarauja [[JAV konstitucija|konstitucijai]].
Vokietijos teisės ištakos - [[germanų teisė]]. Paprotinės teisės rinkiniai siekia XIII a. (žr. ''[[Saksų veidrodis]]''). Viduramžiais [[partikuliarinė teisė|partikuliarinė]], skirtinga įvairiuose regionuose, valstybėlėse; paveikta kanonų bei [[romėnų teisė]]s (žr. ''[[pandektistika]]''). Teisės vienodinimą skatino vokiečių valstybių centralizacija ([[Vokietijos Sąjunga]], [[Prūsija]]). Nacizmo laikotarpiu teisė politizuota ir ideologizuota, tapo susidorojimo, persekiojimo įrankiu (pasinaudota netgi [[Veimaro Konstitucija]]). Formavosi atskiros [[Vakarų Vokietija|VFR]] (Vakarų) ir [[VDR]] (socialistinė) teisės sistemos. Susivienijus rytinėje dalyje perimta VFR sistema.
[[Vaizdas:USSupremeCourtWestFacade.JPG|thumb|right|Vakarinė JAV Aukščiausiojo teismo pastato dalis]]
 
Šiuolaikinė Vokietijos teisė abstrakti, racionali, formalizuota. Ją kuria ir plėtoja [[teisėtyra|mokslininkai]], teismai dažnai remiasi teoriniais darbais. Verslo teisė seka [[angloamerikiečių teisė]]s pavyzdžiu. Itin sudėtinga ir didelės apimties [[mokesčių teisė]]. [[Darbo teisė]] nelanksti (nors ir pamažu liberalizuojamas darbuotojų atleidimas); didelė profsąjungų įtaka. Išplėtota [[socialinė teisė]] (pagal konstitucinį socialinės valstybės principą); dar XIX a. įvestas [[socialinis draudimas]]. Nacionalinę teisę sudaro federalinė ir žemių teisė. Pagrindinis šaltinis - įstatymas (kai ir kitose [[kontinentinė teisė|kontinentinės teisės]] valstybėse); aukščiausiasis - [[Vokietijos Konstitucija|Konstitucija]] ({{de|Grundgesetz}})<ref> [http://ec.europa.eu/civiljustice/legal_order/legal_order_ger_lt.htm Vokietijos teisinė sistema]</ref>. Būdinga kodifikacija ([[Vokietijos civilinis kodeksas|BGB]], [[Vokietijos baudžiamasis kodeksas|BK]], [[Vokietijos statybos kodeksas|Statybos]], [[Vokietijos komercinis kodeksas|Komercinis]], [[Vokietijos socialinis kodeksas|Socialinis]], [[Vokietijos aplinkos kodeksas|Aplinkos]] ir kiti kodeksai). Taip pat svarbūs vykdomosios valdžios (federalinės vyriausybės, federalinių ministrai, žemės vyriausybių ir kt.) nutarimai ({{de|Rechsverordnung}}), lydintys daugelį įstatymų. Savivaldybėse svarbūs vietos valdžios nutarimai ({{De|Satzung}}, ''Ordnung'').
[[JAV Atstovų Rūmai|JAV Atstovų Rūmuose]] dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal [[2000]] metų skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas. [[JAV Senatas|Jungtinių Valstijų Senate]] dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai. [[JAV prezidentas]] yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesiogine [[Rinkikų kolegija|rinkikų kolegijos sistema]], pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais. JAV Aukščiausiajam teismui vadovauja [[Sąrašas:JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai|Vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas]]. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrus [[Nebraska|Nebraskos valstiją]], kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.
[[Vaizdas:Leipzig Reichsgericht.jpg|miniatiūra|kairėje|170px|[[Vokietijos Federalinis Administracinis Teismas|VFR Administracinis Teismas]]]]
[[Vokietijos teismai]] itin specializuoti. Greta bendrosios kompetencijos taip pat veikia administraciniai, [[finansinis teismas|finansiniai]], [[darbo teismas|darbo]], [[socialinis teismas|socialiniai]] teismai. Būdingos specializuotos kolegijos (pvz., komercinės teisės). Bylas nagrinėja specializuoti teisėjai (pvz., [[jaunimo teisėjas|jaunimo]]). Išplėtotas [[taikinamasis tarpininkavimas]]. Teismų darbas technologizuotas (''e. teismas'', ''[[Elektroninis paštas|el. parašas]]''). Veikia [[Vokietijos Konstitucinis Teismas|Konstitucinis Teismas]]. Teisines profesijas detaliai reguliuoja valstybė ir žemės. Vyrauja bendrojo profilio teisininkas ({{De|Volljurist}}): juo tampama išlaikius 2 valstybinius egzaminus. Aukštas teisininkų nedarbas. Advokatų perteklius (virš 150 000, 2009 m.)<ref>[http://log.handakte.de/26932/erstmals-mehr-als-150-000-anwalte/ Erstmals mehr als 150.000 Anwälte] (27.06.2009)</ref>.
 
Didelę įtaką užsienio teisei padarė Vokietijos civilinė teisė (pvz., [[BGB]] perimtas Japonijoje). Vokietijos pavyzdžiu pasekė [[Austrija]], [[Šveicarija]]; iš dalies - ir [[ES teisė]], išplėtotus principus naudoja [[EBTT|Teisingumo Teismas]] (žr. ''[[proporcingumo principas]]''). [[Lietuvos teisė|Lietuvos teisę]] paveikė Vokietijos miestų teisė (Lietuvoje galiojo [[Magdeburgo teisė]], šiuolaikinę - iš dalies [[VFR CPK]], [[VFR BPK]], administracinė teisė). Vilniuje veikia [[Vokietijos teisės centras]], [[Lietuvių ir vokiečių teisininkų draugija]]; advokatų kontorose Vilniuje dirba 3 vokiečių advokatai. [[LL.M.]] studijas bei teisės doktorantūrą Vokietijoje yra baigę dešimtys Lietuvos teisininkų (teisėjų, advokatų, dėstytojų) - tiek 1918-1941 m., tiek ir po 1990 m. (t.y. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę).
Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi. Bet kurį įstatymą, išleistą, pažeidžiant JAV konstituciją, JAV Aukščiausiasis teismas anuliuoja. Originalus JAV konstitucijos tekstas nustato federalinės valdžios struktūrą ir funkcijas. Konstitucijoje taip pat yra nustatytas federalinės valdžios santykis su atskira valstija. Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas. Trečiasis JAV konstitucijos straipsnis baudžiamosiose bylose kiekvienam žmogui garantuoja teisę į prisiekusiųjų teismą. Norint priimti JAV konstitucijos pataisas, reikalingas trijų ketvirtadalių valstijų pritarimas. [[JAV konstitucija]] buvo taisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt pataisų, kurios sudaro [[JAV teisių bilis|Teisių bilį]], ir 14-oji JAV konstitucijos pataisa sudaro Jungtinių Valstijų žmogaus teisių pagrindą.
 
=== Partijos, ideologija ir politika ===
[[Vaizdas:Barack Obama - ITN.jpg|thumb|[[2009]] metų [[sausio 20]]-oji diena [[Barakas Obama]] prisaikdinamas į prezidentus.]]
 
Beveik visą Jungtinių Valstijų egzistavimo laikotarpį, šalyje veikė dvipartinė sistema. Visų lygių renkamiems (neskiriamiems) pareigūnams išrinkti, atskirose valstijose rengiami pirminiai rinkimai, kurių metu iš didžiųjų partijų išrenkami kandidatai visuotiniams rinkimams. Nuo [[1856]]-ųjų metų visuotinių rinkimų šalyje dominavo dvi didžiosios partijos: [[JAV demokratų partija]], įkurta [[1824]] metais, ir [[JAV respublikonų partija]], įkurta [[1854]] metais. Laikotarpyje po pilietinio karo, 1912 metais, vienintelis kitos – [[Progresinė partija|Progresinės partijos]], kandidatas į prezidentus [[Teodoras Ruzveltas]] surinko 20 % rinkėjų balsų.
 
Jungtinių Valstijų politinėje kultūroje, [[JAV respublikonų partija|Respublikonų partija]] yra laikoma centro dešiniosios arba konservatyviosios pakraipos partija, o tuo tarpu [[JAV demokratų partija|demokratų partija]] yra laikoma centro kairiosios arba liberalios pakraipos partija. Šiaurės rytų, vakarų pakrantės ir prie [[Didieji ežerai|Didžiųjų ežerų]] esančios valstijos yra vadinamos <font color=blue>„mėlynosiomis valstijomis”</font>. Dauguma šiose teritorijose gyvenančių žmonių yra gan liberalių pažiūrų, todėl demokratai čia turi didžiausią palaikymą. <font color=red>„Raudonosiomis valstijomis”</font> vadinamos pietinės valstijos, ir teritorijos, esančios [[Didžiosios lygumos|Didžiosiose lygumose]] ir netoli [[Uoliniai kalnai|Uolinių kalnų]]. Šių teritorijų gyventojai laikosi gan konservatyvių pažiūrų.
 
[[2008]] metų prezidento rinkimų nugalėtojas demokratas [[Barakas Obama]] yra 44-asis JAV prezidentas. Jis taip pat yra pirmasis afroamerikietis išrinktas į šį postą. Visi prezidentai, dirbę prieš Obamą, buvo europinės kilmės vyrai. [[2008]]-ųjų rinkimai taip at sustiprino [[JAV demokratų partija|JAV demokratų partijos]] pozicijas tiek [[JAV Atstovų Rūmai|Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmuose]], tie [[JAV Senatas|Jungtinių Valstijų Senate]]. 111-ajame [[JAV Kongresas|Kongrese]], Senatą sudaro 58 demokratai, 2 nepriklausomi senatoriai, bendradarbiaujantys su demokratais, ir 40 respublikonų. Atstovų Rūmus sudaro 256 demokratai ir 178 respublikonai (viena vieta yra laisva).
 
== Administracinis suskirstymas ==
{| align="right"
[[Vaizdas:JAV valstijos su pavadinimais.jpg|thumb|400px|right|JAV valstijos [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos žemyne]].]]
|-
 
|{{VFR žemės}}
Jungtinės Valstijos yra federalinė penkiasdešimties valstijų sąjunga. Trylika šiandienių valstijų yra trylikos kolonijų, sukilusių prieš [[Britų imperija|Britanijos]] valdymą, įpėdinės. Daugelis kitų valstijų buvo sudarytos iš teritorijų, gautų po karo arba įsigytų JAV vyriausybės. [[Vermontas]], [[Teksasas]], ir [[Havajai]] yra išimtys – prieš jų prijungimą kiekviena šių teritorijų buvo nepriklausomos respublikos. Kitos išimtys – valstijos, sudariusios iš originalių trylikos kolonijų teritorijų. Ankstyvajame JAV istorijos etape tokiu būdu susidarė 3 valstijos: [[Kentukis]] (iš [[Virdžinija|Virdžinijos]]), [[Tenesis]] (iš [[Šiaurės Karolina|Šiaurės Karolinos]]) ir [[Meinas]] (iš [[Masačiusetsas|Masačiusetso]]). [[JAV pilietinis karas|JAV pilietinio karo metu]] nuo [[Virdžinija|Virdžinijos]] atsiskyrė [[Vakarų Virdžinija]]. Vėliausiai, [[1959]] metų [[rugpjūčio 21]] dieną, valstijos statusą gavo [[Havajai]]. Valstijos neturi teisės pasitraukti iš sąjungos.
|-
 
Valstijos sudaro didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos dalį. Dvi kitos teritorijos – Kolumbijos apygarda (federalinė apygarda, kurioje yra šalies sostinė [[Vašingtonas]]) ir [[Palmyros atolas]] (negyvenama, bet JAV priklausanti teritorija [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]), yra laikomos neatskiriamomis šalies dalimis. Jungtinėms Valstijos taip pat priklauso penkios pagrindinės užjūrio teritorijos: [[Puerto Rikas]] ir [[Mergelių salos]] ([[Karibų jūra|Karibų jūroje]]), [[Amerikos Samoa]], [[Guamas]], [[Šiaurės Marianų salos]] ([[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]]). Žmonės, gimę minėtose teritorijose (išskyrus [[Amerikos Samoa]]), turi JAV pilietybę.
 
=== JAV valstijos ===
*
{| border="0" valign="top" halign="left"
|-----
|
* [[Vaizdas:Flag of Idaho.svg|33px]] [[Aidahas]] ([[Boisė]])
* [[Vaizdas:Flag of Iowa.svg|33px]] [[Ajova]] ([[De Moinas]])
* [[Vaizdas:Flag of Alabama.svg|33px]] [[Alabama]] ([[Montgomeris]])
* [[Vaizdas:Flag of Alaska.svg|33px]] [[Aliaska]] ([[Džunas]])
* [[Vaizdas:Flag of Arizona.svg|33px]] [[Arizona]] ([[Finiksas]])
* [[Vaizdas:Flag of Arkansas.svg|33px]] [[Arkanzasas]] <br />([[Litl Rokas]])
* [[Vaizdas:Flag of Delaware.svg|33px]] [[Delaveras]] ([[Doveris]])
* [[Vaizdas:Flag of Georgia (U.S. state).svg|33px]] [[Džordžija]] ([[Atlanta]])
* [[Vaizdas:Flag of Florida.svg|33px]] [[Florida]] ([[Talahasis]])
* [[Vaizdas:Flag of Hawaii.svg|33px]] [[Havajai]] ([[Honolulu]])
* [[Vaizdas:Flag of Illinois.svg|33px]] [[Ilinojus]] ([[Springfildas]])
* [[Vaizdas:Flag of Indiana.svg|33px]] [[Indiana]] ([[Indianapolis]])
|
* [[Vaizdas:Flag of Utah.svg|33px]] [[Juta]] ([[Solt Leik Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of California.svg|33px]] [[Kalifornija]] ([[Sakramentas (Kalifornija)|Sakramentas]])
* [[Vaizdas:Flag of Kansas.svg|33px]] [[Kanzasas]] ([[Topeka]])
* [[Vaizdas:Flag of Kentucky.svg|33px]] [[Kentukis]] ([[Frankfortas]])
* [[Vaizdas:Flag of Washington, D.C..svg|33px]] [[Kolumbijos apygarda]] ([[Vašingtonas]])
* [[Vaizdas:Flag of Colorado.svg|33px]] [[Koloradas (valstija)|Koloradas]] ([[Denveris]])
* [[Vaizdas:Flag of Connecticut.svg|33px]] [[Konektikutas]] ([[Hartfordas]])
* [[Vaizdas:Flag of Louisiana.svg|33px]] [[Luiziana]] ([[Baton Ružas]])
* [[Vaizdas:Flag of Massachusetts.svg|33px]] [[Masačusetsas]] ([[Bostonas]])
* [[Vaizdas:Flag of Maine.svg|33px]] [[Meinas]] ([[Ogasta]])
* [[Vaizdas:Flag of Maryland.svg|33px]] [[Merilandas]] ([[Anapolis (JAV)|Anapolis]])
* [[Vaizdas:Flag of Michigan.svg|33px]] [[Mičiganas]] ([[Lansingas]])
* [[Vaizdas:Flag of Minnesota.svg|33px]] [[Minesota]] ([[Sent Polas]])
* [[Vaizdas:Flag of Mississippi.svg|33px]] [[Misisipė (valstija)|Misisipė]] ([[Džeksonas (Misisipė)|Džeksonas]])
|
* [[Vaizdas:Flag of Missouri.svg|33px]] [[Misūris]] ([[Džeferson Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of Montana.svg|33px]] [[Montana]] ([[Helena (Montana)|Helena]])
* [[Vaizdas:Flag of New Jersey.svg|33px]] [[Naujasis Džersis]] ([[Trentonas]])
* [[Vaizdas:Flag of New Hampshire.svg|33px]] [[Naujasis Hampšyras]] ([[Konkordas (Naujasis Hampšyras)|Konkordas]])
* [[Vaizdas:Flag of New Mexico.svg|33px]] [[Naujoji Meksika]] <br />([[Santa Fė (Naujoji Meksika)|Santa Fė]])
* [[Vaizdas:Flag of Nebraska.svg|33px]] [[Nebraska]] ([[Linkolnas]])
* [[Vaizdas:Flag of Nevada.svg|33px]] [[Nevada]] ([[Karson Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of New York.svg|33px]] [[Niujorkas (valstija)|Niujorkas]] ([[Olbanis]])
* [[Vaizdas:Flag of Ohio.svg|33px]] [[Ohajas]] ([[Kolumbas (Ohajas)|Kolumbas]])
* [[Vaizdas:Flag of Oklahoma.svg|33px]] [[Oklahoma]] <br />([[Oklahoma Sitis]])
* [[Vaizdas:Flag of Oregon.svg|33px]] [[Oregonas]] ([[Salemas]])
* [[Vaizdas:Flag of Pennsylvania.svg|33px]] [[Pensilvanija]] ([[Harisburgas]])
* [[Vaizdas:Flag of South Dakota.svg|33px]] [[Pietų Dakota]] ([[Piras]])
|
* [[Vaizdas:Flag of South Carolina.svg|33px]] [[Pietų Karolina]] ([[Kolumbija (Pietų Karolina)|Kolumbija]])
* [[Vaizdas:Flag of Rhode Island.svg|33px]] [[Rod Ailandas]] ([[Providensas]])
* [[Vaizdas:Flag of North Dakota.svg|33px]] [[Šiaurės Dakota]] ([[Bismarkas (Šiaurės Dakota)|Bismarkas]])
* [[Vaizdas:Flag of North Carolina.svg|33px]] [[Šiaurės Karolina]] ([[Rolis]])
* [[Vaizdas:Flag of Texas.svg|33px]] [[Teksasas]] ([[Ostinas]])
* [[Vaizdas:Flag of Tennessee.svg|33px]] [[Tenesis]] ([[Našvilis]])
* [[Vaizdas:Flag of Wyoming.svg|33px]] [[Vajomingas]] ([[Šajenas]])
* [[Vaizdas:Flag of West Virginia.svg|33px]] [[Vakarų Virdžinija]] ([[Čarlstonas (Vakarų Virdžinija)|Čarlstonas]])
* [[Vaizdas:Flag of Washington.svg|33px]] [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtonas]] ([[Olimpija (Vašingtonas)|Olimpija]])
* [[Vaizdas:Flag of Vermont.svg|33px]] [[Vermontas]] ([[Montpiljeris]])
* [[Vaizdas:Flag of Virginia.svg|33px]] [[Virdžinija]] ([[Ričmondas]])
* [[Vaizdas:Flag of Wisconsin.svg|33px]] [[Viskonsinas]] ([[Madisonas]])
|}
{{main|Vokietijos žemės}}
 
Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių, {{de|Bundesland}}, dgs. ''Bundesländer''. [[Berlynas]] ir [[Hamburgas]] yra miestai-žemės. [[Brėmenas (žemė)|Brėmeno žemę]] sudaro dvi dalys: [[Brėmenas|Brėmeno miestas]] ir [[Brėmerhafenas|Brėmeno uostas]]. Vokietijos žemės (skliausteliuose nurodomi vokiški pavadinimai ir sostinės):
=== Užjūrio ir kitos teritorijos ===
*
{| border="0" valign="top" halign="left"
|-----
|
:* [[Palmyros atolas]]
:* [[Vaizdas:Flag of Puerto Rico.svg|33px]] [[Puerto Rikas]] ([[San Chuanas]])
:* [[Vaizdas:Flag of the United States Virgin Islands.svg|33px]] [[Mergelių salos]] ([[Šarlotė Amalija]])
:* [[Vaizdas:Flag of American Samoa.svg|33px]] [[Amerikos Samoa]] ([[Pago Pago]])
:* [[Vaizdas:Flag of Guam.svg|33px]] [[Guamas]] ([[Aganija]])
:* [[Vaizdas:Flag of the Northern Mariana Islands.svg|33px]] [[Šiaurės Marianų salos]] ([[Saipanas]])
|}
 
* [[Badenas-Viurtembergas]] (''Baden-Württemberg'', [[Štutgartas]])
=== Regionai ===
* [[Bavarija]] (''Freistaat Bayern'', [[Miunchenas]])
[[Vaizdas:JAVRegionųžemėlapis.png|350px|thumb|right|Jungtinių Valstijų regionai Šiaurės Amerikos žemyne]]
* [[Berlynas]] (''Berlin'')
Jungtinės Amerikos Valstijos yra skirstomos į 9 regionus:
* [[Brandenburgas]] (''Brandenburg'', [[Potsdamas]])
* Ramiojo vandenyno ({{en|Pacific}}) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
* [[Brėmenas (žemė)|Brėmenas]] (''Freie Hansestadt Bremen'', [[Brėmenas]])
* Kalnų ({{en|Mountains}}) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
* [[Hamburgas]] (''Freie und Hansestadt Hamburg'')
* Pietvakarių ({{en|Southwest}}) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
* [[Hesenas]] (''Hessen'', [[Vysbadenas]])
* Šiaurės vakarų ({{en|Northwest}}) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
* [[Meklenburgas-Pomeranija]] (''Mecklenburg-Vorpommern'', [[Šverinas]])
* Pietryčių ({{en|Southeast}}) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
* [[Reino kraštas-Pfalcas]] (''Rheinland-Pfalz'', [[Maincas]])
* Šiaurės rytų ({{en|Northeast}}) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
* [[Saksonija]] (''Freistaat Sachsen'', [[Drezdenas]])
* Pietų Atlanto ({{en|South Atlantic}}) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
* [[Saksonija-Anhaltas]] (''Sachsen-Anhalt'', [[Magdeburgas]])
* Vidurio Atlanto ({{en|Middle Atlantic}}) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
* [[Saro kraštas]] (''Saarland'', [[Sarbriukenas]])
* Naujosios Anglijos ({{en|New England}}) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.
* [[Šiaurės Reinas-Vestfalija]] (''Nordrhein-Westfalen'', [[Diuseldorfas]])
* [[Šlėzvigas-Holšteinas]] (''Schleswig-Holstein'', [[Kylis]])
* [[Tiuringija]] (''Freistaat Thüringen'', [[Erfurtas]])
* [[Žemutinė Saksonija]] (''Niedersachsen'', [[Hanoveris]]).
 
== Geografija ==
{{main|Vokietijos geografija}}
[[Vaizdas:Deutschland topo.jpg|miniatiūra|upright|dešinėje|250px|Vokietijos fizinis žemėlapis]]
Vokietijos plotas yra 357 111,91 km² <ref name="Statistik-Portal">Statistische Ämter des Bundes und der Länder: [http://www.statistik-portal.de/Statistik-Portal/de_jb01_jahrtab1.asp Gebiet und Bevölkerung – Fläche und Bevölkerung], Stand: 30. November 2009. Abgerufen am 1. Februar 2010.</ref> jos krantus iš šiaurės vakarų skalauja [[Šiaurės jūra]], o iš šiaurės rytų [[Baltijos jūra]]. Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylto sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Algauerio Alpių): 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkanto) iki rytinio taško ([[Neisė]]s) – 640 km. Vokietija ribojasi su (skliausteliuose nurodytas sienos ilgis): [[Danija]] (67 km), [[Lenkija]] (442 km), [[Čekija]] (811 km), [[Austrija]] (815 km), [[Šveicarija]] (316 km), [[Prancūzija]] (448 km), [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] (135 km), [[Belgija]] (156 km), [[Nyderlandai]]s (567 km). Sausumos sienų ilgis yra 3757 km.
 
Žemės panaudojimas: žemės ūkis – 54,7 %; miškai – 29,2 %; pastatų užimami plotai – 5,8 %; transportas – 4,6 %; vandens telkiniai – 2,2 %; pramonė – 0,7 %; laisvalaikis, pramogos – 0,6 %. Naudingosios iškasenos: [[akmens anglis]], rudoji anglis, [[akmens druska]], [[Geležis|geležies]] [[rūda]], [[varis]], [[gamtinės dujos]], [[nikelis]], [[nafta]].
[[Vaizdas:USATopographicalMap.jpg|left|thumb|Palydovinė nuotrauka, rodanti vientisosios JAV [[Topografija|topografiją]]]]
 
Vokietijos pakrantėse susiformavę daug plokščių, žemų salų, salynų, nerijų ir pusiasalių, įlankų, užutėkių, Šiaurės jūros pakrantėse būdinga labai didelė [[atoslūgis|potvynių ir atoslūgių]] amplitudė. Svarbiausios salos: [[Rytų Fryzų salos]], [[Helgolandas]] (Šiaurės jūra), [[Fėmarnas]] (Baltijos jūra), [[Riugenas]], [[Uzedomas|Uzedomo sala]].
JAV turi sausumos sieną su Kanada (8 895 km, iš kurių 2 477 km yra siena tarp Aliaskos ir Kanados) ir Meksika (3 326 km). Valstybę skalauja du vandenynai - [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramusis]]. Bendras pakrantės ilgis sudaro 19 924 km.
 
Vokietijos paviršius palaipsniui kyla einant iš šiaurės į pietus. Šiaurėje plyti [[Ledynmetis|ledynmečio]] laikais susiformavusi pelkėta ir ežeringa [[Šiaurės Vokietijos žemuma]] (žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio), su moreninėmis kalvomis ir zandrinio reljefo ruožais. Centre – sudėtinga kraštovaizdžio sistema, kurią sudaro aukštumos, neaukšti (600-800 m), seni, miškais apaugę kalnagūbriai - [[Harcas]], [[Tiuringijos Miškas]], [[Rūdiniai kalnai]], [[Reino skalūniniai kalnai]], [[Švarcvaldas]], [[Šumava]] ir kt. Pietinėje dalyje – [[Bavarijos plokščiakalnis]] ir [[Alpės|Alpių kalnai]]. Juose yra aukščiausia Vokietijos viršukalnė [[Cūgšpicė]] ({{de|Zugspitze}}) (2962 m).
Bendras JAV plotas yra 9 826 630 km². [[Aliaska]], [[Kanada|Kanados]] atskirta nuo vientisosios JAV, yra didžiausia JAV valstija (jos plotą sudaro 1,717 milijonai km²). [[Havajai]], kuriuos sudaro salynas centriniame [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] regione, yra šiek tiek daugiau nei 29 311 km² ploto.<ref>{{cite web|author=Lubowski, Ruben, Marlow Vesterby, and Shawn Bucholtz|url = http://www.ers.usda.gov/publications/arei/eib16/chapter1/1.1/| title = AREI Chapter 1.1: Land Use| publisher = Economic Research Service | date = 2006-07-21| accessdate = 2009-03-09}}</ref> Po [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kanada|Kanados]] Jungtinės Valstijos, nedaug lenkiančios [[Kinija|Kiniją]], yra 3 didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė.<ref name="WF">{{cite web|url = https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/us.html | title = United States| publisher = CIA|work=The World Factbook | date = 2007-05-31| accessdate = 2008-10-14}}</ref>
 
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, laivuojamos. Išvystytas kanalų tinklas. Dauguma Vokietijos upių priklauso Šiaurės jūros baseinui: [[Reinas]] (su intakais [[Mainas|Mainu]], [[Nekaras|Nekaru]]), [[Elbė]] (su intakais [[Zalė|Zale]], [[Hafelis|Hafeliu]]), [[Vėzeris]], [[Emsas]]. Šios upės teka iš kalnuotų centrinių ir pietų Vokietijos sričių į šiaurę. Pietinis šalies pakraštys priklauso [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] baseinui - ten prasideda [[Dunojus]] (su intakais [[Izaras|Izaru]], [[Inas|Inu]], [[Regenas|Regenu]]). Rytiniu šalies pakraščiu teka Baltijos jūros baseinui priklausanti [[Oderis|Oderio upė]]. Ežeringiausios šalies teritorijos yra šiaurė ir pietus. Daug ledynų suformuotų ežerų telkšo kalvotoje Meklenburgo žemumoje šalies šiaurės rytuose. Ten yra didžiausias vien Vokietijos teritorijoje esantis ežeras - [[Miuricas]] (110,3 km²). Daug ežerų telkšo Alpių kalnų tektoninėse įdubose: [[Bodenas]] (536 km²), [[Kimo ežeras]] (82 km²), [[Amerio ežeras]] ir kt.
=== Reljefas ===
[[Vaizdas:Watzmann bei Berchtesgaden, Germany.jpg|220px|kairėje|miniatiūra|[[Alpės|Alpių]] kraštovaizdis [[Bavarija|Bavarijoje]]]]
[[Vaizdas:Barns grand tetons.jpg|thumb|right| [[Tetonų grandinė]], [[Uoliniai kalnai|Uolinių kalnų]] dalis]]
Didžioji dalis Vokietijos kraštovaizdžių sukultūrinta - paversta dirbamais [[laukas (žemės ūkis)|laukais]], [[ganykla|ganyklomis]], užstatyta gyvenvietėmis, keliais. [[Miškai]] išlikę daugiausia kalnuose ([[eglė]]s, [[pušis|pušys]], [[bukas|bukai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[skroblas|skroblai]] ir kt.), upių slėniuose auga [[alksnis|alksnių]], [[gluosnis|gluosnių]], [[tuopa|tuopų]] sąžalynai. Šiaurės lygumose vyrauja [[viržis|viržynai]], [[marša|maršų]] augmenija. Kalnuose, saugomuose plotuose yra [[elniniai|elnių]], [[rudoji lapė|lapių]], [[stirna|stirnų]], [[šernas|šernų]], [[pilkasis vilkas|vilkų]] ([[Lužica|Lužicoje]]), pakrančių maršose ir salose yra didelė paukščių įvairovė. Šalies gamta saugoma 14-oje nacionalinių parkų.
Atlanto vandenyno pakrantės lyguma tęsiasi tolyn į žemyno gilumą iki lapuočių miškų ir [[Pjemontas (JAV)|Pjemonto]] aukštumų. [[Apalačai|Apalačių kalnai]] atskiria rytų pakrantę nuo [[Didieji ežerai|Didžiųjų ežerų]] ir [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų]] ir Centrinių lygumų. [[Misisipė (upė)|Misisipės]] ir [[Misūris (upė)|Misūrio]] upės, sudarančios ketvirtą pagal ilgį upių sistemą pasaulyje, teka iš šiaurės į pietus per šalies centrinę dalį. Lygios ir derlingos [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų lygumų]] [[prerija|prerijos]] driekiasi į vakarus iki pietryčių aukštumų regiono. [[Uoliniai kalnai]], esantys [[Didžiosios lygumos|Didžiųjų lygumų]] vakariniame pakraštyje, driekiasi iš šiaurės į pietus, [[Koloradas (valstija)|Kolorado valstijoje]] pasiekdami didesnius nei 4 300 metrų aukščius. Toliau į vakarus driekiasi uolingas [[Didysis Baseinas]] ir tokios dykumos, kaip [[Mohavės dykuma|Mohavė]]. [[Siera Nevada (JAV)|Siera Nevados]] ir [[Kaskadiniai kalnai|Kaskadinių kalnų]] grandinės tęsiasi netoli [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantės. [[Aliaska|Aliaskoje]] esantis aukščiausias šalyje [[Makinlio kalnas]] yra 6194 metrų aukščio. Aktyvūs ugnikalniai yra būdingi Aliaskos [[Aleksandro salynas|Aleksandro]] ir [[Aleutų salos|Aleutų]] saloms. Tuo tarpu [[Havajai]] yra sudaryti iš vulkaninės kilmės salų. <ref>{{cite web|url=http://dsc.discovery.com/convergence/supervolcano/under/under.html|title=Supervolcano: What's Under Yellowstone?| author=O'Hanlon, Larry|publisher=Discovery Channel|accessdate=2007-06-13}}</ref>
[[Vaizdas:Haliaeetus leucocephalus2.jpg|right|thumb|upright|[[Baltagalvis erelis]], nacionalinis Jungtinių Valstijų paukštis nuo [[1782]] metų]]
 
=== Klimatas ===
 
Vokietijoje vyrauja švelnus [[vidutinių platumų klimatas]]. Šalyje vyrauja vakarų vėjai. Klimatas yra pereinamasis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Vokietijos klimatui, be kita ko, įtaką daro [[Golfo srovė]], kuri klimatą daro švelnesnį. Vidutinis metinis kritulių kiekis (remiantis [[1961]]-[[1990]] m. duomenimis) yra 700 mm. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis svyruoja nuo 40 mm iki 77 mm vasario ir birželio mėnesiais. Didžiojoje šalies dalyje pastovi sniego danga nesusidaro, tik kalnai žiemą būna nuolat padengti sniegu. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra lygumose ir plokščiakalniuose nuo -2&nbsp;°C iki +4&nbsp;°C, Alpėse - iki -5&nbsp;°C. Liepą temperatūra svyruoja apie 16-20&nbsp;°C, aukštikalnėse - vėsiau. Mažiausias kada nors Vokietijoje pamatuota temperatūra siekė -45,9&nbsp;°C, užfiksuota ji buvo [[2001]] m. gruodžio 24 d. prie Funteno ežero ({{de|Funtensee}}). Didžiausia kada nors pamatuota temperatūra buvo +40,3&nbsp;°C, užfiksuota ji buvo [[2003]] m. rugpjūčio 8 d. Nenige ({{de|Nennig}}) [[Saro kraštas|Saro krašte]].
Jungtinėse Valstijoje, kurios yra išskirtinės savo dydžiu ir geografine įvairove, yra keletas klimato juostų. Į rytus nuo 100-ajame meridiane esančių šiaurinių teritorijų vyrauja drėgnas [[žemyninis klimatas]]. Pietinei [[Florida|Floridos]] valstijos daliai bei [[Havajai|Havajams]] būdingas [[tropinis klimatas]]. [[Didžiosios lygumos]], besidriekiančios į vakarus nuo 100-ojo meridiano, pasižymi pusiau sausu klimatu. Daugumai kalnų, esančių šalies vakaruose, būdingas [[alpinis klimatas]]. Didžiajame Baseine klimatas yra sausas. [[Kalifornija|Kalifornijos]] pakrantei būdingas subtropinis Viduržemio tipo klimatas, o [[Oregonas|Oregonui]], [[Vašingtonas (valstija)|Vašingtonui]], ir pietų [[Aliaska]]i – [[jūrinis klimatas]]. Pastarajai valstijai labiau būdingas |subarktinis ir arktinis klimatas. Ekstremalios oro sąlygos šalyje pasitaiko gan dažnai. Valstijose, kurias skalauja [[Meksikos įlanka]], dažnai pasitaiko uraganų. Daugiausia [[tornadas|tornadų]] pasaulyje įvyksta būtent JAV, daugiausiai vidurio vakaruose esančioje [[Tornadų alėja|Tornadų alėjoje]]. <ref>{{cite web|author=Perkins, Sid|url=http://www.sciencenews.org/articles/20020511/bob9.asp| archiveurl=http://web.archive.org/web/20070701131631/http://www.sciencenews.org/articles/20020511/bob9.asp| archivedate=2007-07-01| title=Tornado Alley, USA| accessdate=2006-09-20|date=2002-05-11|work=Science News}}</ref>
 
=== Flora ir fauna ===
 
JAV ekologija yra labai įvairi: vientisoje šalies dalyje ir Aliaskoje yra užfiksuota apie 17 000 [[Induočiai|induočių augalų rūšių]], Havajuose atrasta per 1 800 [[Magnolijūnai|gaubtasėklių augalų]] rūšių, kurių keletą galima rasti ir žemyninėje šalies dalyje.<ref>{{cite web|author=Morin, Nancy| url=http://www.fungaljungal.org/papers/National_Biological_Service.pdf|title=Vascular Plants of the United States|publisher =National Biological Service|work=Plants|accessdate=2008-10-27}}</ref> Jungtinėse Valstijose gyvena daugiau nei 400 žinduolių, 750 paukščių ir 500 roplių bei amfibijų rūšių.<ref>{{cite web|url=http://www.sdi.gov/curtis/TxTab4x1.html| title=Global Significance of Selected U.S. Native Plant and Animal Species| publisher=SDI Group|date=2001-02-09|accessdate=2009-01-20}}</ref> Yra aprašyta 91 000 šalyje gyvenančių vabzdžių rūšių.<ref>{{cite web|url=http://www.si.edu/Encyclopedia_SI/nmnh/buginfo/bugnos.htm|title=Numbers of Insects (Species and Individuals)|publisher=Smithsonian Institution|accessdate=2009-01-20}}</ref> 1973 metų Nykstančių rūšių aktas saugo gyvūnus, kuriems gresia išnykimas, ir jų gyvenamąsias vietas. Saugojimą kuruoja [[Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba]]. Šalyje yra 58 [[Sąrašas:JAV nacionaliniai parkai|nacionaliniai parkai]] ir šimtai kitų federalinės valdžios prižiūrimų parkų, miškų ir dykumų teritorijų.<ref>{{cite web| url=http://home.nps.gov/applications/release/Detail.cfm?ID=639 | title=National Park Service Announces Addition of Two New Units | publisher = National Park Service|date=2006-02-28| accessdate=2006-06-13}}</ref> Iš viso šalies valdžiai priklauso 28,8 % šalies žemių.<ref name=FL>{{cite web| url=http://johnshadegg.house.gov/rsc/Federal%20Land%20Ownership--May%202005.pdf| title=Federal Land and Buildings Ownership | publisher = Republican Study Committee|date=2005-05-19| accessdate=2009-03-09}}</ref> Dauguma šių žemių yra saugomos, o dalis naudojamos naftos ir gamtinių dujų išgavimui, naudingųjų iškasenų kasybai, miško ruošai, galvijų auginimui; 2,4 % žemių naudojamos kariniams tikslams. <ref name=FL/>
 
== Užsienio politika ==
[[Vaizdas:President Barack Obama meets Prime Minister Gordon Brown.jpg|thumb|right| [[JK|Jungtinės Karalystės]] premjeras [[Gordonas Braunas]] ir [[JAV prezidentas]] [[Barakas Obama]]]]
 
Jungtinės Amerikos Valstijos yra įtakinga ekonominiu, politiniu ir kariniu atžvilgiais pasaulio valstybė. Šalis yra nuolatinė [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo tarybos]] narė. Pagrindinė [[JTO|Jungtinių Tautų organizacijos]] būstinė yra įsikūrusi [[Niujorkas|Niujorke]]. Beveik visos pasaulio valstybės turi savo ambasadas [[Vašingtonas|Vašingtone]] ir daugybę konsulatų visoje šalies teritorijoje. Taip pat beveik visose pasaulio valstybėse yra įsikūrusios JAV diplomatinės atstovybės. Tačiau [[Kuba]], [[Iranas]], [[Šiaurės Korėja]], [[Butanas]], [[Sudanas]] ir [[Kinijos respublika|Kinijos respublika (Taivanas)]] nėra užmezgę jokių oficialių diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
 
JAV turi ypatingus santykius su [[JK|Jungtine Karalyste]] ir stiprius ryšius su [[Kanada]], [[Australija]], [[Naujoji Zelandija|Naująja Zelandija]], [[Japonija]], [[Izraelis|Izraeliu]] ir karinio bloko [[NATO]] narėmis. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. JAV aktyviai dalyvauja [[Amerikos Valstybių organizacija|Amerikos Valstybių organizacijos]] veikloje. Šalis su kitomis valstybėmis yra sudariusi daug laisvos prekybos sutarčių, tokių kaip trišalė [[Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartis]] su [[Kanada]] ir [[Meksika]]. [[2005]] metais oficialiai plėtros pagalbai finansuoti Jungtinės Valstijos išleido daugiausiai pasaulyje – 25 milijardus [[JAV doleris|JAV dolerių]]. Tačiau, tais pačiais metais JAV vyriausybė prie [[Bendrosios nacionalinės pajamos|bendrųjų nacionalinių pajamų]] dydžio augimo prisidėjo vos 0,22 procento, tad pagal; šį rodiklį šalis užėmė 20-ąją vietą tarp 22-iejų valstybių. Nevyriausybiniai šaltiniai, tokie kaip privatūs fondai, korporacijos, švietimo ir religinės institucijos prie nacionalinio pajamų augimo prisidėjo 96 milijardais JAV dolerių. Iš viso Jungtinių Valstijų [[bendrosios nacionalinės pajamos]] sudaro 123 milijardus JAV dolerių (daugiausiai pasaulyje). Pagal procentinį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį valstybė užima 7-ąją vieta pasaulyje.<ref>{{cite web|title=Americans Favor Private Giving, People-to-People Contacts|date=2007-05-24|publisher=U.S. Dept. of State, International Information Programs|url=http://usinfo.state.gov/xarchives/display.html?p=washfile-english&y=2007&m=May&x=20070524165115zjsredna0.2997553|accessdate=2007-06-17}}</ref>
 
== Ekonomika ==
{{main|Vokietijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Skyline Frankfurt am Main.jpg|miniatiūra|left|200px|[[Frankfurtas prie Maino]] yra finansinis šalies centras ir [[Europos Centrinis Bankas|Europos Centrinio Banko]] būstinė]]
Vokietijos ekonomika yra didžiausia [[Europa|Europoje]] ir ketvirta [[Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP|pagal nominalųjį BVP]] pasaulyje<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html Rank Order – GDP (purchasing power parity)] CIA Factbook 2005. Retrieved 31 December 2006.</ref>. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. [[2008]] m. [[BVP]] sudarė 2 918 mlrd. €<ref name=IMF>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/02/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=134&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=64&pr.y=4|title=Germany|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-10-01}}</ref>. Pagrindinės ūkio šakos - [[chemijos pramonė]], [[metalurgija]], mašinų ir automobilių gamyba. Itin išplėtota [[pramonė]]. Gaminamos elektronikos [[prekė]]s, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.<ref name="CIA"/> Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai ([[Volkswagen]], [[BMW]], [[Audi]], [[Opel]], [[Mercedes]]), [[fotoaparatas|fotoaparatai]] (''Leitz''). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip [[Hanoveris|Hanoverije]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Berlynas|Berlyne]].<ref>[http://web.archive.org/web/20061210163253/http://www.german-renewable-energy.com/Renewables/Navigation/Englisch/wind-power.html Wind Power] Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Retrieved 30 November 2006.</ref>
[[Vaizdas:Two Ships-Hamburg.jpg|miniatiūra|right|200px|[[Hamburgas]] yra antras pagal dydį uostas Europoje]]
Nuo [[1948]] m. [[pinigai|pinigų]] reformos iki [[XX amžiaus 8-as dešimtmetis|8-to dešimtmečio]] pradžios [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio [[recesija|recesijos]] pabaigos. Biudžeto deficitas viršija 3 %, taip pažeidžiant kriterijus nustatytus [[Mastrichto sutartis|Mastrichto sutartyje]]. Bedarbystė 7,7 % ([[2009 m.]] spalis), aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Po Vokietijos susijungimo ([[1990 m.]]) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet yra pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.
 
Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (72,3 %) dirba paslaugų sektoriuje. Svarbiausi sektoriai yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos. Gamybos sektoriuje dirba 25,5 % dirbančiųjų, žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2,2 % (pagal 2006 duomenis).<ref>[http://www.destatis.de/jetspeed/portal/cms/Sites/destatis/Internet/DE/Grafiken/DienstleistungenFinanzdienstleistungen/Diagramme/ErwerbstaetigeSektor,templateId=renderPrint.psml] Statistisches Bundesamt: Erwerbstätige Wirtschaftssektoren</ref>
{| class="wikitable" border="1" table style="border:1px black; float:right; margin-left:1em;"
|-
! style="background:#f99;" colspan="2"|Ekonominiai rodikliai
|-
|[[Bedarbystė]]||9.5 %<sup>2009 birželis</sup><ref>{{cite web|url=http://www.bls.gov/news.release/empsit.nr0.htm|title= Employment Situation Summary|publisher=U.S. Dept. of Labor|date=2009-07-02|accessdate = 2009-07-28}}</ref>
|-
|[[BVP]] augimas||−5.5 %<sup>2009 1 ketvirtis</sup> (1.1 %<sup>2008</sup>)<ref>{{cite web|url=http://www.bea.gov/national/xls/gdpchg.xls|title=Gross Domestic Product|publisher=Bureau of Economic Analysis|date=2009-05-29|accessdate = 2009-06-03}} Change is based on [[Chained dollars|chained 2000 dollars]]. Quarterly growth is expressed as an annualized rate.</ref>
|-
|Plataus vartojimo prekių kainų indekso infliacija||−1.4 %<sup>2008 birželis – 2009 birželis </sup><ref>{{cite web|url=http://www.bls.gov/news.release/cpi.nr0.htm|title=Consumer Price Index: May 2009|publisher=Bureau of Labor Statistics|date=2009-07-15|accessdate = 2009-07-28}}</ref>
|-
|Valstybės skola||$11.383 trilijonų<sup>2009 birželio 2, </sup><ref>{{cite web|url=http://www.treasurydirect.gov/NP/BPDLogin?application=np|title=Debt Statistics|publisher=U.S. Dept. of the Treasury|accessdate = 2009-06-03}}</ref>
|-
|[[Skurdas]]||12.5 %<sup>2007</sup><ref name="CBPR08">{{cite web|url=http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/income_wealth/012528.html|title=Household Income Rises, Poverty Rate Unchanged, Number of Uninsured Down|publisher=U.S. Census Bureau|date=2008-08-26|accessdate = 2008-09-06}}</ref>
|}
 
žr. t.p. [[Vokietijos bendrovių sąrašas]]
Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja mišri [[Kapitalizmas|kapitalistinė]] ekonomiką, kurią nuolat gyvina gausūs [[gamtiniai ištekliai]], gerai išvystyta [[infrastruktūra]] ir aukštas produktyvumas.<ref>{{cite book|title=Natural Resources: Neither Curse Nor Destiny|author=Lederman, Daniel, and William Maloney |publisher=World Bank|year=2007|isbn=0821365452|page=185}}</ref> Pasak [[TVF|Tarptautinio Valiutos fondo]], Jungtinių Valstijų [[BVP|bendrasis vidaus produktas]], siekiantis 14,3 trilijonus JAV dolerių, sudaro 23 % bendro pasaulinio produkto (rinkos valiutos kurso atžvilgiu).<ref name="IMF GDP"/> [[2007]] metais didžiausias pasaulyje Jungtinių Valstijų [[BVP]] buvo vos 4 % mažesnis už [[ES|Europos Sąjungos]] [[BVP]] [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios pariteto]] atžvilgiu. <ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html |title=Rank Order—GDP (Purchasing Power Parity)|publisher=CIA|work=World Factbook|date=2008-10-09|accessdate=2008-10-21}}</ref> Šalis pasaulyje užima septynioliktą vietą pagal nominalų BVP vienam žmogui ir šeštą vietą pagal [[BVP|bendrąjį vidaus produktą]] vienam žmogui perkamosios galios atžvilgiu. <ref name="IMF GDP"/> Jungtinės Valstijos [[Importas|importuoja]] daugiausiai prekių pasaulyje, be to šalis yra trečia didžiausia pasaulyje prekių [[Eksportas|eksportuotoja]], nors eksporto mastas vienam žmogui yra gan žemas. [[Kanada]], [[Kinija]], [[Meksika]], [[Japonija]] ir [[Vokietija]] yra svarbiausia Jungtinių Valstijų prekybiniai partneriai.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/foreign-trade/top/dst/current/balance.html|title=U.S. Top Trading Partners, 2006|publisher=U.S. Census Bureau|accessdate=2007-03-26}}</ref> Svarbiausia Jungtinių Valstijų eksporto prekės – elektros prietaisai, o eksporto – transporto priemonės.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/foreign.pdf|title= Table 1289. U.S. Exports and General Imports by Selected SITC Commodity Groups: 2002 to 2005 |publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Jungtinės Valstijos užima aukščiausią vietą bendrame pasaulinės [[Konkurencija|konkurencijos]] ataskaitos reitinge.<ref>{{cite web| url=http://gcr.weforum.org/gcr/|title = Rankings: Global Competitiveness Report 2008-2009| publisher= World Economic Forum|accessdate=2008-10-12}}</ref> [[2007]] metų gruodžio mėnesį, po daugiau nei šešerius metus trukusios JAV ekonomikos bumo, šalis patyrė ekonominį nuosmukį.<ref>{{cite news|url=http://www.nytimes.com/2008/12/02/business/02markets.html|author=Grynbaum, Michael A.|title=Dow Plunges 680 Points as Recession Is Declared|work=New York Times|date=2008-12-01|accessdate=2008-12-01}}</ref>
 
Yra apskaičiuota, kad [[2009]] metais Jungtinių Valstijų privatus sektorius sudarys 55,3 % visos ekonomikos, federalinės valdžios veikla – 24,1 %, o valstijų ir vietinės valdžios veikla likusius 20,6 procentus.<ref>{{cite web|url=http://www.usgovernmentspending.com/index.php|title=Government Spending Overview|publisher=usgovernmentspending.com|accessdate=2009-05-09}}</ref> Jungtinių Valstijų poindustrinis ekonomikos paslaugų sektorius prie šalies [[BVP]] augimo prisideda 67,8 procento.<ref name="Econ">{{cite web|url=http://usinfo.state.gov/products/pubs/economy-in-brief/page3.html|accessdate=2008-03-12|title=USA Economy in Brief|publisher=U.S. Dept. of State, International Information Programs}}</ref> Pagal bedrąsias verslo įplaukas dominuojančia Jungtinių Valstijų verslo sritimi yra laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba, o pagal grynąsias pajamas – finansai ir draudimas.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/business.pdf|title= Table 726. Number of Returns, Receipts, and Net Income by Type of Business and Industry: 2003 |publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Jungtinės Valstijos išlieka industriškai galinga valstybe, kurioje dominuoja chemijos pramonė.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/manufact.pdf|title= Table 971. Gross Domestic Product in Manufacturing in Current and Real (2000) Dollars by Industry: 2000 to 2005 (2004)|publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Jungtinės Valstijos yra trečia pagal dydį [[nafta|naftos]] išgavėja pasaulyje ir didžiausia pasaulyje šio gamtinio produkto importuotoja.<ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2173rank.html|title= Rank Order—Oil (Production)|publisher=CIA|work=The World Factbook|date=2007-09-06|accessdate=2007-09-14}} {{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2174rank.html|title= Rank Order—Oil (Consumption)|publisher=CIA|work=The World Factbook|date=2007-09-06|accessdate=2007-09-14}} {{cite web|url=http://www.eia.doe.gov/pub/oil_gas/petroleum/data_publications/company_level_imports/current/import.html|title= Crude Oil and Total Petroleum Imports Top 15 Countries|publisher=U.S. Energy Information Administration|date=2008-08-26|accessdate=2008-09-10}}</ref> Šalis yra didžiausia pasaulyje [[Elektra|elektros]] ir [[Branduolinė energija|branduolinės energijos]], skystųjų [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]], [[siera|sieros]], fosfatų ir druskos gamintoja. Šalies žemės ūkis sudaro šiek tiek mažiau nei 1 procentą šalies [[BVP|bendrojo vidaus produkto]]<ref name="Econ"/>, tačiau nepaisant to JAV išlieka dominuojančia pasaulyje kukurūzų<ref>{{cite web|url=http://www.grains.org/page.ww?section=Barley,+Corn+%26+Sorghum&name=Corn|archiveurl=http://web.archive.org/web/20080112182404/http://www.grains.org/page.ww?section=Barley,+Corn+%26+Sorghum&name=Corn|archivedate=2008-01-12|title= Corn|publisher=U.S. Grains Council|accessdate=2008-03-13}}</ref> ir sojų pupelių<ref>{{cite web|url=http://www.worldwatch.org/node/5442|title= Soybean Demand Continues to Drive Production|publisher=Worldwatch Institute|date=2007-11-06|accessdate=2008-03-13}}</ref> gamintoja. [[Niujorko fondų birža]] pagal [[JAV doleris|JAV dolerių]] sumą yra didžiausia pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://ir.nyse.com/phoenix.zhtml?c=129145&p=irol-newsArticle&ID=1036503&highlight= |title= New Release/Ultra Petroleum Corp., |publisher=NYSE Euronext|date=2007-07-03|accessdate=2007-08-03}}</ref> [[The Coca-Cola Company|Coca-Cola]] ir [[McDonald's]] yra du labiausiai pripažinti [[Prekės ženklas|prekiniai ženklai]] pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://www.cheskin.com/view_news.php?id=2 |title=Sony, LG, Wal-Mart among Most Extendible Brands |publisher=Cheskin |date=2005-06-06|accessdate=2007-06-19}}</ref>
 
[[Vaizdas:NYC NYSE.jpg|thumb|[[Niujorko fondų birža]], Wall Street‘e]]
 
[[2005]] metais 155 milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose turėjo apmokamą darbą. 80 % dirbančiųjų dirbo pilnaetatinį darbą.<ref>{{cite web|url=http://pubdb3.census.gov/macro/032006/perinc/new05_001.htm|title= Labor Force and Earnings, 2005|publisher=U.S. Census Bureau|accessdate=2007-05-29}}</ref> Dauguma – 79 % žmonių, dirbo paslaugų sektoriuje.<ref name="WF" /> Sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos sektoriai, kuriuose dirba apie 15,5 milijonų žmonių, yra pagrindinės šalies darbo sferos.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2006pubs/07statab/business.pdf|title= Table 739. Establishments, Employees, and Payroll by Employment-Size Class and Industry: 2000 to 2003 |publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2007|month=October | year=2006|accessdate=2007-08-26}}</ref> Apie 12 procentų šalies darbuotojų priklauso [[Profsąjunga|profesinėms sąjungos]] ([[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] – 30 %).<ref>{{cite web|author=Fuller, Thomas|url=http://www.iht.com/articles/2005/06/14/news/europe.php|title= In the East, Many EU Work Rules Don't Apply|date=2005-06-15|work=International Herald Tribune|accessdate=2007-06-28}}</ref> [[Pasaulio bankas]] vertina Jungtines Valstijas kaip šalį, kurioje lengviausia rasti darbą ir atlesit iš jo.<ref name="EDBI">{{cite web|url=http://www.doingbusiness.org/ExploreEconomies/?economyid=197|accessdate=2007-06-28|title=Doing Business in the United States (2006)|publisher=World Bank}}</ref> [[1973]]-[[2003]] metais vidutinis amerikiečio metinis darbo vidurkis buvo 199 valandos.<ref>{{cite web|url=http://www.usnews.com/usnews/opinion/articles/031110/10dobbs.htm|author=Dobbs, Lou|title=The Perils of Productivity|work=U.S. News & World Report|date=2003-11-02|accessdate=2007-06-30}}</ref> Iš dalies dėl šios priežasties, Jungtinių Valstijų darbo produktyvumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau dabar JAV nebepirmauja darbo produktyvumo per valandą atžvilgiu (JAV pirmavo [[XX amžius|XX amžiaus]] 6-10 dešimtmečiuose). Šiuo atžvilgiu Jungtines Valstijas dabar lenkia darbuotojai iš [[Norvegija|Norvegijos]], [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Belgija|Belgijos]] ir [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]].<ref>{{cite web|url=http://kilm.ilo.org/2005/press/download/ExSumEN.pdf|title=Highlights of Current Labour Market trends|publisher=International Labour Organization|work=Key Indicators of the Labour Market Programme|date=2005-12-09|accessdate=2007-12-20}}</ref> Palyginus su [[Europa]], Jungtinių Valstijų nuosavybės ir korporaciniai [[Pajamų mokestis|pajamų mokesčio]] rodikliai yra didesni, o darbo, ir ypač vartojimo mokesčių, rodikliai žemesni.<ref>{{cite news|author=Gumbel, Peter|url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,662737-2,00.html|title= Escape from Tax Hell|date=2004-07-11|work=Time|accessdate=2007-06-28}}</ref>
 
=== Pajamos ir žmogaus socialinė raida ===
 
Pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenis, [[2007]] metais vieno JAV namų ūkio pajamų mediana (neatskaičius mokesčių) siekė 50 233 JAV dolerius. Mediana svyravo 68 080 JAV dolerių [[Merilendas|Merilendo valstijoje]] iki 36 338 JAV dolerių [[Misisipė]]je.<ref name="CBPR08"/> Remiantis [[perkamosios galios paritetas|perkamosios galios pariteto]] valiutų kursų rodikliais, Jungtinių Valstijų bendroji mediana iš visų išsivysčiusių šalių yra aukščiausia. Po to, kai XX amžiaus viduryje JAV ekonomika smarkiai smuko, skurdo rodikliai pradėjo stabilizuotis tik nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Nuo to laiko kasmet žemiau skurdo ribos atsiduria 11-15 % amerikiečių. Apskaičiuota, kad 58,5 % 25-75 metų amžiaus amerikiečių nors metus gyvena skurde.<ref name="USCB IP&HIC 2007">{{cite web|author=DeNavas-Walt, Carmen, Bernadette D. Proctor, and Jessica Smith|url=http://www.census.gov/prod/2008pubs/p60-235.pdf|format=PDF|title=Income, Poverty, and Health Insurance Coverage in the United States: 2007|publisher=U.S. Census Bureau|month=August | year=2008|accessdate = 2008-11-13}}</ref><ref>{{Cite book |last=Hacker |first=Jacob S. |year=2006 |title=The Great Risk Shift: The New Economic Insecurity and the Decline of the American Dream |location=New York |publisher=Oxford University Press}}</ref> [[2007]] metais 37,3 milijono amerikiečių gyveno skurde.<ref name="CBPR08"/> Gerovės padėtis Jungtinėse Valstijoje iš visų išsivysčiusių pasaulio šalių yra pati prasčiausia, mat Jungtinių Valstijų valdžia vargšais rūpinasi mažiau nei kitos [[Vakarų pasaulis|Vakarų šalys]].<ref name="Sme">Smeeding, T. M. (2005). "Public Policy: Economic Inequality and Poverty: The United States in Comparative Perspective." ''Social Science Quarterly'' 86, 955–983.</ref><ref>Kenworthy, L. (1999). "Do Social-Welfare Policies Reduce Poverty? A Cross-National Assessment" ''Social Forces'' 77(3), 1119–1139. Bradley, D., E. Huber, S. Moller, F. Nielsen, and J. D. Stephens (2003). "Determinants of Relative Poverty in Advanced Capitalist Democracies" ''American Sociological Review'' 68(1), 22–51.</ref> Jungtinėse Valstijose daug daroma, norint sumažinti skurstančių senų žmonių skaičių,<ref>Orr, D. (November–December, 2004). "Social Security Isn't Broken: So Why the Rush to 'Fix' It?" In C. Sturr and R. Vasudevan, eds. (2007). ''Current Economic Issues''. Boston: Economic Affairs Bureau.</ref> tačiau jaunimas gauna palyginti mažai pagalbos.<ref>{{cite web|url=http://www.prospect.org/cs/articles?article=a_new_deal_of_their_own|author=Starr, Paul|date=2008-02-25|title=A New Deal of Their Own|work=American Prospect|accessdate=2008-07-24}}</ref> 2007-ųjų metų [[UNICEF]] vaikų gerovės tyrimo ataskaitoje industrializuotų valstybių sąraše Jungtinės Valstijos užėmė 20-ąją vietą (iš 21 šalies).<ref>{{cite news|url=http://news.bbc.co.uk/nol/shared/bsp/hi/pdfs/13_02_07_nn_unicef.pdf|title=Child Poverty in Perspective: An Overview of Child Well-Being in Rich Countries|author=UNICEF|work=BBC|year=2007|accessdate=2007-09-10}}</ref>
 
Nepaisant aukšto produktyvumo lygio, mažo [[Nedarbas|nedarbingumo]], ir žemos [[infliacija|infliacijos]], pajamų augimas nuo [[1980]]-ųjų metų buvo žymiai lėtesnis nei praeituose dešimtmečiuose. Toks sulėtėjimas dažnai yra lydimo padidėjusio ekonominio nesaugumo. [[1947]]-[[1979]] metais grynųjų pajamų mediana išaugo beveik 80 % visoms visuomenės grupėms. Vargingiau gyvenančių amerikiečių pajamos augo greičiau nei turtingųjų. .<ref name="Bar">Bartels, L. M. (2008). ''Unequal Democracy: The Political Economy of the New Gilded Age''. Princeton, NJ: Princeton University Press.</ref><ref>{{cite web|url=http://www.demos.org/inequality/numbers.cfm#1|author=Hartman, C.|year=2008|title=By the Numbers: Income|accessdate=2008-07-24}}</ref> Namų ūkio pajamų mediana visoms visuomenės klasėms augo nuo [[1980]] metų.<ref>{{cite web|author=Henderson, David R.|url=http://www.hoover.org/publications/digest/3522596.html|title=The Rich—and Poor—Are Getting Richer|work=Hoover Digest|year=1998|accessdate = 2007-06-19}}</ref> Didele dalimi tai vyko dėl namų ūkių, kuriose uždirba du žmonės, dėl lyčių atotrūkio išnykimo ir ilgesnių darbo valandų, tačiau ekonomikos augimas buvo lėtesnis.<ref name="Sme"/><ref name="Bar"/><ref>{{cite web|url= http://www.frbsf.org/news/speeches/2006/1106.html |author=Yellen, J.|year=2006|title=Speech to the Center for the Study of Democracy 2006–2007 Economics of Governance Lecture University of California, Irvine|publisher=Federal Reserve Board|location=San Francisco|accessdate=2008-07-24}} {{cite web|author=Shapiro, Isaac|url=http://www.cbpp.org/10-17-05inc.htm|title=New IRS Data Show Income Inequality Is Again on the Rise|date=2005-10-17|publisher=Center on Budget and Policy Priorities|accessdate=2007-05-16}} Gilbert, D. (1998). ''The American Class Structure''. Belmont, CA: Wadsworth. ISBN 0-534-50520-1.</ref> Turtas, toks kaip pajamos, yra labai sutelktas – 10 % šalies gyventojų sudarantiems turtingiems žmonėms priklauso 69,8 % šalies namų ūkių pajamų. Tarp išsivysčiusių šalių tai antra pagal dydį dalis.<ref>{{cite web|author=Domhoff, G. William|url=http://sociology.ucsc.edu/whorulesamerica/power/wealth.html|title=Table 4: Percentage of Wealth Held by the Top 10% of the Adult Population in Various Western Countries|publisher =University of California at Santa Cruz, Sociology Dept.| work = Power in America|month=December | year=2006|accessdate=2006-08-21}}</ref>.<ref>{{cite web|author=Kennickell, Arthur B.|url=http://www.federalreserve.gov/pubs/oss/oss2/papers/concentration.2004.5.pdf|title=Table11a: Amounts (Billions of 2004 Dollars) and Shares of Net Worth and Components Distributed by Net Worth Groups, 2004|publisher =Federal Reserve Board| work = Currents and Undercurrents: Changes in the Distribution of Wealth, 1989–2004|date=2006-08-02|accessdate=2007-06-24}}</ref>
 
=== Mokslas ir technologijos ===
 
[[Vaizdas:Buzz salutes the U.S. Flag.jpg|right|thumb|[[Astronautas]] [[Buzz Aldrin|Bazas Oldrinas]] pirmojo žmogaus nusileidimo [[Mėnulis|mėnulyje]] metu, [[1969]] metais]]
 
Nuo [[XIX amžius|XIX amžiaus]] antrosios pusės Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityse. [[1876]] metais [[Alexander Graham Bell|Aleksandrui Grahamui Belui]] buvo suteiktas pirmasis Jungtinėse Valstijose [[patentas]] [[telefonas|telefonui]]. [[Tomas Edisonas|Tomo Edisono]] laboratorijoje buvo sukurtas [[gramofonas]], pirmoji ilgalaikė [[elektros lemputė]] ir pirmoji perspektyvi filmavimo kamera. Nikola Tesla buvo pirmasis atradęs [[Kintamoji elektros srovė|kintamąją elektros srovę]]. Tesla išrado [[Radijas|radiją]] ir kintamosios elektros srovės energijos varomą variklį. [[XX amžius|XX-ojo amžiaus]] pradžioje [[Ransom E. Olds|Ransomo Oldso]] ir [[Henry Ford|Henrio Fordo]] automobilių kompanijos išpopuliarino konvejerių liniją. [[1903]] metais [[broliai Raitai]] įvykdė pirmąją ilgalaikį sunkesnio už orą pilotuojamo motorinio lėktuvo skrydį.<ref>{{cite web|author=Benedetti, François| url =http://www.fai.org/news_archives/fai/000295.asp| title =100 Years Ago, the Dream of Icarus Became Reality| publisher =Fédération Aéronautique Internationale (FAI)|date=2003-12-17|accessdate=2007-08-15}}</ref> XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje į Vokietijos valdžią iškilus [[Nacizmas|naciams]], daugelis [[Europa|Europos]] mokslininkų, tarp jų ir [[Albertas Einšteinas]] ir [[Enrikas Fermis]], emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo metu]] pagal [[Manheteno projektas|Manheteno projektą]] buvo sukurti [[Branduolinis ginklas|branduoliniai ginklai]], pradėję branduolinę erą. Kosminės lenktynės su [[Sovietų Sąjunga]] paspartino progresą raketinės technikos, [[Medžiagotyra|medžiagotyros]] ir kompiuterių srityse. Jungtinės Valstijos daugiausiai prisidėjo prie [[Arpanet]]‘o ir jo įpėdinio – [[Internetas|interneto]], tobulinimo. Šiandien privatus sektorius finansuoja didžiąją dalį mokslinių tyrimų ir plėtros programų.<ref>{{cite web | url = http://www.census.gov/compendia/statab/tables/08s0775.xls | title = Research and Development (R&D) Expenditures by Source and Objective: 1970 to 2004 | publisher = U.S. Census Bureau | accessdate = 2007-06-19 }}{{Dead link|date=May 2009}}</ref> Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal mokslinių tyrimų pranešimų ir žurnalų skaičių.<ref>{{cite web | url = http://www.guardian.co.uk/education/2006/mar/21/highereducation.uk4 |author=MacLeod, Donald| title = Britain Second in World Research Rankings | date=2006-03-21 | work = Guardian | accessdate = 2006-05-14 }}</ref> Amerikiečiai turi daugiausiai pasaulyje plataus vartojimo technologinių prekių.<ref>{{cite web | url = http://www.nationmaster.com/graph/med_tel_percap-media-televisions-per-capita | title = Media Statistics > Televisions (per capita) by Country | publisher = NationMaster |month=December | year=2003}} {{cite web | url = http://www.nationmaster.com/graph/med_per_com_percap-media-personal-computers-per-capita | title = Media Statistics > Personal Computers (per capita) by Country | publisher = NationMaster |month=December | year=2003}} {{cite web | url = http://www.nationmaster.com/graph/med_rad_percap-media-radios-per-capita | title = Media Statistics > Radios (per capita) by Country | publisher = NationMaster | month = December | year = 2003 | accessdate = 2007-06-03 }}</ref> Beveik pusė JAV namų ūkių turi priėjimą prie greitaeigio [[Internetas|interneto]].<ref>{{cite web | url = http://adage.com/digital/article?article_id=116136 | title = Download 2007 Digital Fact Pack | date=2007-04-23| work = Advertising Age | accessdate = 2007-06-10 }}</ref> Jungtinės Valstijos yra pagrindinė [[Genetiškai modifikuotas maistas|genetiškai modifikuoto maisto]] gamintoja. Daugiau nei pusė pasaulio laukų, kuriose auginamas biotechnologinis derlius, yra Jungtinėse Valstijose.<ref>{{cite web | url = http://www.isaaa.org/Resources/Publications/briefs/35/executivesummary/default.html | title = ISAAA Brief 35-2006: Executive Summary—Global Status of Commercialized Biotech/GM Crops: 2006 | publisher = International Service for the Acquisition of Agri-Biotech Applications | accessdate = 2007-06-19 }}</ref>
 
=== Transportas ===
 
[[Vaizdas:Map of current Interstates.svg|thumb|Valstijas jungianti magistralių sistema, kurios ilgis – 75 440 km (46 876 mylios)<ref>{{cite web |title=Interstate FAQ (Question #3) |publisher=Federal Highway Administration |year=2006 |url=http://www.fhwa.dot.gov/interstate/faq.htm#question3 |accessdate=2009-03-04}}</ref>]]
 
[[2003]] metais Jungtinėse Valstijose buvo 759 automobiliai tūkstančiui amerikiečių, tuo tarpu [[ES|Europos Sąjungoje]] [[2004]] metais tūkstančiui gyventojų teko 472 automobiliai.<ref>{{cite web | url =http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=STAT/06/125| title =Car Free Day 2006: Nearly One Car per Two Inhabitants in the EU25 in 2004| date=2006-09-19|publisher =Europa, Eurostat Press Office| accessdate = 2007-08-15 }}</ref> 40 procentų asmeninių transporto priemonių sudaro furgonai, universalios mašinos, ir lengvieji sunkvežimiai.<ref>{{cite web|url =http://www.bts.gov/publications/highlights_of_the_2001_national_household_travel_survey/html/section_01.html| title =Household, Individual, and Vehicle Characteristics|publisher =U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics|work =2001 National Household Travel Survey|accessdate = 2007-08-15}}</ref> Apskaičiuota, kad vienas suaugęs amerikietis perdieną vidutiniškai kelyje praleidžia 55 minutes ir nuvažiuoja 47 kilometrus (29 mylias). <ref>{{cite web|url =http://www.bts.gov/publications/highlights_of_the_2001_national_household_travel_survey/html/section_02.html| title =Daily Passenger Travel|publisher =U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics|work =2001 National Household Travel Survey|accessdate = 2007-08-15}}</ref> JAV tarpmiestinė geležinkelių sistema yra palyginti nepopuliari.<ref>{{cite web | url = http://www.gao.gov/products/GAO-07-15 | title = Intercity Passenger Rail: National Policy and Strategies Needed to Maximize Public Benefits from Federal Expenditures| date=2006-11-13| publisher = U.S. Government Accountability Office| accessdate = 2007-06-20 }}</ref> Tik 9 procentai amerikiečių darbo kelionėms naudoja viešąjį transportą ([[Europa|Europoje]] – 38,8 %).<ref>{{cite web | url = http://www.policy.rutgers.edu/vtc/documents/TOD.Euro-Style_Planning-Renne-Wells.pdf |format=PDF|author=Renne, John L., and Jan S. Wells| title = Emerging European-Style Planning in the United States: Transit-Oriented Development (p. 2) | year=2003 | publisher = Rutgers, The State University of New Jersey | accessdate = 2007-06-11}}</ref> Dviračių naudojimas šalyje yra minimalūs, žymiai atsiliekantis nuo Europos lygio.<ref>{{cite web | url =http://www.transalt.org/files/resources/other/010901TQpdf021.pdf|author=Pucher, John, and Lewis Dijkstra| title = Making Walking and Cycling Safer: Lessons from Europe | month=February | year=2000| publisher = Transportation Alternatives |work=Transportation Quarterly | accessdate = 2007-08-15}}</ref> Civilinių oro linijų pramonė yra visiškai privatizuota, nors dauguma didžiųjų oro uostų yra viešo naudojimo. Keturios pagal keleivių skaičių didžiausios oro linijos, populiariausia kurių – [[Pietvakarių oro linijos]], yra Jungtinėse Valstijose.<ref>{{cite web|url=http://www.iata.org/ps/publications/wats-passenger-carried.htm| title =Scheduled Passengers Carried (2008 data)|publisher=International Air Transport Association (IATA)|accessdate=2009-06-27}}</ref> Šešiolika iš trisdešimties užimčiausių keleivinių oro uostų yra Jungtinėse Valstijose.<ref>{{cite web|url=http://www.airports.org/cda/aci_common/display/main/aci_content07_c.jsp?zn=aci&cp=1-5-54-55_666_2__|title=Passenger Traffic 2006 Final|publisher=Airports Council International|date=2007-07-18|accessdate=2007-08-15}}</ref>
 
=== Energija ===
 
Jungtinių Valstijų energijos rinka sunaudoja 29 000 teravatvalandžių energijos per metus. Energijos suvartojimas iš kiekvieno žmogaus sudaro 7,8 tonas naftos per metus ([[Vokietija|Vokietijoje]] 4,2 tonos, [[Kanada|Kanadoje]] 8,3 tonos). [[2005]] metais 40 % šalies energijos buvo išgauta iš [[Nafta|naftos]], 23 % iš [[Akmens anglis|anglies]], 22 iš anglies, 22 % iš [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]]. Likusi dalis energijos dalis buvo gaunama iš [[Branduolinė energija|branduolinės energijos]] ir [[Atsinaujinantieji energijos ištekliai|atsinaujinančių energijos šaltinių]].<ref>{{cite web |url=http://www.eia.doe.gov/emeu/aer/pdf/pages/sec1_3.pdf|title= Diagram 1: Energy Flow, 2007|work=EIA Annual Energy Review 2007 |publisher=U.S. Dept. of Energy, Energy Information Administration|accessdate=2008-06-25}}</ref> Jungtinėse Valstijose sunaudojama daugiausiai naftos.<ref>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2174rank.html|title= Rank Order—Oil (Consumption)|publisher=CIA|work=The World Factbook|date=2007-09-06|accessdate=2007-09-14}}</ref> Šalyje ištisus dešimtmečius branduolinė energija, palygus su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, nevaidino didelio vaidmens. [[2007]] metais buvo įregistruoti keletas prašymų naujoms [[Branduolinė jėgainė|branduolinės energijos jėgainėms]] statyti.<ref>{{cite news |url=http://www.economist.com/science/displaystory.cfm?story_id=9762843|title= Atomic Renaissance|work=Economist|accessdate=2007-09-06}}</ref>
 
== Gyventojai ==
{{main|Vokietijos demografija}}
[[Vaizdas:COB data Germany2.png|370px|dešinėje|miniatiūra|Žemėlapis pagal užsieniečių skaičių. Kuo tamsiau nuspalvota šalis, tuo daugiau iš jos kilusių žmonių gyvena Vokietijoje]]
 
Vokietija turi vieną mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. <ref>https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2054rank.html?countryName=Germany&countryCode=gm&regionCode=eu&rank=221#gm</ref> Be to, 2008 m. duomenimis, yra trečia valstybė pasaulyje pagal amžiaus [[mediana|medianą]], kuri šalyje yra net 43,8 m.<ref>[[:en:List of countries by median age|Valstybių sąrašas pagal Amžiaus medianą angliškoje Vikipedijoje]]</ref> Pasak 2009 m. apskaičiavimų, keturiolikos metų ir jaunesni žmonės sudaro tik 13,7 % visos populiacijos, o 65 metų ir vyresni - 20,3 %. Nepaisant to, dėl imigracijos ir gan aukštos vidutinės gyvenimo trukmės (79,26 m.), šalies gyventojų skaičius mažėja nežymiai: 2009 m. Vokietijos populiacija sumažėjo 0,053 %.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gm.html CŽV faktų knyga: Vokietija]</ref>
[[Vaizdas:Census-2000-Data-Top-US-Ancestries-by-County-1396x955.png|thumb|right|Didžiausios gyventojų grupės pagal kilmę ([[2000]] metai)]]
 
[[Jungtinės Tautos]] Vokietiją įvardijo kaip trečią valstybę pagal imigrantų skaičių. Jie sudaro 12 % Vokietijos populiacijos ir 5,2 % visų pasaulio migrantų.<ref>[http://www.unfpa.org/publications/detail.cfm?ID=294&filterListType= State of World Population 2006] United Nations Population Fund. 2006. Retrieved 2007, 01-01.</ref> [[Vokiečiai]] šiuo metu sudaro maždaug 91,5 % visų šalies gyventojų, o didžiausios tautinės mažumos yra [[turkai]] (2,4 %), [[serbai]], [[kroatai]], [[italai]], [[lenkai]], [[rusai]], [[graikai]] ir [[ispanai]]).<ref name="CIA"/> Iš užsienio valstybių, daugiausiai bent dalinai iš Vokietijos kilusių žmonių gyvena [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]] (50 milijonų<ref>{{cite web |url=http://factfinder.census.gov/servlet/IPTable?_bm=y&-reg=ACS_2005_EST_G00_S0201:535;ACS_2005_EST_G00_S0201PR:535;ACS_2005_EST_G00_S0201T:535;ACS_2005_EST_G00_S0201TPR:535&-qr_name=ACS_2005_EST_G00_S0201&-qr_name=ACS_2005_EST_G00_S0201PR&-qr_name=ACS_2005_EST_G00_S0201T&-qr_name=ACS_2005_EST_G00_S0201TPR&-ds_name=ACS_2005_EST_G00_&-TABLE_NAMEX=&-ci_type=A&-redoLog=false&-charIterations=047&-geo_id=01000US&-format=&-_lang=en|coauthors=United States Census Bureau|title=U.S. Census Bureau, 2005 American Community Survey|accessdate=2007-04-15}} The 1990 census gives 57.9 million, or 23.3% of the U.S. population.</ref>), [[Brazilija|Brazilijoje]] (5 milijonai<ref>[http://www.passeiweb.com/na_ponta_lingua/sala_de_aula/geografia/geografia_do_brasil/demografia_imigracoes/brasil_imigracoes_alemanha A Imigração Alemã no Brasil | Brasil | Deutsche Welle | 25.07.2004]</ref>), [[Kanada|Kanadoje]] (3 milijonai<ref>[http://www12.statcan.ca/english/census01/products/highlight/ETO/Table1.cfm?Lang=E&T=501&GV=1&GID=0 2001 Canadian Census] gives 2,742,765 total respondents stating their ''ethnic origin'' as partly German, with 705,600 stating "single-ancestry".</ref>) ir [[Argentina|Argentinoje]] (2 milijonai<ref>[http://www.embajada-alemana.org.ar/culturas/becas1.htm «Relaciones culturales entre Alemania y la Argentina»]. Buenos Aires: Embajada de Alemania en Argentina. Consulted April 4, 2009.</ref><ref>According to the Centro Argentino Cultural Wolgadeutsche] there are 2,000,000 descendants of Volga Germans in Argentina</ref>). Nuo 1987 m. į Vokietiją sugrįžo maždaug 3 milijonai etninių Vokiečių, daugiausiai iš rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos.<ref>[http://www.migrationinformation.org/Feature/display.cfm?ID=201 "Fewer Ethnic Germans Immigrating to Ancestral Homeland"]. ''Migration Information Source.'' February 2004</ref>
Dėl didelio masto imigracijos JAV esama daug įvairių etninių grupių ir kultūrų atstovų.<ref name="DD">Adams, J.Q., and Pearlie Strother-Adams (2001). ''Dealing with Diversity''. Chicago: Kendall/Hunt. ISBN 0-7872-8145-X.</ref>
 
=== Kalbos ===
[[Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras]] yra apskaičiavęs, kad šalyje gyvena 306 759 000 žmonių<ref name="POP">{{cite web|url=http://www.census.gov/population/www/popclockus.html|publisher=U.S. Census Bureau|title=U.S. POPClock Projection}}</ref>, įskaitant ir 11,2 milijono nelegalių imigrantų.<ref>{{cite web | url = http://www.cis.org/articles/2008/back808.pdf| author =Camarota, Steven A., and Karen Jensenius | title = Homeward Bound: Recent Immigration Enforcement and the Decline in the Illegal Alien Population | month =July | year =2008| publisher = Center for Immigration Studies | accessdate = 2008-08-06}}</ref> Jungtinės Valstijos yra trečia didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, šiuo atžvilgiu nusileidžianti tik [[Kinija]]i ir [[Indija]]i. Šalies gyventojų augimo rodiklis siekia 0,89 procento<ref name="WF"/>, tuo tarpu [[Europa|Europoje]] šis rodiklis tesiekia 0,16 procento<ref>{{cite web | url = https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ee.html | title = European Union| publisher = CIA|work=The World Factbook | date = 2007-05-31| accessdate = 2007-06-15}}</ref>. Jungtinėse Valstijose tūkstančiui žmonių tenka 14,16 naujagimio. Toks gimstamumas yra 30 procentų mažesnis už pasaulio vidurkį, tačiau aukštesnis už visų Europos valstybių (išskyrus [[Airija|Airiją]] ir [[Albanija|Albaniją]]) gimstamumo vidurkį.<ref>{{cite web | url = https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2054rank.html | title = Rank Order—Birth Rate| publisher = CIA|work=The World Factbook | date =2007-05-31| accessdate = 2007-06-13}}</ref> [[2008]]-taisiais biudžetiniais metais 1,1 milijono imigrantų gavo leidimą nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose.<ref>[http://www.dhs.gov/xlibrary/assets/statistics/publications/lpr_fr_2008.pdf “U.S. Legal Permanent Residents: 2008”]. Office of Immigration Statistics ''Annual Flow Report.''</ref> Jau daugiau nei du dešimtmečius daugiausiai imigrantų į JAV atvyksta iš [[Meksika|Meksikos]]. Nuo [[1998]] metų Jungtinėse Valstijose daugiausiai apsigyvena imigrantai iš [[Meksika|Meksikos]], [[Kinija|Kinijos]], [[Indija|Indijos]] ir [[Filipinai|Filipinų]].<ref>{{cite web|url = http://www.dhs.gov/ximgtn/statistics/publications/LPR07.shtm|title=Persons Obtaining Legal Permanent Resident Status by Region and Country of Birth: Fiscal Years 1998 to 2007 (Table 3)|publisher=U.S. Dept. of Homeland Security|accessdate=2008-09-06}}</ref> JAV yra vienintelė industrinė pasaulio valstybė, kurioje užfiksuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas.<ref name="PRC">{{cite web|url=http://www.prcdc.org/summaries/uspopperspec/uspopperspec.html|title=Executive Summary: A Population Perspective of the United States|publisher=Population Resource Center|month=May|year=2000|accessdate=2007-12-20|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070604165856/http://www.prcdc.org/summaries/uspopperspec/uspopperspec.html|archivedate=2007-06-04}}</ref>
95 % gyventojų gimtoji kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]] arba vienas iš jos dialektų.<ref name=BBC>{{cite web|url=http://www.bbc.co.uk/languages/european_languages/countries/germany.shtml|title= BBC Education}}</ref> Tiesa, daug dialektų yra sunkiai suprantami žmonėms, mokantiems tik standartinę vokiečių kalbą, nes jie kartais skiriasi ir žodynu, ir fonologija, ir sintakse. Populiariausios imigrantų kalbos yra [[turkų kalba|turkų]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[rusų kalba|rusų]]. 67 % Vokietijos gyventojų moka bent vieną, 27 % - bent dvi, ir 8 % - bent tris kalbas neskaitant gimtosios. Pagal šiuos duomenis, vokiečiai moka mažiau kalbų nei daugelio mažesniųjų [[Europos Sąjunga|ES]] šalių žmonės, bet daugiau nei Lenkijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės ir kelių kitų ES valstybių gyventojai. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra [[anglų kalba|anglų]] (56 %), [[prancūzų kalba|prancūzų]] (15 %) ir [[rusų kalba|rusų]] (5 %). Nors daliai gyventojų vokiečių kalba nėra gimtoji, ją moka beveik visi Vokietijoje gyvenantys žmonės.<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages]</ref>
 
=== Religija ===
Junginėse Amerikos Valstijose gyvena labai įvairios kilmės gyventojų – 31 tautinė grupė turi daugiau nei milijoną tam tikros tautos gyventojų.<ref name="An2000">{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2004pubs/c2kbr-35.pdf|title=Ancestry 2000|publisher=U.S. Census Bureau|month=June|year=2004|accessdate=2007-06-13}}</ref> Baltieji amerikiečiai yra didžiausia JAV rasinė grupė, kurią sudaro trys iš keturių didžiausių tautinių grupių – vokiečių kilmės amerikiečiai, airių kilmės amerikiečiai ir anglų kilmės amerikiečiai.<ref name="An2000"/> Afroamerikiečiai (Afrikos kilmės amerikiečiai) yra didžiausia šalyje rasinė mažuma ir trečia pagal dydį grupė kilmės atžvilgiu.<ref name="An2000"/><ref name="Cen2008">{{cite web|url=http://www.census.gov/popest/national/asrh/NC-EST2008-srh.html|title=Annual Estimates of the Population by Sex, Race, and Hispanic Origin for the United States: April 1, 2000 to July 1, 2008 (NC-EST2008-03)| publisher = U.S. Census Bureau, Population Division | date = 2009-05-01| accessdate = 2009-07-23}}</ref> Azijos kilmės amerikiečiai sudaro antrą pagal dydį rasinę mažumą. Kinai ir filipiniečiai sudaro Azijos kilmės amerikiečių grupės daugumą.<ref name="An2000"/> [[2008]] metais JAV gyventojus sudarė apie 4,9 milijono indėnų ir Aliaskos tautų kilmės amerikiečiai, kurių 3,1 milijono žmonių buvo nemaišytos kilmės. Tais pat metais JAV gyventojus sudarė 1,1 milijono vietinių Havajų ir Ramiojo vandenyno salų gyventojų, kurių 0,6 milijono buvo nemaišytos kilmės.<ref name="Cen2008"/>
[[Vaizdas:Koln-Night-GavinCato.jpg|miniatiūra|300px|dešinėje|[[Kelno katedra]]]]
Pasiskirstymas pagal religiją:
* [[krikščionys]] - 65 % (53,5 milijono)<ref name=autogenerated6>[http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90177.htm Germany<!-- Bot generated title -->]</ref>
** [[protestantai]] - 32,3 % (26,5 milijono)<ref name=autogenerated1>[http://www.remid.de/remid_info_zahlen.htm Religionen in Deutschland - Mitglieder und Anhänger .::. REMID<!-- Bot generated title -->]</ref>
** [[katalikai]] - 31,0 % (25,5 milijono)<ref>[ http://dbk.de/imperia/md/content/kirchlichestatistik/eckdaten2007.pdf Eckdaten07.pdf<!-- Bot generated title -->]</ref>
** [[Stačiatikybė|ortodoksai]] - 1,7 % (1,4 milijono)<ref name=autogenerated6 />
** [[Jehovos liudytojai]] - 0,2 % (166 000)<ref name=autogenerated6 />
* [[musulmonai]] - 5 % (4,3 milijono)<ref name=autogenerated6 />
** [[sunitai]] - 3 % (2,5 milijono)
** [[alevitai]] - 0,5 % (410 000)
** [[šiitai]] - 0,27 % (225 000)
** kiti musulmonai - (72 000)
* [[budistai]] - 0,3 % (245 000)<ref>http://www.remid.de/remid_info_zahlen.htm</ref>
* [[judėjai]] - 0,25 % (200 000)<ref name=autogenerated6 />
* [[hinduistai]] - 0,1 % (90 000)<ref name=autogenerated6 />
* [[sikhai]] - 0,06 % (50 000)
* netikintys arba neturintys užregistruotos religijos - 25-30 %<ref name=autogenerated6 />.
[[Vaizdas:Bremen-rathaus-dom-buergerschaft.jpg|300px|dešinėje|miniatiūra|[[Brėmenas|Brėmeno]] aikštė]]
Protestantai yra susitelkę šalies šiaurėje ir rytuose, o Romos katalikai - pietuose ir vakaruose. Dabartinis popiežius [[Benediktas XVI]] yra kilęs iš [[Bavarija|Bavarijos]]. Didžioji dalis nereligingų žmonių gyvena buvusioje Rytų Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose.<ref>[http://www.remid.de/remid_info_zahlen.htm Religionen in Deutschland: Mitgliederzahlen] Religionswissenschaftlicher Medien- und Informationsdienst. November 4, 2006. Retrieved 2006, 11-30.</ref> Daugelis Vokietijos ortodoksų yra serbai arba graikai. 50 % budistų yra imigrantai iš Azijos.<ref>''Die Zeit'' 12/07, page 13</ref> Prieš susivienijimą Vokietijoje gyveno tik 30 000 žydų, o dabar - 200 000. Daugiausiai jų gyvena [[Berlynas|Berlyne]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[http://www.eurojewcong.org/ejc/news.php?id_article=81 The Jewish Community of Germany] European Jewish Congress. Retrieved 2006, 11-30.</ref>
 
Pasak 2005 m. apklausos, 47 % Vokietijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 25 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 25 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“. Likę 3 % pasirinko variantą „nežinau“. Pagal šiuos duomenis, Vokietija yra vidutiniškai religinga palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis.<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref>
<div style="font-size: 90%">
{| class="wikitable" border="1" table style="border:1px black; float:right; margin-left:1em;"
|-
! style="background:#f99;" colspan="2"|Rasinės/etninės grupės (2008 m.)<ref name="Cen2008"/>
|-
|Baltieji||79,8 %
|-
|Afroamerikiečiai||12,8 %
|-
|Azijiečiai||4,5 %
|-
|Vietinių indėnų ir Aliaskos genčių palikuonys||1,0 %
|-
|Vietiniai havajiečiai ir Ramiojo vandenyno salų gyventojai||0,2 %
|-
|Daugiarasiai|| 1,7 %
|-
|Ispaniškai kalbančios tautos||15,4 %
|}
</div>
 
Šalies ispanakalbių (arba [[latino]]) gyventojų skaičiaus didėjimas yra pagrindinė demografinė tendencija. 46,9 milijono amerikiečių yra ispaniškai kalbančių tautų kilmės<ref name="Cen2008"/> (kurių 64% yra kilę iš [[Meksika|Meksikos]]<ref name=CB2007>{{cite web | url = http://factfinder.census.gov/servlet/DTTable?_bm=y&-ds_name=ACS_2007_1YR_G00_&-CONTEXT=dt&-mt_name=ACS_2007_1YR_G2000_B03001&-redoLog=true&-geo_id=01000US&-geo_id=04000US48&-format=&-_lang=en&-SubjectID=15233304 | title = B03001. Hispanic or Latino Origin by Specific Origin | work = 2007 American Community Survey | publisher = U.S. Census Bureau | accessdate = 2008-09-26}}</ref>). [[2000]]-[[2008]] ispaniškai kalbančių tautų kilmės gyventojų skaičius padidėjo 32 procentais, kitų tautų kilmės gyventojų skaičius išaugo tik 4,3 %<ref name="Cen2008"/>. Didelė dalis tokio gyventojų augimo yra imigracijos pasekmė: [[2007]] metais 12,4% JAV gyventojų buvo gimę užsienio valstybėse, iš jų 54% buvo gimę [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]].<ref>{{cite web | url = http://www.census.gov/compendia/statab/cats/population/native_and_foreignborn_populations.html | archiveurl = http://web.archive.org/web/20071225193714/http://www.census.gov/compendia/statab/cats/population/native_and_foreignborn_populations.html | archivedate = 2007-12-25| title = Population: Native and Foreign-born Populations (Tables 42 and 43)| publisher = U.S. Census Bureau|work=2009 Statistical Abstract | date = 2008-12-23| accessdate = 2009-01-21}}</ref> Gimstamumas taip yra svarbus gyventojų skaičiaus augimo faktorius: vidutinė ispaniškai kalbančių tautų kilmės moteris per savo gyvenimą pagimdo 3 vaikus. Ne ispanų tautų kilmės juodaodžių moterų gimstamumo rodiklis siekia 2,2 (vaiko), o ne ispanų tautų kilmės baltųjų rasės moterų – 1,8.<ref name="PRC"/> Gyventojų mažumos (pagal [[Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras|Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biurą]], visi išskyrus ne ispaniškai kalbančių tautų kilmės ir nedaugiarasius (nemaišytos kilmės) gyventojus) sudaro 34% Jungtinių Valstijų gyventojų. Yra apskaičiuota, kad iki 2042 metų šį gyventojų dalis taps dauguma.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/population/012496.html|title=An Older and More Diverse Nation by Midcentury|publisher=U.S. Census Bureau|date=2008-08-14|accessdate=2008-09-06}}</ref>
 
=== Miestai ===
Apie 79 % amerikiečių gyvena miesto teritorijose (įskaitant ir priemiesčius). Apie pusė šių žmonių gyvena miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija 50 000.<ref>{{cite web | url = http://factfinder.census.gov/servlet/GCTTable?_bm=y&-state=gct&-ds_name=DEC_2000_SF1_U&-_box_head_nbr=GCT-P1&-mt_name=&-_caller=geoselect&-geo_id=&-format=US-1&-_lang=en| title = United States—Urban/Rural and Inside/Outside Metropolitan Area (GCT-P1. Population, Housing Units, Area, and Density: 2000)| publisher = U.S. Census Bureau | date =2000-04-01| accessdate = 2008-09-23 }}</ref> [[2006]] metais 254-iuose miesto statusą turinčiuose miestuose gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų. Devyniuose miestuose gyveno daugiau vienas milijonas gyventojų. Keturių miestų ([[Niujorkas|Niujorko]], [[Los Andželas|Los Andželo]], [[Čikaga|Čikagos]] ir [[Hiustonas|Hiustono]]) gyventojų skaičius viršijo du milijonus.<ref name=PopEstBigCities>{{cite web | url = http://www.census.gov/Press-Release/www/2007/cb07-91table1.pdf|format=PDF| title =Table 1: Population Estimates for the 25 Largest U.S. Cities Based on July 1, 2006, Population Estimates: April 1, 2000 to July 1, 2006 | work = 2006 Population Estimates | publisher = U.S. Census Bureau, Population Division | date =2007-06-28| accessdate = 2007-09-08}}</ref> Jungtinėse Valstijose yra 50 metropolinių sričių (didmiesčių su aplinkiniais mietais), kurių gyventojų skaičius viršija vieną milijoną.<ref name="PopEstMSA">{{cite web | url = http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/cb07-51tbl2.pdf |format=PDF| title = Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates | work = 2006 Population Estimates | publisher = U.S. Census Bureau| date =2007-04-05| accessdate = 2007-06-17}}</ref> Iš penkiasdešimties greit augančių metropolinių sričių 23 yra išsidėsčiusios šalies vakaruose, 25 – šalies pietuose. Visos metropolinių [[Atlanta|Atlantos]], [[Dalasas|Dalaso]], [[Hiustonas|Hiustono]] ir [[Finiksas|Finikso]] sričių gyventojų skaičius [[2000]]-[[2006]] metais išaugo trimis ketvirtadaliais milijono žmonių.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/population/009865.html|title=50 Fastest-Growing Metro Areas Concentrated in West and South|publisher=U.S. Census Bureau|date=2007-04-05|accessdate=2007-01-26}}</ref>
{{main|Sąrašas:Vokietijos miestai}}
 
Didžiausias šalies miestas yra [[Berlynas]], kuriame gyvena apie 3,4 mln. žmonių. Kiti dideli miestai, turintys daugiau nei 1 mln. gyventojų, yra [[Hamburgas]] ir [[Miunchenas]]. Dešimt didžiausių Vokietijos miestų pagal gyventojų skaičių 2008 m.:
{| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%"
[[Vaizdas:Rathaus-wiki.jpg|miniatiūra|dešinėje|300px|[[Hanoveris|Hanoverio]] rotušė]]
! align=center style="background:#FF9999;" colspan="9"| Pagrindiniai gyventojų centrai
{| width="57%" class="wikitable"
|-
!width="8%" bgcolor="#e4e0e4" | Vieta
! align=center style="background:#f5f5f5;" | [[Sąrašas:Didžiausi JAV miestai (pagal gyventojų skaičių)|Vieta]]
!width="21%" bgcolor="#e4e0e4" | Pavadinimas
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas
!width="14%" bgcolor="#e4e0e4" | Miestas (gyv.)
! align=center style="background:#f5f5f5;" | [[JAV valstijos|Valstija]]
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Gyventojų skaičius<small><ref name=PopEstBigCities>{{cite web | url = http://www.census.gov/popest/cities/tables/SUB-EST2006-01.csv | title = Table 1: Annual Estimates of the Population for Incorporated Places Over 100,000, Ranked by July 1, 2006 Population: April 1, 2000 to July 1, 2006 | format = [[comma-separated values|CSV]] | work = 2006 Population Estimates | publisher = United States Census Bureau, Population Division | date = 2007-06-28 | accessdate = 2007-06-28 }}</ref><ref name="PopEstChallenges>{{cite web |url=http://www.census.gov/popest/archives/2000s/vintage_2006/06s_challenges.html |title=Accepted Challenges to Vintage 2006 Population Estimates |accessdate=2008-05-07 |publisher=United States Census Bureau}}</ref></small>
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Metropolinės srities vieta
! align=center style="background:#f5f5f5;" | Metropolinės srities gyventojų skaičius<small><ref name="PopEstMSA">{{cite web | url = http://www.census.gov/Press-Release/www/releases/archives/cb07-51tbl2.pdf | title = Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates | work = 2005 Population Estimates | publisher = U.S. Census Bureau| date = 2007-04-05 | accessdate = 2007-06-17 |format=|[[Portable Document Format|PDF]]}}</ref></small>
! align=center style="background:#f5f5f5;" |
! rowspan=11 | <br />[[Vaizdas:NYC wideangle south from Top of the Rock.jpg|border|135px|Niujorkas]]<br />[[Niujorkas]]<br />[[Vaizdas:LosAngeles05.jpg|border|135px|Los Andželas]]<br />[[Los Andželas]]
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Niujorkas]]''' || [[Niujorko valstija|Niujorkas]] || 8 250 567 || 1 || 18 818 536
|-
|align=center|1.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Los Andželas]]''' || [[Kalifornija]] || 3 849 378 || 2 || 12 950 129
|align=center|[[Berlynas]]
|align=center|3 431 675
|-
|align=center|2.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Čikaga]]''' || [[Ilinojus]] || 2 833 321 || 3 || 9 505 748
|align=center|[[Hamburgas]]
|align=center|1 772 100
|-
|align=center|3.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Hiustonas]]''' || [[Teksasas]] || 2 169 248 || 6 || 5 539 949
|align=center|[[Miunchenas]]
|align=center|1 326 807
|-
|align=center|4.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Finiksas]]''' || [[Arizona]] || 1 512 986 || 13 || 4 039 182
|align=center|[[Kelnas]]
|align=center|995 420
|-
|align=center|5.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Filadelfija]]''' || [[Pensilvanija]] || 1 448 394 || 5 || 5 826 742
|align=center|[[Frankfurtas prie Maino]]
|align=center|664 838
|-
|align=center|6.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[San Antonijas]] || [[Teksasas]] || 1 296 682 || 29 || 1 942 217
|align=center|[[Štutgartas]]
|align=center|600 068
|-
|align=center|7.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[San Diegas]]''' || [[Kalifornija]] || 1 256 951 || 17 || 2 941 454
|align=center|[[Dortmundas]]
|align=center|584 412
|-
|align=center|8.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Dalasas]]''' || [[Teksasas]] || 1 232 940 || 4 || 6 003 967
|align=center|[[Diuseldorfas]]
|align=center|584 217
|-
|align=center|9.
| align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[San Chosė]]''' || [[Kalifornija]] || 929 936 || 30 || 1 787 123
|align=center|[[Esenas]]
|align=center|579 759
|-
|align=center|10.
| colspan="11" align=center style="background:#f5f5f5;" | [[2006]] metų [[Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras|JAV gyventojų surašymo biuro]] duomenys
|align=center|[[Brėmenas]]
|}<noinclude>
|align=center|547 360
 
=== Kalbos ===
 
<div style="font-size: 90%">
{| class="wikitable" border="1" table style="border:1px black; float:right; margin-left:1em;"
! style="background:#f99;" colspan="2"|Kalbos ([[2005]] m.)<ref name="USCB Lang">{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2007pubs/08statab/pop.pdf|publisher=U.S. Census Bureau|work=Statistical Abstract of the United States 2006| title=Table 52—Languages Spoken at Home by Language: 2005|accessdate = 2008-10-18}}</ref>
|-
|[[Anglų kalba]] (''tik'')||216,2 milijono
|-
|[[Ispanų kalba]] (ir jai giminingos kalbos)||32,2 milijono
|-
|[[Kinų kalba]]||2,3 milijono
|-
|[[Prancūzų kalba]] (ir jai giminingos)||1,9 milijono
|-
|[[Tagalų kalba]]||1,4 milijono
|-
|[[Vietnamiečių kalba]]||1,1 milijono
|-
|[[Vokiečių kalba]]||1,1 milijono
|}
</div>
 
[[Anglų kalba]] Jungtinėse Valstijose yra faktiškai nacionalinė. Nors federaliniame lygyje oficialios kalbos nėra, keletas įstatymų, tokių kaip JAV pilietybės įstatymas, laiko anglų kalbą normine kalba. [[2005]] metais apie 216 milijonų arba 81 procentas vyresnių nei penkerių metų amžiaus šalies gyventojų namuose kalbėjo tik angliškai. [[Ispanų kalba]], kuria namuose kalbėjo 12 procentų šalies gyventojų, yra antra labiausiai šalyje vartojama kalba. [[Ispanų kalba]] taip pat yra dažniausiai šalies mokyklose mokoma užsienio kalba.<ref name="USCB Lang"/><ref>{{cite web| url = http://www.adfl.org/resources/enrollments.pdf| title = Foreign Language Enrollments in United States Institutions of Higher Learning|date=fall 2002| publisher = MLA| accessdate = 2006-10-16}}</ref> Dalis amerikiečių palaiko idėją, kad anglų kalba šalyje gautų oficialios kalbos statusą, nes įstatymiškai ji yra oficiali mažiausiai 28 valstijose.<ref name=ILW>{{cite web|author=Feder, Jody| url = http://www.ilw.com/immigdaily/news/2007,0515-crs.pdf| title = English as the Official Language of the United States—Legal Background and Analysis of Legislation in the 110th Congress|date=2007-01-25| publisher = ILW.COM (Congressional Research Service)| accessdate = 2007-06-19}}</ref> [[Havajai|Havajuose]], pagal valstijos įstatymą, tiek anglų, tiek [[Havajiečių kalba|havajiečių]] yra oficialios kalbos.<ref>{{cite web|url=http://www.hawaii.gov/lrb/con/conart15.html|title=The Constitution of the State of Hawaii, Article XV, Section 4| publisher=Hawaii Legislative Reference Bureau|date=1978-11-07|accessdate=2007-06-19}}</ref> Nors nei [[Naujoji Meksika|Naujojoje Meksikoje]], nei [[Luiziana|Luizianoje]] nėra jokios oficialios kalbos, tačiau abejose valstijose yra priimti atitinkami įstatymai, Naujojoje Meksikoje leidžiantys vartoti anglų ir ispanų kalbas, o Luizianoje – anglų ir prancūzų kalbas.<ref>{{cite book| author =Dicker, Susan J. | title = Languages in America: A Pluralist View |year=2003|pages=216, 220–25 | location =Clevedon, UK| publisher = Multilingual Matters|isbn=1853596515}}</ref> Kitos valstijos, tokios kaip [[Kalifornija]], yra įsipareigojusios publikuoti ispaniškus tam tikrų valdžios ir teismo dokumentų versijas.<ref>{{cite web|url=http://www.leginfo.ca.gov/cgi-bin/waisgate?WAISdocID=90544325063+0+0+0&WAISaction=retrieve|title=California Code of Civil Procedure, Section 412.20(6)| publisher=Legislative Counsel, State of California|accessdate=2007-12-17}} {{cite web|url=http://www.courtinfo.ca.gov/forms/allforms.htm|title=California Judicial Council Forms| publisher=Judicial Council, State of California|accessdate=2007-12-17}}</ref> Keliose užjūrio teritorijose kartu su anglų kalba oficialiai yra pripažįstamos ir vietinės kalbos. [[Samoa kalba|Samoa]] ir [[Čamoro kalba|čamoro]] kalbos yra oficialios kalbos atitinkamai [[Amerikos Samoa]] ir [[Guamas|Guame]]. [[Karolinų kalba|Karolinų]] ir čamoro kalbos yra oficialios [[Šiaurės Marianų salos]]e. [[Puerto Rikas|Puerto Rike]] oficiali yra ispanų kalba.
 
=== Religija ===
 
[[Vaizdas:BrunswickWhiteChurch.jpg|thumb|right| [[Presbiterionai|Presbiterionų bažnyčia]]. Daugelis amerikiečių laiko savo krikščioniais.]]
 
Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai yra pasaulietinė valstybė. Pirmoji [[JAV konstitucija|Jungtinių Valstijų konstitucijos]] pataisa garantuoja laisvą religijos išpažinimą ir draudžia religinės valdžios šalyje įvedimą. Pagal [[2002]] metų tyrimą, 59 % amerikiečių teigė, kad religija jų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį. Tai daug aukštesnis skaičius nei bet kurios kitos turtingos šalies.<ref>{{cite web|url=http://pewglobal.org/reports/display.php?ReportID=167|title=Among Wealthy Nations…U.S. Stands Alone in its Embrace of Religion| publisher=Pew Research Center|work=Pew Global Attitudes Project|date=2002-12-19|accessdate=2008-10-23}}</ref> Pagal [[2007]] metais vykdytą apklausą, 78,4 procento suaugusiųjų amerikiečių laiko save [[Krikščionybė|krikščionimis]]<ref name="Pew">{{cite web|url=http://religions.pewforum.org/pdf/affiliations-all-traditions.pdf|title=Religious Composition of the U.S.| publisher=Pew Forum on Religion & Public Life|work=U.S. Religious Landscape Survey|year=2007|accessdate=2008-10-23}}</ref> ([[1990]] m. – 86,4 %)<ref name="ARIS">{{cite web|url=http://www.gc.cuny.edu/faculty/research_briefs/aris/key_findings.htm|title=American Religious Identification Survey| publisher=CUNY Graduate Center|year=2001|accessdate=2007-06-17}}</ref>. 51,3 procento (iš 78,4 %) krikščionių yra [[protestantai]], o 23,9 % priklauso [[Romos Katalikų Bažnyčia]]i. Taigi šalyje dominuoja protestantų religinė bendruomenė. [[2007]] metais nekrikščioniškąsias religijas šalyje išpažino 4,7 % gyventojų ([[1990]] m. – 3,3 %).<ref name="ARIS"/> – 1,7 % gyventojų išpažino [[Judaizmas|judaizmą]], 0,7 % – [[budizmas|budizmą]], 0,6 % – [[Islamas|islamą]], 0,4 % – [[Induizmas|hinduizmą]], 0,3 % įvardijo kitas religijas.<ref name="Pew"/> 2007 metais 16,1 % gyventojų (1990 m. – 8,2 %<ref name="ARIS"/>) prisipažino esantys [[agnostikai]], [[ateistai]] arba neturintys jokios religijos.<ref name="Pew"/>
 
=== Švietimas ===
 
[[Vaizdas:University-of-Virginia-Rotunda.jpg|thumb|right| Apie 80 % JAV studentų mokosi valstybiniuose universitetuose, tokiuose kaip [[Virdžinijos universitetas]] (nuotraukoje). Virdžinijos universitetas, įkurtas [[Tomas Džefersonas|Tomo Džefersono]], yra įtrauktas [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>{{cite web |title=Public Education for the Common Good |author=Rosenstone, Steven J. |publisher=University of Minnesota |url=http://cla.umn.edu/news/clatoday/summer2002/dean.php |date=2009-12-17 |accessdate=2009-03-06}}</ref>]]
 
Jungtinių Valstijų švietimo sektorių valdo valstijų ir vietinės valdžios, kurių darbą reguliuoja [[Jungtinių Valstijų Švietimo departamentas]]. Šis departamentas yra atsakingas už federalinių lėšų, skirtų švietimui, paskirstymą valstijoms. Daugumoje valstijų šešerių ar septynerių metų amžiaus vaikams privaloma lankyti mokyklą (paprastai nuo pirmosios klasės arba vaikų darželio) iki kol jiems sukaks 18 metų (paprastai vidurinėje mokykloje baigus 12 klasių). Kai kuriose valstijose 16-17 metų amžiaus moksleiviams taip pat yra leidžiama baigti mokyklą.<ref>{{cite web |url=http://nces.ed.gov/programs/digest/d02/dt150.asp |title=Ages for Compulsory School Attendance... |accessdate = 2007-06-10 |publisher=U.S. Dept. of Education, National Center for Education Statistics}}</ref> Apie 12 % vaikų lanko parapijines arba [[Privati mokykla|privačias pasaulietines mokyklas]]. Kiek daugiau nei 2 % vaikų yra mokomi namuose.<ref>{{cite web |url=http://www.ed.gov/about/offices/list/oii/nonpublic/statistics.html |title=Statistics About Non-Public Education in the United States |accessdate = 2007-06-05 |publisher=U.S. Dept. of Education, Office of Non-Public Education}}</ref> Jungtinėse Valstijose yra daug tarpusavyje konkuruojančių privačiųjų ir viešųjų aukštojo mokslo institucijų, įskaitant ir dvimečius koledžus (kolegijas), kuriose vykdoma atviro stojimo politika. 84,6 procentai 25-erių ar vyresnio amžiaus amerikiečių yra baigę aukštąją mokyklą. 52,6 % to paties amžiaus amerikiečių lankė tam tikrą koledžą, 27,2 % yra gavę [[Bakalauras|bakalauro laipsnį]], 9,6 % turi [[Magistras|magistro]] arba [[Daktaras|daktaro]] mokslinius laipsnius.<ref>{{cite web|url=http://www.census.gov/prod/2004pubs/p20-550.pdf|title=Educational Attainment in the United States: 2003|publisher=U.S. Census Bureau|accessdate = 2006-08-01}}</ref> Pradinis JAV raštingumo rodiklis siekia maždaug 99 %.<ref name="WF" /><ref>Daugiau informacijos apie raštingumą JAV ieškokite puslapyje [http://nces.ed.gov/NAAL/PDF/2006470.PDF A First Look at the Literacy of America’s Adults in the 21st century], U.S. Department of Education (2003).</ref> [[JTO|Jungtinių Tautų]] nustatytas JAV švietimo indeksas siekia 0,97. Pagal šį rodiklį Jungtinės Valstijos užima dvyliktą vietą pasaulyje.<ref>{{cite web|title=Human Development Indicators|year=2005|publisher=United Nations Development Programme, Human Development Reports|accessdate = 2008-01-14|url=http://hdr.undp.org/reports/global/2005/pdf/HDR05_HDI.pdf|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070620235428/http://hdr.undp.org/reports/global/2005/pdf/HDR05_HDI.pdf|archivedate=2007-06-20}}</ref>
 
=== Sveikata ===
 
Jungtinėse Valstijose [[vidutinė gyvenimo trukmė]] siekia 77,8 metus<ref>{{cite web|url=http://www.cdc.gov/nchs/data/hus/hus06.pdf#027|title=Health, United States, 2006|month=November | year=2006|publisher=Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics|accessdate = 2007-08-15}}</ref>, o tai yra vieneriais metais trumpiau palyginus su bendruoju [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] vidutiniu gyvenimo trukmės rodikliu. Pagal šiuos rodiklius, JAV taip pat 3-4 metais atsilieka nuo [[Norvegija|Norvegijos]], [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir [[Kanada|Kanados]].<ref>{{cite web |author=Eberstadt, Nicholas, and Hans Groth|url=http://www.iht.com/articles/2007/04/19/opinion/edeber.php |title=Healthy Old Europe|date=2007-04-19|work=International Herald Tribune|accessdate = 2007-06-19 }}</ref> Per pastaruosius du dešimtmečius šalis, pagal vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį, krito iš 11-os į 42-ą vietą pasaulyje.<ref>{{cite web|author=MacAskill, Ewen|url=http://www.guardian.co.uk/world/2007/aug/13/usa.ewenmacaskill |title=US umbles Down the World Ratings List for Life Expectancy|date=2007-08-13 |work= Guardian|accessdate = 2007-08-15}}</ref> Naujagimių mirtingumas Jungtinėse Valstijose siekia 6,37 iš tūkstančio. Pagal šį rodiklį, JAV tarp 221-os šalies užima 42-ąją vietą ir atsilieka nuo visų [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] šalių.<ref>{{cite web |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2091rank.html |title=Rank Order—Infant Mortality Rate|date=2007-06-14|publisher =CIA|work=The World Factbook|accessdate = 2007-06-19}}</ref> JAV mirtingumo nuo [[Vėžys (liga)|vėžio]] rodikliai yra žemiausi visame pasaulyje.<ref>{{cite news| first = Nicole| last = Martin| title = UK Cancer Survival Rate Lowest in Europe| url = http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/1560849/UK-cancer-survival-rate-lowest-in-Europe.html | work = The Daily Telegraph| date = 2007-08-24}} {{cite journal| last = Gatta| first = Gemma | year = 2006| month = February| title = Survival from Rare Cancer in Adults: A Population-Based Study| journal = The Lancet Oncology| volume = 7| issue = 2| pages = 132–140| doi = 10.1016/S1470-2045(05)70471-X}}</ref> Apie trečdalį JAV gyventojų yra [[Nutukimas|nutukę]], o dar vienas trečdalis turi problemų su [[Antsvoris|antsvoriu]].<ref>{{cite web|url=http://www.cdc.gov/nchs/products/pubs/pubd/hestats/overweight/overwght_adult_03.htm |title=Prevalence of Overweight and Obesity Among Adults: United States, 2003–2004 |accessdate = 2007-06-05 |publisher=Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics}}</ref> Jungtinių Valstijų gyventojų nutukimo rodikliai yra aukščiausi visame pramoniniame pasaulyje. Šie rodikliai per paskutinį amžiaus ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai.<ref>{{cite book | author= Schlosser, Eric | year = 2002 | title = Fast Food Nation | publisher = Perennial | location = New York| isbn = 0060938455 |page = 240 }}</ref> Daugelis sveikatos apsaugos specialistų su nutukimu susijusį antrojo tipo [[Cukrinis diabetas|diabetą]] laiko pasiekusį epideminį lygį.<ref>{{cite web |url=http://atvb.ahajournals.org/cgi/content/full/25/12/2451#R3-101329 |title=Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity|year=2005 |accessdate = 2007-06-17|work=Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology|publisher=American Heart Association}}</ref> JAV paauglių moterų [[Nėštumas|nėštumo]] rodiklis siekia 79,8 paaugles tūkstančiui moterų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei [[Prancūzija|Prancūzijoje]], ir penkis kartus daugiau nei [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>{{cite web |url=http://www.advocatesforyouth.org/PUBLICATIONS/factsheet/fsest.htm |title=Adolescent Sexual Health in Europe and the U.S.—Why the Difference?|month=October | year=2001 |accessdate = 2007-06-17 |publisher=Advocates for Youth}}</ref> [[Abortas|Abortai]], kurie yra legalūs pagal pageidavimą, yra gan kontroversiška tema. Daug valstijų draudžia viešą dirbtinio nėštumo nutraukimo procedūros finansavimą ir riboja abortus vėlesnėse nėštumo stadijose. Norint atlikti abortą nepilnamečiams, reikalinga pranešti apie tai paauglio tėvams. Nors abortų dažnio rodikliai ir krenta, tačiau šie rodikliai (241 abortas tūkstančiui gimimų; 15 iš 1000 moterų, kurių amžius svyruoja nuo 15-os iki 44-erių metų) išlieka aukštesni už daugelį kitų [[Vakarų pasaulis|Vakarų pasaulio tautų]].<ref>{{cite web |url=http://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/ss5511a1.htm|author=Strauss, Lilo T., et al.|title=Abortion Surveillance—United States, 2003|accessdate = 2007-06-17 |publisher=Centers for Disease Control, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Division of Reproductive Health|work=MMWR|date=2006-11-24}}</ref>
 
[[Vaizdas:FlightHoustontoDallas086.jpg|thumb|right|[[Teksaso medicinos centras]] [[Hiustonas|Hiustone]], didžiausias pasaulyje medicinos kompleksas<ref>{{cite web |url=http://www.texmedctr.tmc.edu/root/en/GetToKnow/FactsandFigures/Facts+and+Figures.htm|title=2007 Facts & Figures|accessdate = 2008-11-07|publisher=Texas Medical Center}}</ref>]]
 
JAV sveikatos apsaugos sistema gerokai lenkia kitas šalis, tiek pagal išlaidas vienam asmeniui, tiek ir pagal procentinį BVP rodiklį.<ref>''OECD Health Data 2000: A Comparative Analysis of 29 Countries'' [CD-ROM] (OECD: Paris, 2000). See also {{cite web |url=http://dll.umaine.edu/ble/U.S.%20HCweb.pdf|title=The U.S. Healthcare System: The Best in the World or Just the Most Expensive?|year=2001|accessdate = 2006-11-29 |publisher=University of Maine}}</ref> [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]] reitinge JAV sveikatos priežiūros sistema [[2000]] metais užėmė pirmą vietą pagal reagavimą, tačiau pagal bendruosius rodiklius užėmė tik 37-ią. Jungtinės Valstijos pirmauja medicinos naujovių srityje. [[2004]] metais JAV nepramoninis sektorius išleido triskart daugiau lėšų nei Europa išleido biomedicininiams tyrimams.<ref>{{cite journal |author=Groves, Trish| year=2008|month=February |title=Stronger European Medical Research |journal=British Medical Journal |volume=336 |pages=341–342| doi=10.1136/bmj.39489.505208.80 |pmid=18276671 |first1=T |issue=7640 |issn=0959-8138}}</ref>
 
Kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, sveikatos priežiūros draudimas Jungtinėse Valstijose nėra universalus. [[2004]] metais privatūs sveikatos draudimo fondai apmokėjo 36 % gyventojų sveikatos priežiūros išlaidų, 15 % išlaidų privatūs asmenys turėjo sumokėti grynaisiais pinigais, o federalinė, valstijų ir vietinė valdžios padengė 44 % asmens išlaidų sveikatos apsaugai.<ref name="CDC H">{{cite web |url=http://www.cdc.gov/nchs/data/hus/hus06.pdf|title=Health, United States, 2006|accessdate = 2006-11-24 |publisher=Centers for Disease Control, National Center for Health Statistics}}</ref> [[2005]] metais 46,6 milijono amerikiečių, kas sudaro 15,9 % visų JAV gyventojų, buvo neapsidraudę, o tai buvo 5,4 milijono daugiau nei [[2001]] metais. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis – amerikiečių, kuriems sveikatos draudimą apmoka darbdaviai, skaičiaus sumažėjimas.<ref name="CBPP">{{cite web|url=http://www.cbpp.org/8-29-06pov.htm|title=Poverty Remains Higher, and Median Income for Non-Elderly Is Lower, Than When Recession Hit Bottom: Poor Performance Unprecedented for Four-Year Recovery Period|publisher=Center for Budget and Policy Priorities|date =2006-09-01|accessdate = 2007-06-24}}</ref> Neapsidraudusių arba nepilnai apsidraudusių amerikiečių, kurių skaičius nuolat keičiasi, problema yra viena iš pagrindinių politinių vidaus problemų.<ref>{{cite news|author=Abelson, Reed|url=http://www.nytimes.com/2008/06/10/health/policy/10health.html|title=Ranks of Underinsured Are Rising, Study Finds|date= 2008-06-10|work=New York Times|accessdate=2008-10-25}} {{cite journal|author=Blewett, Lynn A. et al.|title=How Much Health Insurance Is Enough? Revisiting the Concept of Underinsurance|year= 2006|work=Medical Care Research and Review|volume=63|issue=6|pages=663–700|doi=10.1177/1077558706293634|journal=Medical Care Research and Review|pmid=17099121|month=Dec|first1=LA|first2=A|first3=TJ|issn=1077-5587}}</ref> Harvarde atliktas tyrimas parodė, kad JAV per metus beveik 45 000 mirčių yra susiję su sveikatos draudimo trūkumu.<ref>[http://www.cnn.com/2009/HEALTH/09/18/deaths.health.insurance/index.html?eref=rss_latest 45,000 American deaths associated with lack of insurance]. CNN.com. September 18, 2009.</ref> [[2006]] metais [[Masačiusetsas]] tapo pirmąja JAV valstija, garantavusia universalų sveikatos draudimą.<ref>{{cite web|author=Fahrenthold, David A.|url=http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2006/04/04/AR2006040401937.html|title= Mass. Bill Requires Health Coverage|date= 2006-04-05|work=Washington Post|accessdate=2007-06-19}}</ref>
 
=== Nusikalstamumas ir įstatymų priežiūra ===
 
[[Vaizdas:Homicide rate by country lithuanian.png|right|500px]]
 
Už įstatymų priežiūrą Jungtinėse Valstijose tiesiogiai atsakinga yra vietinė policija ir šerifo departamentai, kuriems talkininkauja valstijos policija, kuri atlieka daugiau funkcijų. Federalinės agentūros, tokios kaip [[Federalinis tyrimų biuras]] ir [[JAV maršalų tarnyba]] turi savo specifines pareigas. Federaliniame lygmenyje ir beveik kiekvienoje valstijoje jurisprudencija yra valdoma pagal bendrąją įstatymų sistemą. Valstijų teismai nagrinėja daugumą baudžiamųjų bylų. Federaliniai teismai nagrinėja tik pagal tam tikrus nusikaltimus iškeltas baudžiamąsias bylas ir apeliacinius skundus.
 
Tarp išsivysčiusių šalių Jungtinės Valstijos išsiskiria aukštesniais nei vidutinio lygio smurtinių nusikaltimų rodikliais, o ypač aukštais smurto, įvykdyto naudojant šaunamąjį ginklą, ir žmogžudysčių rodikliais.<ref>{{cite web |url=http://www.unodc.org/pdf/crime/eighthsurvey/8sv.pdf|title=Eighth United Nations Survey of Crime Trends and Operations of Criminal Justice Systems (2001–2002) |publisher=United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC) |date = 2005-03-31|accessdate=2008-05-18}} {{cite journal |author=Krug, E.G, K. E. Powell, and L. L. Dahlberg |year=1998 |title=Firearm-Related Deaths in the United States and 35 Other High- and Upper-Middle Income Countries |journal=International Journal of Epidemiology |volume=7|issue=2 |pages=214–221 |url=http://ije.oxfordjournals.org/cgi/content/abstract/27/2/214 |doi=10.1093/ije/27.2.214 |pmid=9602401 |month=Apr |first1=EG |first2=KE |first3=LL |issn=0300-5771}}</ref> [[2007]] metais JAV tūkstančiui žmonių teko 5,6 žmogžudysčių,<ref name="Crime 2007">{{cite web|url=http://www.fbi.gov/ucr/cius2007/data/table_01.html|title=Crime in the United States by Volume and Rate per 100,000 Inhabitants, 1988–2007|work=Crime in the United States 2007|publisher=FBI|month=September | year=2008|accessdate=2008-10-26}}</ref> o tai tris kartus viršija kaimyninės [[Kanada|Kanados]] rodiklius.<ref>{{cite web|url=http://www40.statcan.ca/l01/cst01/legal02.htm?sdi=crimes|title=Crimes by Type of Offence|publisher=Statistics Canada|date=2008-07-17|accessdate=2008-10-26}}</ref> Žmogžudysčių skaičius, kuris intervale nuo [[1991]] iki [[1999]] metų sumažėjo 42 procentais, pastaruoju metu vėl sparčiai auga.<ref name="Crime 2007"/> Ginklų nuosavybės teisė yra tapusi viena iš dažniausiai ginčytinų politinių temų.
 
Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja pagal faktinių (nelygtinių) įkalinimų skaičių<ref name="SP">{{cite web |url=http://www.sentencingproject.org/Admin/Documents/publications/inc_newfigures.pdf|title=New Incarceration Figures: Thirty-Three Consecutive Years of Growth |month=December | year=2006 |accessdate = 2007-06-10 |publisher=Sentencing Project}}</ref> ir pagal bendrą kalėjimuose kalinčių žmonių skaičių.<ref>{{cite web| author=Walmsley, Roy |url=http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/world-prison-population-list-2005.pdf |format=PDF|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070628215935/http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/world-prison-population-list-2005.pdf |archivedate=2007-06-28|title=World Prison Population List |year=2005|accessdate = 2007-10-19|publisher=King's College London, International Centre for Prison Studies}} For the latest data, see {{cite web|url=http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/north_america_records.php?code=190|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070804061423/http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/north_america_records.php?code=190|archivedate=2007-08-04|title=Prison Brief for United States of America|date=2006-06-21|accessdate = 2007-10-19|publisher=King's College London, International Centre for Prison Studies}} For other estimates of the incarceration rate in China and North Korea see {{cite web|author=Adams, Cecil|url=http://www.straightdope.com/columns/read/2494/does-the-united-states-lead-the-world-in-prison-population |title=Does the United States Lead the World in Prison Population? |date=2004-02-06|accessdate = 2007-10-11 |publisher=The Straight Dope}}</ref> 2008 metų pradžioje JAV kalėjo daugiau nei 2,3 milijono žmonių. .<ref>{{cite web |url=http://www.pewcenteronthestates.org/news_room_detail.aspx?id=35912 |title=Pew Report Finds More than One in 100 Adults are Behind Bars|date=2008-02-28|accessdate = 2008-03-02|publisher=Pew Center on the States}}</ref> Dabartinis rodiklis yra septyniskart aukštesnis už 1980 metų rodiklius.<ref>{{cite web |url=http://www.ojp.usdoj.gov/bjs/glance/tables/incrttab.htm |title=Incarceration Rate, 1980–2005 |year=2006|accessdate = 2007-06-10 |publisher=U.S. Dept. of Justice, Bureau of Justice Statistics}}</ref> Afroamerikiečiai vyrai yra įkalinami šešiskart dažniau nei baltieji ir triskart dažniau nei ispanų kilmės vyrai.<ref name="SP"/> 2006 metais JAV įkalinimo rodikliai buvo triskart aukštesni už [[Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija|Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos]] šalies narės – [[Lenkija|Lenkijos]], turinčios aukščiausią įkalinimo dažnį iš visų šios organizacijos narių, rodiklius.<ref>{{cite web|url=http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/highest_to_lowest_rates.php|archiveurl=http://web.archive.org/web/20070824173340/http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/worldbrief/highest_to_lowest_rates.php|archivedate=2007-08-24|title=Entire World—Prison Population Rates per 100,000 of the National Population|year=2007|accessdate = 2007-10-19|publisher=King's College London, International Centre for Prison Studies}}</ref> Pagrindinė tokių aukštų įkalinimo rodiklių priežastis – bausmių ir nusikaltimų, susijusių su narkotikais, politika.<ref name="SP"/><ref name="HRW">{{cite web |url=http://www.hrw.org/reports/2000/usa/Rcedrg00-05.htm |title=The Impact of the War on Drugs on U.S. Incarceration |month=May | year=2000 |accessdate = 2007-06-10 |publisher=Human Rights Watch}}</ref> Nepaisant to, kad [[mirties bausmė]] daugumoje [[Vakarų pasaulis|Vakarų šalių]] yra panaikinta, 36 JAV valstijose už tam tikrus federalinius ir karinius nusikaltimus vis dar taikoma mirties bausmė. Nuo [[1976]] metų, kai [[JAV Aukščiausiasis teismas]] po ketverių metų moratoriumo atnaujino [[mirties bausmė]]s vykdymus, Jungtinėse Valstijose buvo įvykdytos daugiau nei 1000 egzekucijų.<ref>{{cite web |url=http://www.deathpenaltyinfo.org/executions-united-states-2007 |title=Executions in the United States in 2007|accessdate = 2007-06-15 |publisher=Death Penalty Information Center}}</ref> [[2006]] metais šalis užėmė 6 vietą pagal daugiausiai įvykdytų mirties bausmių skaičių, nusileisdama [[Kinija]]i, [[Iranas|Iranui]], [[Pakistanas|Pakistanui]], [[Irakas|Irakui]] ir [[Sudanas|Sudanui]].<ref>{{cite web |url=http://www.deathpenaltyinfo.org/death-penalty-international-perspective |title=Executions Around the World|accessdate = 2007-06-15|year=2007 |publisher=Death Penalty Information Center}}</ref> [[2007]] metais [[Naujasis Džersis]] tapo pirmąja valstija po [[1976]] metų aukščiausiojo teismo sprendimo įstatymiškai panaikinusia mirties bausmę. Šios valstijos pavyzdžiu [[2009]] metais pasekė [[Naujoji Meksika]].
 
== Kultūra ==
{{main|Vokietijos kultūra}}
[[Vaizdas:Castle Neuschwanstein.jpg|miniatiūra|250px|[[Noišvanšteinas|Noišvanšteino pilis]]]]
Vokietijos kultūra formavosi regioniniu pagrindu, kadangi nacionalinė Vokietijos valstybė buvo sukurta palyginti vėlai, [[1871]] m. ([[Otto von Bismarck|Bismarko]] laikais). Kadangi nebuvo benros Vokietijos valstybės, kultūrą jungė vokiečių kalba. Vokietijos kultūra yra germaniškosios Europos kultūros dalis. Vokietija dažnai vadinama poetų ir mąstytojų šalimi ({{de|das Land der Dichter und Denker}}, {{en|the land of poets and thinkers}})<ref>[http://www.spiegel.de/international/0,1518,410135,00.html Spätzle Westerns] Spiegel Online International. Apr. 6, 2006. Retrieved 2006, 12-06</ref>. Kultūros propagavimu bei populiarinimu užsienyje užsiima įvairios institucijos bei organizacijos. Žymiausios - [[Gėtės institutas]], [[Inter Nationes]], Vokietijos akademinių mainų tarnyba ([[DAAD]]) ir kt.
 
Vokietijoje gimė ir kūrė tokie žymūs žmonės kaip:
[[Vaizdas:Motherhood and apple pie.jpg|thumb|Jungtinių Valstijų kultūros simboliai: obuolių pyragas, [[beisbolas]] ir [[JAV vėliava]]]]
* kompozitoriai [[Liudvikas van Bethovenas|L. Bethovenas]], [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bachas]], [[Robertas Šumanas|R. Šumanas]], [[Richardas Vagneris|R. Vagneris]], [[Johannes Brahms|J. Bramsas]];
* poetai [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]], [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]], [[Henrikas Heinė|H. Heinė]];
* rašytojai [[Hermann Hesse|H. Hesė]], [[Thomas Mann|T. Manas]];
* filosofai [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]], [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]], [[Karlas Marksas|K. Marksas]], [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]], [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]], [[Gottfried Leibniz|G. Leibnicas]], [[Frydrichas Engelsas|F. Engelsas]], [[Martinas Heidegeris|M. Heidegeris]];
* teologas [[Martynas Liuteris|M. Liuteris]];
* mokslininkai [[Johannes Kepler|J. Kepleris]], [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]], [[Max Planck|M. Plankas]], [[Heinrichas Rudolfas Hercas|H. R. Hercas]], [[Gabrielis Danielis Farenheitas|G. D. Farenheitas]];
* išradėjai [[Johanas Gutenbergas|J. Gutenbergas]], [[Werner von Siemens|V. Zymensas]], [[Gottlieb Daimler|G. Daimleris]], [[Karlas Bencas|K. Bencas]], [[Rudolfas Dyzelis|R. Dyzelis]].
 
=== Literatūra ===
Jungtinės Amerikos Valstijos – daugiakultūrė šalis. Šalyje gyvena labai daug įvairių etninių grupių, vyrauja tų tautų tradicijos ir vertybės.<ref name="DD"/><ref name="Society in Focus">Thompson, William, and Joseph Hickey (2005). ''Society in Focus''. Boston: Pearson. ISBN 0-205-41365-X.</ref> Išskyrus dabar jau gan mažą JAV gyventojų skaičių sudarančių vietinių [[Indėnai|indėnų]] ir havajiečių, beveik vis amerikiečiai ir jų protėviai atvyko arba imigravo į dabartinę šalies teritoriją per pastaruosius penkis šimtmečius.<ref>Fiorina, Morris P., and Paul E. Peterson (2000). ''The New American Democracy''. London: Longman, p. 97. ISBN 0-321-07058-5.</ref> Kultūra, kurios laikosi dauguma amerikiečių – vadinamoji, vyraujanti Amerikos kultūra ({{en|mainstream American culture}}) – yra laikoma [[Vakarų kultūra]], kuri didžiąja dalimi kilo iš Europos imigrantų ir Afrikos vergų atsivežtų tradicijų.<ref name="DD"/><ref>Holloway, Joseph E. (2005). ''Africanisms in American Culture'', 2d ed. Bloomington: Indiana University Press, pp. 18–38. ISBN 0-253-34479-4. Johnson, Fern L. (1999). ''Speaking Culturally: Language Diversity in the United States''. Thousand Oaks, Calif., London, and New Delhi: Sage, p. 116. ISBN 0-8039-5912-5.</ref> Vėliausiai įvykusi masinė imigracija iš [[azija|Azijos]] ir ypač iš [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] prisidėjo prie kultūrinio susimaišymo, kuris dažnai vadinamas įvairiarūšiu „tautų katilu”, kuriame imigrantai ir jų palikuonys išsaugo charakteringus kultūrinius bruožus.<ref name="DD"/>
[[Vaizdas:Goethecut.png|150px|miniatiūra|kairėje|[[Johann Wolfgang von Goethe|Gėtė]] (1749-1832) - žymiausias vokiečių poetas]]
Pasak [[Geert Hofstede|Gerto Hofstedės]] kultūrinių dimensijų analizės, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų [[individualizmas]] yra aukščiausias iš visų šalių dalyvavusių tyrime.<ref>{{cite web|url=http://www.clearlycultural.com/geert-hofstede-cultural-dimensions/individualism/|title=Individualism| publisher = Clearly Cultural|accessdate=2009-02-28}}</ref> Nors pagal vyraujančią kultūrą Jungtinėse Valstijose yra beklasė visuomenė <ref>{{cite book |last=Gutfield |first=Amon |year=2002 |title=American Exceptionalism: The Effects of Plenty on the American Experience |publisher=Sussex Academic Press |location=Brighton and Portland |page=65 |isbn=1903900085}}</ref>, mokslininkai nustatė, kad skirtumas tarp šalyje esančių socialinių klasių yra gan didelis, o tai daro įtaką [[socializacija]]i, kalbai ir vertybėms.<ref>{{cite book |last=Zweig |first=Michael |year=2004 |title=What's Class Got To Do With It, American Society in the Twenty-First Century |publisher=Cornell University Press |location=Ithaca, NY |isbn=0801488990}} {{cite web |url=http://eric.ed.gov/ERICWebPortal/Home.portal?_nfpb=true&_pageLabel=RecordDetails&ERICExtSearch_SearchValue_0=ED309843&ERICExtSearch_SearchType_0=eric_accno&objectId=0900000b800472a5 |title=Effects of Social Class and Interactive Setting on Maternal Speech |publisher=Education Resource Information Center |accessdate=2007-01-27}}</ref>
Vokiečių literatūra siekia viduramžius. Geras pavyzdys yra [[Walther von der Vogelweide|Valteris fon der Fogelveide]]. Žymiausiais vokiečių rašytojais yra tituluojami [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas Gėtė]], [[Friedrich Schiller|Frydrichas Šileris]] ir [[Broliai Grimai]]. [[XX a.]] vokiečių rašytojei gave Nobelio literatūros premijas buvo [[Theodor Mommsen|Teodoras Momzenas]] (1902), [[Paul Heyse|Paulius Heizė]] (1910), [[Gerhart Hauptmann|Gerhartas Hauptmanas]] (1912), [[Thomas Mann|Tomas Manas]] (1929), [[Hermann Hesse|Hermanas Hesė]] (1946), [[Heinrich Böll|Heinrichas Bėlis]] (1972) ir [[Günter Grass|Giunteris Grasas]] (1999). [[XXI a.]] [[Herta Müller|Herta Miuler]] (2009).
 
=== Tapyba ===
JAV vidurinioji ir profesinė klasės davė pradžią daugeliui šiuolaikinių socialinių srovių, tokių kaip modernusis [[feminizmas]], gamtosauga ir daugiakultūriškumas.<ref>{{cite book |last=Ehrenreich |first=Barbara |year=1989 |title=Fear of Falling, The Inner Life of the Middle Class |publisher=HarperCollins |location=New York |isbn=0060973331}}</ref> Amerikiečių įvaizdis, socialiniai požiūriai ir kultūriniai lūkesčiai yra neįprastai artimai yra susiję su jų profesija, užsiėmimais.<ref>{{cite book |last=Eichar |first=Douglas |year=1989 |title=Occupation and Class Consciousness in America |publisher=Greenwood Press |location=Westport, CT |isbn=0313261113}}</ref> Tuo tarpu kai amerikiečiai yra labai linkę vertinti socialinius-ekonominius pasiekimus, žmogaus buvimas eiliniu (neišsiskiriančiu iš kitų) dažniausiai yra laikomas teigiamu bruožu.<ref>{{cite book |last=O'Keefe |first=Kevin |year=2005 |title=The Average American |publisher=PublicAffairs |location=New York |id=ISBN 1-58648-270-X |isbn=158648270X}}</ref> Nors „[[amerikietiška svajonė]]”, tai yra suvokimas, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja itin aukšto lygio socialinis mobilumas, turi didelės reikšmės pritraukiant imigrantus, keletas analitikų nustatė, kad Jungtinėse Valstijose socialinis mobilumas (gyvumas) yra žemesnis už [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] ar [[Kanada|Kanados]] rodiklius.<ref>{{cite news|url=http://www.economist.com/world/unitedstates/displayStory.cfm?story_id=3518560|title=Ever Higher Society, Ever Harder to Ascend: Whatever Happened to the Belief That Any American Could Get to the Top| work = Economist|date=2004-12-29 |accessdate=2006-08-21}} {{cite web|url=http://www.suttontrust.com/reports/IntergenerationalMobility.pdf|title=Intergenerational Mobility in Europe and North America|author=Blanden, Jo, Paul Gregg, and Stephen Malchin| publisher = Centre for Economic Performance|month=April | year=2005 |accessdate=2006-08-21}}</ref>
 
Žymiausi vokiečių [[renesansas|renesanso]] dailininkai yra [[Albrecht Altdorfer|Albrechtas Altdorferis]], [[Lucas Cranach der Ältere|Lukas Kranachas Vyresnysis]], [[Matthias Grünewald|Matijas Griunevaldas]], [[Hans Holbein der Jüngere|Hansas Holbeinas Jaunesnysis]] ir labiausiai žinomas tarp jų yra [[Albrecht Dürer|Albrechtas Diureris]].
Šiais laikais moterys dažniausiai dirba ne namuose ir gauna didžiąją daugumą [[Bakalauras|bakalauro laipsnių]].<ref>{{cite web |url=http://www.iserp.columbia.edu/news/articles/female_college.html |title=Women's Advances in Education |publisher=Columbia University, Institute for Social and Economic Research and Policy |year=2006 |accessdate=2007-06-06}}{{Dead link|url=http://www.iserp.columbia.edu/news/articles/female_college.html|date=May 2009}}</ref> [[2005]] metais 28 % namų ūkių sudarė susituokusios, tačiau vaikų neturinčios, poros.<ref>Williams, Brian, Stacey C. Sawyer, and Carl M. Wahlstrom (2005). ''Marriages, Families and Intimate Relationships''. Boston: Pearson. ISBN 0-205-36674-0.</ref> [[Tos pačios lyties asmenų santuoka]] Jungtinėse Valstijose yra ginčytina tema. Keleto valstijų įstatymai vietoje santuokos leidžia vienodų arba skirtingų lyčių asmenims pasirašyti civilinės sąjungos sutartį. Nuo 2003 metų, keturių valstijų aukščiausieji teismai priėmė nutarimus, kad [[Tos pačios lyties asmenų santuoka|tos pačios lyties santuokų]] draudimas prieštarauja [[JAV konstitucija|konstitucijai]]. Tuo tarpu daugiau nei dvylikos valstijų rinkėjai pritarė, kad tos pačios lyties santuokos būtų draudžiamos. [[2009]] metais [[Vermontas]], [[Meinas]] ir [[Naujasis Hempšyras]] tapo pirmosiomis valstijomis, įstatymiškai leidusiomis tos pačios lyties asmenų santuoką.
=== Populiarioji kultūra ===
[[Vaizdas:PB050006.JPG|thumb| [[Holivudas|Holivudo]] ženklas]]
 
Žymiausi vokiečių [[barokas|baroko]] meistrai buvo [[Cosmas Damian Asam|Kosmas Damianas Asamas]] ir prie [[Zygenas|Zygeno]] gimęs, bet į [[Antverpenas|Antverpeną]] emigravęs, [[Peter Paul Rubens|Piteris Paulius Rubensas]]. Kiti žymūs menininkai buvo romantistas [[Caspar David Friedrich|Kasparas Davidas Frydrichas]], siurrealistas [[Maksas Ernstas]], ekspresionistas [[Otto Dix|Otas Diksas]], konceptualistas [[Joseph Beuys|Boisas Jozefas]] ar neoekspresionistas [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]].
Pirmasis pasaulyje komercinis filmo pristatymas vyko [[Niujorkas|Niujorke]] [[1894]] metais, naudojantis [[Tomas Edisonas|Tomo Edisono]] sukurtu [[Kinetoskopas|kinetoskopu]]. Kitais metais įvyko taip pat [[Niujorkas|Niujorke]] ir pirmasis komercinis projektinio filmo demonstravimas. Per ateinančius kelis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose buvo sukurtas ir garsinis kinas. Nuo XX amžiaus, didžioji dalis JAV kino industrijos buvo sukoncentruota [[Holivudas|Holivude]] ir jo apylinkėse. Režisierius [[D. W. Griffith|Deividas Grafitas]] buvo centrinė figūra, kuriant kino kūrybos techniką. [[Orson Welles|Orsono Velso]] filmas „[[Pilietis Keinas]]” (1941) yra dažnai minimas kaip geriausiais visų laikų filmas.<ref>[http://www.filmsite.org/villvoice.html ''Village Voice'': 100 Best Films of the 20th century (2001)]. Filmsite.org; [http://www.bfi.org.uk/sightandsound/topten/poll/critics-long.html ''Sight and Sound'' Top Ten Poll 2002]. BFI. Retrieved on 2007-06-19.</ref> JAV kino aktoriai [[Džonas Veinas]] ir [[Merlin Monro]] tapo įsimintinomis figūromis. Prodiuseris ir verslininkas [[Voltas Disnėjus]] lyderiavo tiek animacinio kino, tiek ir filmų pardavimo srityse. Per visą istoriją didžiosios Holivudo kino studijos pagamino daugiausiai komerciškai sėkmingų filmų, tokių kaip [[Žvaigždžių Karai Epizodas IV: Nauja Viltis|„Žvaigždžių karai” (1977)]] ir [[Titanikas (1997 m. filmas)|„Titanikas” (1997)]]. Holivudo filmai šiandien dominuoja pasaulinėje kino industrijos rinkoje.<ref>{{cite web |url=http://www.unesco.org/bpi/eng/unescopress/2000/00-120e.shtml |title=World Culture Report 2000 Calls for Preservation of Intangible Cultural Heritage |date=2000-11-17 |publisher=UNESCO |accessdate=2007-09-14}} {{cite web |url=http://www1.worldbank.org/economicpolicy/globalization/thwart.html |title=Summary: Does Globalization Thwart Cultural Diversity? |publisher=World Bank Group |accessdate=2007-09-14}}</ref>
 
=== Klasikinė muzika ===
Amerikiečiai yra daugiausiai televiziją žiūrintys žmonės pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://www.nationmaster.com/graph/med_tel_vie-media-television-viewing |title=Media Statistics > Television Viewing by Country |publisher=NationMaster |accessdate=2007-06-03}}</ref> Televizijos žiūrėjimo laikas nuolat auga, o [[2006]] metais šis rodiklis pasiekė 5 valandas per dieną.<ref>{{cite web |url=http://www.emarketer.com/Article.aspx?id=1005003 |title=Broadband and Media Consumption |date=2007-06-07|publisher=eMarketer |accessdate=2007-06-10}}</ref> Keturi didieji transliuotojų tinklai yra komercinio tipo privačios įmonės. Šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos per dieną (vidurkis) amerikiečiai klausosi komercinių radijo stočių.<ref>{{cite web |url=http://www.emarketer.com/Article.aspx?id=1004830 |title=TV Fans Spill into Web Sites |date=2007-06-07|publisher=eMarketer |accessdate = 2007-06-10}}</ref> Be internetinių portalų ir interneto paieškos sistemų, Jungtinėse Valstijose populiariausi internetiniai puslapiai yra [[Facebook]], [[Youtube]], [[MySpace]], [[Angliška Vikipedija|Wikipedia]] ir [[eBay]].<ref name="alexa-topsitesus">{{cite web |url=http://www.alexa.com/topsites/countries/US |title=Top Sites in United States |year=2009 |publisher=Alexa |accessdate=2009-05-01}}</ref>
[[Vaizdas:Beethoven.jpg|miniatiūra|dešinėje|150px|upright|[[Liudvikas van Bethovenas]] (1770–1827) - vienas žymiausių visų laikų kompozitorių.
[[Vaizdas:Ludwig van Beethoven - Symphonie 5 c-moll - 1. Allegro con brio.ogg|dešinėje|140px|]]]]
 
Europos klasikinės muzikos istorijoje svarbų vaidmenį vaidino vokiečių kompozitoriai, kurie dažnai buvo vieni iš svarbiausių savo epochos muzikų. Pasaulyje labiausiai žinomi vokiečių kompozitoriai nuo baroko iki klasicizmo, romantizmo ir modernizmo buvo [[Heinrich Schütz|Henrikas Šulcas]], [[Georg Friedrich Händel|Georgas Frydrichas Hendelis]], [[Johann Sebastian Bach|Johanas Sebastianas Bachas]], [[Ludwig van Beethoven|Liudvikas van Bethovenas]], [[Richard Wagner|Richardas Vagneris]], [[Johannes Brahms|Johanesas Bramsas]] ir [[Richard Strauss|Ričardas Štrausas]]. Iš vėlyvųjų kompozitorių garsus [[Karlas Orfas]].
Ritminiai ir lyriniai Afrikos amerikiečių muzikos stiliai iš esmės labai smarkiai paveikė JAV muziką, kuri skyrėsi nuo europinių tradicijų. Ypatingi atskyrų tautų kultūros elementai, tokie kaip [[bliuzas]] ir tai kad yra žinoma, kaip [[senųjų laikų muzika]], buvo perimti ir paversti populiariąja muzika, susilaukusią pripažinimo visoje planetoje. XX amžiaus pradžioje novatoriai [[Luisas Armstrongas]] ir [[Duke Ellington|Djukas Elingtonas]] išvystė [[Džiazas|džiazo stilių]]. [[Kantri muzika]], [[ritmenbliuzas|ritmenbliuzas (R&B)]] ir [[rokenrolas]] iškilo [[1920]]-[[1960]] metais. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje, [[Kantri muzika|kantri muzikos]] atgimimo laikotarpiu, [[Bobas Dylanas]] iškilo ir tapo vienu iš geriausių JAV dainų autorių. Džeimsas Braunas prisidėjo prie [[fank]] stiliaus išvystimo. [[Hip hopas]] ir [[House]] – tai vėliausi Jungtinėse Valstijose sukurti muzikos stiliai. JAV pop žvaigždės, tokios kaip [[Elvis Preslis]], [[Maiklas Džeksonas]] ir [[Madona]], tapo pasaulinio garso įžymybėmis.<ref>Biddle, Julian (2001). ''What Was Hot!: Five Decades of Pop Culture in America''. New York: Citadel, p. ix. ISBN 0-8065-2311-5.</ref>
 
=== Architektūra ===
=== Literatūra, filosofija ir menai ===
 
Vokietija turi turtingą ir įvairią architektūros istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su kaimyninių šalių architektūros istorija. Pagrindas buvo išsilaikė senovės romėnų architektūros likučiai, pavyzdžiui, ''Porta Nigra'' (iš [[lotynų kalba|lotynų]] juodieji vartai) [[Tryras|Tryre]] ir nesenai iškastas ''senovės romėnų teatras'' [[Maincas|Maince]]. Kai kurie priešromaniniai pastatai kaip ''Karaliaus salė'' ({{de|Torhalle Lorsch}} taip pat Königshalle) rodo architektūros vystimąsi į [[romanika|romaniką]], kuri [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] prasidėjo apie [[1030]] m. Pirmieji [[Gotika|gotikiniai]] pastatai [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] buvo pastatyti apie [[1230]] m. pvz., ''Švč. Mergelės Marijos bažnyčia'' ({{de|Liebfrauenkirche}}) [[Tryras|Tryre]].
[[Vaizdas:Kerouac by Palumbo.jpg|thumb|Rašytojas [[Džekas Keruakas]], vienas iš žymiausių [[Bytnikų karta|bytnikų kartos]] atstovų.]]
 
Maždaug apie [[1520]] m., iš dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijos, Šventąją Romos imperiją pasiekė [[renesansas]]. Puikus renesanso pavyzdys yra ''[[Augsburgas|Augsburgo]] rotušė''. [[Barokas]] čia taip pat prasidėjo vėliau nei kitur (apie [[1650]] m). Keletas pavyzdžių Balthasar Neumann kūriniai ''Piligrimų bažnyčia'' ({{de|Wieskirche}}) ir Rezidencijos rūmai Liudviksburge ({{de|Residenzschloss Ludwigsburg}}). Maždaug [[1770]] prasidėjo [[Klasicizmas|klasicizmo]] epocha. Žinomi pastatai ''Senasis muziejus'' ({{de|Altes Museum}}) [[Berlynas|Berlyne]], ''Šarlotės rūmai'' ({{de|Charlottenhof}}) [[Potsdamas|Potsdame]] ir [[Brandenburgo vartai]]. Istorizmo laikotarpyje ([[1840]]-[[1900]] m.) žinomiausi pastatyti pastatai Vokietijoje yra [[Noišvanšteinas]] ir ''Berlyno katedra'' ({{de|Berliner Dom}}).
[[XVIII amžius|XVIII amžiuje]] ir [[XIX amžius|XIX amžiaus pradžioje]] Amerikos menas ir literatūra sekė [[Europa|Europos]] pavyzdžiu. Tokie rašytojai kaip [[Nathaniel Hawthorne|Natanielis Hotornas]], [[Edgaras Alanas Po]], [[Henry David Thoreau|Henris Deividas Toro]] iki XIX amžiaus vidurio sukūrė savitą Jungtinių Valstijų literatūrinį balsą. XIX amžiaus antroje pusėje pagrindinės JAV literatūros asmenybės buvo [[Markas Tvenas]] ir poetas [[Walt Whitman|Voltas Vitmanas]]. Savo gyvenimo metais iš esmės nežinoma [[Emily Dickinson]] dabar yra laikoma svarbia Amerikos poete.<ref>Bloom, Harold. 1999. ''Emily Dickinson''. Broomall, PA: Chelsea House Publishers. p. 9. ISBN 0-7910-5106-4.</ref> Literatūrinis darbas, kuriame įžvelgiami esminiai nacionaliniai patyrimai ir amerikietiškas charakteris, gali būti vadinamas „[[Didysis amerikietiškas romanas|Didžiuoju amerikietišku romanu]]”. [[Herman Melville|Hermano Melvilio]] „[[Mobis Dikas]]” ([[1851]] m.), [[Markas Tvenas|Tveno]] „[[Haklberio Fino nuotykiai]]” ([[1885]] m.) ir [[Francis Scott Fitzgerald|Frencio Skoto Fidžeraldo]] „[[Didysis Getsbis]]” ([[1925]] m.) yra laikomi būtent tokio romano pavyzdžiais.
 
=== Mokslas ===
Vienuolika Jungtinių Valstijų piliečių yra laimėję [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]]. [[Toni Morrison|Toni Morison]], laimėjusi Nobelio literatūros premiją [[1993]] metais, yra kol kas paskutinis amerikietis Nobelio literatūros premijos laureatas. [[1954]] metų Nobelio literatūros premijos laureatas [[Ernestas Hemingvėjus]] yra dažnai vadinamas vienu iš įtakingiausių XX amžiaus rašytojų.<ref>Meyers, Jeffrey (1999). ''Hemingway: A Biography''. New York: Da Capo, p. 139. ISBN 0-306-80890-0.</ref> Populiariosios literatūros žanrai, tokie kaip vesternas ir atvirojo tipo detektyvas, išsivystė būtent Jungtinėse Valstijose. [[Bytnikų karta|Bytnikų kartos]] rašytojai, kaip ir postmodernistinių knygų autoriai, tokie kaip [[John Barth|Džonas Bartas]], [[Thomas Pynchon|Tomas Pinčonas]] ir [[Don DeLillo|Donas Delilo]], atvėrė naujus literatūrinius kelius.
Iš Vokietijos kilo daugybė garsių mokslininkų, išradėjų, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatų, nominantų. Pvz., fizikoje [[Einšteinas]] ir [[Maksas Plankas]] laikomi moderniosios fizikos pradininkais. Technikos srityje svarbūs išradėjei buvo [[Gottlieb Daimler|G. Daimleris]], [[Rudolfas Dyzelis|R. Dyzelis]] ir kiti. Knygų spausdinimo srityje svarbų žingsnį žengė [[Johanas Gutenbergas|J. Gutenbergas]].
 
== Kita informacija ==
[[Transcendentalizmas|Transcendentalistai]], vadovaujami [[Ralph Waldo Emerson|Ralfo Emersono]] ir [[Henry David Thoreau|Henrio Toro]], pradėjo pirmąjį Jungtinėse Valstijose didesnį filosofinį judėjimą. Po [[JAV pilietinis karas|pilietinio karo]] [[Charles Sanders Peirce|Čarlzas Pyrsas]], o vėliau ir [[Viljamas Džeimsas]] kartu su [[John Dewey|Džonu Diuei]] ženkliai prisidėjo prie [[pragmatizmas|pragmatizmo]] vystymosi. XX-ajame amžiuje [[Willard Van Orman Quine|Vilardo Van Ormano Kvino]] ir [[Richard Rorty|Ričardo Rorčio]] darbas iškėlė [[Analitinė filosofija|analitinę filosofiją]] į JAV akademinio gyvenimo priekį
* [[Vokietijos karinės pajėgos]]
* [[Vokietijos sportas]]
* [[Vokietijos ryšiai]]
* [[Vokietijos transportas]]
* [[Vokietijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Vokietijos šventės]]
 
== Šaltiniai ==
[[Hadsono upės mokyklos vaizduojamojo meno srovė]] buvo [[XIX amžius|XIX amžiaus]] vidurio judėjimas, kuris tęsė [[Europa|Europos]] [[Natūralizmas|natūralizmo]] tradiciją.
{{ref|3}}
 
[[1913]] metais [[Niujorkas|Niujorke]] surengta tarptautinė moderniojo meno paroda, kurios metu buvo demonstruojami Europos moderniojo meno atstovų kūriniai, šokiravo visuomenę ir pakeitė Jungtinių Valstijų meno vystimosi raidą.<ref>Brown, Milton W. (1988 1963). ''The Story of the Armory Show''. New York: Abbeville. ISBN 0-89659-795-4.</ref> [[Georgia O'Keeffe|Džordžija O‘Kif]], [[Marsden Hartley]] ir kiti menininkai eksperimentavo kurdami naujus stilius, vaizduojančius asmeninius jausmus. Didieji meno judėjimai, tokie kaip [[Jackson Pollock|Džeksono Poloko]] ir [[Willem de Kooning|Vilemo de Kuningo]] [[abstraktusis ekspresionizmas]] ir [[Andy Warhol|Endžio Varholo]] ir [[Roy Lichtenstein|Rojaus Lichtenštaino]] [[pop art menas]] plačiausiai išsivystė Jungtinėse Valstijose. [[Modernizmas|Modernizmo]] ir tuometinio [[postmodernizmas|postmodernizmo]] banga padėjo išgarsėti amerikiečių architektams, tokiems kaip [[Frank Lloyd Wright|Frenkas Loidas Raitas]], [[Philip Johnson|Filipas Džonsonas]] ir [[Frank Gehry|Frenkas Geris]].
[[Vaizdas:Times Square 1-2.JPG|thumb|right|[[Taims skveras]] [[Niujorkas|Niujorke]], dalis [[Brodvėjus|Brodvėjaus teatrų rajono]]]]
 
Vienas iš pirmųjų pagrindinių amerikietiškojo teatro populiarintojų buvo impresarijus [[P. T. Barnum|F. T. Barnumas]] , kuris [[1841]] metais pradėjo dirbti žemajame [[Manhatanas|Manhetene]] esančiame pramogų komplekse. [[Edward Harrigan|Edvardo Harigano]] komanda Niujorke nuo XIX amžiaus 8 dešimtmečio pabaigos pastatė eilę populiarių muzikinių komedijų. XX-ajame amžiuje moderniojo [[Miuziklas|miuziklo]] forma iškilo [[Brodvėjus|Brodvėjuje]]. Miuzikluose atliktos, tokių kompozitorių, kaip [[Irving Berlin|Irvingas Berlinas]], [[Cole Porter|Koulas Porteris]] ir [[Stephen Sondheim|Styvenas Sodhaimas]], sukurtos dainos tapo populiariosios muzikos etalonais. Dramaturgas [[Eugene O'Neill|Judžinas O‘Nylas]] [[1936]] metais laimėjo [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premiją]]. Kiti pripažinti amerikiečių dramaturgai – [[Pulicerio premija|Pulicerio premijos]] laimėtojai [[Tennessee Williams|Tenesis Viljamsas]], [[Edward Albee|Edvardas Olbis]] ir [[August Wilson|Ogastas Vilsonas]].
 
Ilgą laiką nepastebėta [[Charles Ives|Čarlzo Aivzo]] XX amžiaus 2-ajame dešimtmetyje vykdyta veikla leido jam tapti pirmuoju iš pagrindinių Jungtinių Valstijų klasikinės tradicijos kompozitorių. Kiti novatoriai, tokie kaip [[Henry Cowell|Henris Kauelas]] ir [[John Cage|Džonas Keidžas]], sukūrė savitą Amerikos požiūrį į klasikinę kompoziciją. [[Aaron Copland|Aronas Koplandas]] ir [[George Gershwin|Džordžas Geršvinas]] išvystė unikalią populiariosios ir klasikinės muzikos sintezę. Choreografės [[Isadora Duncan|Izadora Dankan]] ir [[Martha Graham|Marta Greham]] daug prisidėjo kuriant modernųjį šokį. [[George Balanchine|Džordžas Valančinas]] ir [[Jerome Robbins|Džeromas Robinsas]] lyderiavo XX-ojo amžiaus [[baletas|balete]]. Amerikiečiai gan ilgai buvo svarbūs vystant moderniąją meninę fotografiją. Žymiausi amerikiečių fotografai – [[Alfred Stieglitz|Alfredas Styglicas]], [[Edward Steichen|Edvardas Steichenas]] ir [[Ansel Adams|Anselas Adamsas]]. [[Komiksas|Komiksai]] yra JAV išradimas. [[Supermenas]], svarbiausias komiksų knygų superherojus, tapo Amerikos ikona.<ref>{{cite book | last=Daniels | first=Les | year=1998 | title=Superman: The Complete History | page=11 | edition=1st | publisher=Titan Books | isbn=1-85286-988-7 }}</ref>
 
=== Maistas ===
''Pagrindinis straipsnis: [[Amerikietiška virtuvė]]''
 
[[Vaizdas:Strip Mall Troy.jpg|thumb|right|Prekybos centras su restoranais, kuriose patiekiamas [[Itališka virtuvė|itališkas]], amerikietiškas, [[Tolimųjų Rytų virtuvė|kiniškas, japoniškas]] maistas.]]
 
Jungtinėse Valstijose vyraujančios kulinarinės tradicijos panašios į kitų [[Vakarų pasaulis|Vakarų šalių]] tradicijas. [[Kviečiai]] yra pagrindinė JAV grūdinė kultūra. Tradicinėje amerikietiškoje virtuvėje naudojami ingredientus, tokie kaip [[kalakutas|kalakutiena]], [[Baltauodegis elnias|baltauodegis elnių]] mėsa, [[bulvė]]s, [[batatai]], [[kukurūzai]], [[moliūgai]], [[klevo sirupas]]. Amerikietišką virtuvę taip pat sudaro indėnų ir ankstyvųjų europiečių naujakurių virtuvė. Ant barbekiu lėtai kepama [[kiauliena]] ir [[jautiena]], [[krabų paplotėliai]], [[bulvių traškučiai]] ir sausainiai su šokolado gabaliukais yra charakteringi Jungtinių Valstijų maisto kultūros pavyzdžiai. Vadinamasis [[sielos maistas]] ({{en|soul food}}) – Afrikos vergų sukurta virtuvė, šiuo metu populiari tarp afroamerikiečių, ypač JAV pietuose. Sinkretinės virtuvės, tokios kaip [[Luizianos kreolų virtuvė]], [[akadų virtuvė]], [[Teks-Meks virtuvė]], yra svarbios regioniniu atžvilgiu. Būdingi Jungtinėms Valstijoms valgiai, tokie kaip obuolių pyragas, keptas viščiukas, pica, mėsainiai ir dešrainiai, kilo iš kitų tautų imigrantų receptų. Prancūziškos bulvytės, meksikietiški patiekalai, tokie kaip [[burito]]s ir [[tako]]s, ir makaronų patiekalai, lengvai perimti iš italų virtuvės, šalyje yra labai populiarūs.<ref name="IFT">{{cite web |url=http://www.ift.org/cms/?pid=1000496 |author=Klapthor, James N. |title=What, When, and Where Americans Eat in 2003 |publisher=Institute of Food Technologists |date=2003-08-23|accessdate=2007-06-19}}</ref> Dažniausiai amerikiečiai vietoje arbatos renkasi gerti kavą. Jungtinių Valstijų pramonės rinkodaros dėka, apelsinų sultys ir pienas tapo dažnais pusryčių gėrimais.<ref>Smith, Andrew F. (2004). ''The Oxford Encyclopedia of Food and Drink in America''. New York: Oxford University Press, pp. 131–32. ISBN 0-19-515437-1. Levenstein, Harvey (2003). ''Revolution at the Table: The Transformation of the American Diet''. Berkeley, Los Angeles, and London: University of California Press, pp. 154–55. ISBN 0-520-23439-1.</ref> XX amžiaus 9 ir 10 dešimtmečiuose amerikiečių kalorijų suvartojimas išaugo 24 procentais.<ref name="IFT" /> Dažnas pietavimas greito maisto restoranuose yra susijęs su tuo, ką sveikatos apsaugos pareigūnai vadina amerikiečių „nutukimo epidemija”. Smarkiai saldinti gaivieji gėrimai yra taip pat labai populiarūs. Tokie gėrimai sudaro 9 procentus vidutinio amerikiečių kalorijų suvartojimo.<ref>{{cite web |title=Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity |publisher=American Heart Association |year=2005 |work=Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology|url=http://atvb.ahajournals.org/cgi/content/full/25/12/2451#R3-101329 |accessdate=2007-06-09}} {{cite web |title=Let's Eat Out: Americans Weigh Taste, Convenience, and Nutrition |publisher=U.S. Dept. of Agriculture |url=http://www.ers.usda.gov/publications/eib19/eib19_reportsummary.pdf|accessdate=2007-06-09}}</ref>
 
=== Sportas ===
 
[[Vaizdas:Shea Smith-edit1.jpg|thumb| [[Amerikietiškasis futbolas|Amerikietiškojo futbolo]] žaidėjas ieško kam perduoti kamuolį.]]
 
Nuo XIX amžiaus antrosios pusės Jungtinių Valstijų nacionaliniu sportu yra laikomas [[beisbolas]]. [[Amerikietiškasis futbolas]], [[krepšinis]] ir [[ledo ritulys]] yra kiti trys vyraujantys profesionalaus komandinio sporto žaidimai. Amerikietiškasis futbolas ir krepšinis pritraukia didžiulį žiūrovų dėmesį. Amerikietiškasis futbolas išlieka populiariausiu žiūrovų sportu.<ref>{{cite web |author=Krane, David K. |title=Professional Football Widens Its Lead Over Baseball as Nation's Favorite Sport |url=http://www.harrisinteractive.com/harris_poll/index.asp?PID=337 |publisher=Harris Interactive |date=2002-10-30|accessdate=2007-09-14}} Maccambridge, Michael (2004). ''America's Game: The Epic Story of How Pro Football Captured a Nation''. New York: Random House. ISBN 0-375-50454-0.</ref> Kadaise daugiausiai žiūrovų pritraukdavę [[boksas]] ir [[žirgų lenktynės]] buvo išstumti [[Golfas|golfo]] ir automobilių lenktynių, ypač [[NASCAR]]. [[Futbolas|Futbolą]] dažnai žaidžia jaunimas arba mėgėjiško lygio žaidėjai. Tenisas, kaip ir daugelis lauko sportų, yra taip gan populiarus.
 
Nors daugelis pagrindinių JAV sporto žaidimų išsivystė remiantis Europos tradicijomis, krepšinis, [[tinklinis]], [[riedlenčių sportas|riedlenčių]], [[Snieglenčių sportas|snieglenčių]] sportai yra Išrasti Jungtinėse Valstijose. [[Lakrosas]] ir [[banglenčių sportas]] kilo iš Amerikos indėnų ir vietinių havajiečių žaidimų, atsiradusių dar prieš kontaktą su Vakarų kultūra. Aštuonerios [[Olimpinės žaidynės]] vyko Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje. [[Vasaros olimpinės žaidynės|Vasaros olimpinių žaidinių]] metu Jungtinėms Valstijoms atstovavę sportininkai laimėjo 2 301 medalį, daugiausiai nei bet kuri kita šalis<ref>{{cite web|title=All-Time Medal Standings, 1896–2004 | publisher = Information Please|url=http://www.infoplease.com/ipsa/A0115108.html | accessdate=2007-06-14}} {{cite web|title=Distribution of Medals—2008 Summer Games| publisher = Fact Monster|url=http://www.factmonster.com/sports/olympics/2008/distribution-medals-summer-games.html| accessdate=2008-09-02}}</ref>, o [[Žiemos olimpinės žaidynės|Žiemos olimpinių žaidynėse]] – 216 medalių ir pagal šį skaičių užima pirmąją vietą.<ref>{{cite web|title=All-Time Medal Standings, 1924–2006|publisher=Information Please|url=http://www.infoplease.com/ipsa/A0115207.html|accessdate=2007-06-14}} [[Norvegija]] užima pirmąją vietą, [[Sovietų Sąjunga]] yra trečia, bet jei būtų prie SSRS medalių skaičiaus būtų pridėtas [[Rusija|Rusijos]] federacijos medalių sportininkų iškovotų medalių skaičius, ši užimtų antrąją vietą.</ref>{{clear}}
 
{{portal|JAV|Flag of the United States.svg}}
 
== Kita ==
* [[JAV karinės pajėgos]]
* [[JAV užsienio politika]]
 
== Nuorodos ==
{{Vikiseserys|Germany}}
; Vyriausybė
{{portal}}
* [http://www.usa.gov/ Oficialus JAV vyriausybės portalas] Vyriausybinių svetainių tinklas
* [http://dmoz.org/World/Lietuvių/Regionai/Europa/Vokietija/ Atvirasis katalogas apie Vokietiją]
* [http://www.house.gov/ Rūmai] Oficiali JAV atstovų rūmų svetainė
* [http://tatsachen-ueber-deutschland.de/index.php?id=1&L=1 Faktai apie VFR: Kultūra]
* [http://www.loc.gov/index.html Kongreso biblioteka] Oficiali [[Kongreso biblioteka|kongreso bibliotekos]] svetainė
* [http://www.senategoethe.govde/enindex.htm Senatas]Gėtės Oficialiinstituto JAV Senato svetainėtinklalapis]
* [http://www.deutschland.de/ Tinklalapis apie Vokietiją] (vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų kalbomis)
* [http://www.supremecourtus.gov/ Aukščiausiasis Teismas] Oficiali JAV Aukščiausiojo Teismo svetainė
* [http://www.whitehouse.gov/ Baltieji rūmai] Oficiali JAV prezidento svetainė
* [http://www.uscis.gov/portal/site/uscis JAV pilietybių ir imigracijos paslaugos] Oficiali vyriausybes svetainė
 
; Istorija
* [http://www.nationalcenter.org/HistoricalDocuments.html Istoriniai dokumentai]
* [http://www.religioustolerance.org/nat_mott.htm JAV nacionaliniai moto: istorija ir konstitucingumas]
* [http://www.historicalstatistics.org/index2.html JAV] Nuorodos į istorinius dokumentus
 
; Žemėlapiai
* [http://nationalatlas.gov/ Nacionalinis JAV atlasas] Oficialūs JAV užsienio reikalų ministerijos žemėlapiai
* [http://www.wikimapia.org/#y=41771312&x=-99492187&z=4&l=0&m=a JAV palydovinis vaizdas](WikiMapia)
 
; Kita
* [http://usinfo.state.gov/infousa/index.html InfoUSA] Portalas JAV informacinės agentūros resursams
* [http://tonto.eia.doe.gov/state/ Valstijų energijos profiliai] Ekonominiai, aplinkosauginiai ir energijos duomenys apie kiekvieną valstiją
* [http://www.teacheroz.com/states.htm 50 JAV valstijų] Surinktos nuorodos apie kiekvieną valstiją
* [http://www.census.gov/hhes/www/ JAV demografinės statistikos] iš JAV Surašymo biuro
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/us.html Apie JAV] CŽV Pasaulio faktų knyga
* [http://www.britannica.com/nations/United-States Apie JAV] elektroninėje enciklopedijoje [[Encyclopaedia Britannica|Britannica]]
 
== Šaltiniai ==
{{Reflist|3}}
 
{{AmerikaEuropa}}
{{ES_šalys}}
{{NATO}}
{{Commons|United States|no=T}}
{{vikižodynas}}
 
{{SavStr}}
{{Verta}}
 
[[Kategorija:JAVVokietija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]
 
{{Link FA|anaf}}
{{Link FA|cebar}}
{{Link FA|euen}}
{{Link FA|fagv}}
{{Link FA|fohr}}
{{Link FA|lv}}
{{Link FA|mlmr}}
{{Link FA|slnah}}
{{Link FA|sq}}
{{Link FA|sr}}
{{Link FA|tr}}
{{Link FA|vi}}
{{Link FA|zhyi}}
 
[[ace:Amirika CarékatJeureuman]]
[[af:Verenigde State van AmerikaDuitsland]]
[[als:USADeutschland]]
[[am:አሜሪካጀርመን]]
[[an:Estatos UnitosAlemanya]]
[[ang:Ȝeānlǣhtan Rīcu AmericanÞēodiscland]]
[[ar:ألمانيا]]
[[ar:الولايات المتحدة]]
[[arc:ܓܪܡܢ]]
[[arc:ܐܬܪܘܬܐ ܡܚܝܕܐ ܕܐܡܪܝܟܐ]]
[[arz:امريكاالمانيا]]
[[ast:Alemaña]]
[[as:মাৰ্কিন যুক্তৰাষ্ট্ৰ]]
[[ay:Alimaña]]
[[ast:Estaos Xuníos d'América]]
[[ayaz:USAAlmaniya]]
[[ba:Германия]]
[[az:Amerika Birləşmiş Ştatları]]
[[bar:Deitschland]]
[[ba:Америка Ҡушма Штаттары]]
[[bat-smg:Vuokītėjė]]
[[bar:Vaeinigte Staatn]]
[[bat-smgbcl:JAVAlemanya]]
[[bclbe:Estados UnidosГерманія]]
[[be-x-old:Нямеччына]]
[[be:Злучаныя Штаты Амерыкі]]
[[bg:Германия]]
[[be-x-old:Злучаныя Штаты Амэрыкі]]
[[bi:Germany]]
[[bg:Съединени американски щати]]
[[bm:Jermani]]
[[bi:Yunaeted Stet blong Amerika]]
[[bn:জার্মানি]]
[[bn:মার্কিন যুক্তরাষ্ট্র]]
[[bo:འཇར་མན།]]
[[bo:ཨ་མེ་རི་ཁ་རྒྱལ་ཕྲན་མཉམ་འབྲེལ་རྒྱལ་ཁབ།]]
[[bpy:জার্মানি]]
[[bpy:তিলপারাষ্ট্র]]
[[br:Stadoù-Unanet AmerikaAlamagn]]
[[bs:Njemačka]]
[[bs:Sjedinjene Američke Države]]
[[ca:Estats Units d'AmèricaAlemanya]]
[[cbk-zam:Estados Unidos de AmericaAlemania]]
[[cdo:Dáik-guók]]
[[ce:Германе]]
[[ce:Iамерка пачхьалк]]
[[ceb:Estados UnidosAlemanya]]
[[chrckb:ᎠᎺᎢئەڵمانیا]]
[[co:Germania]]
[[ckb:وڵاتە یەکگرتووەکان]]
[[crh:Almaniya]]
[[co:Stati Uniti d'America]]
[[cs:Německo]]
[[crh:Amerika Qoşma Ştatları]]
[[csb:Miemieckô]]
[[cs:Spojené státy americké]]
[[cu:Нѣ́мьци]]
[[cu:Амєрика́ньскꙑ Ѥдьнѥ́нꙑ Дрьжа́вꙑ]]
[[cv:Германи]]
[[cv:Америкăри Пĕрлешӳллĕ Штатсем]]
[[cy:UnolYr Daleithiau AmericaAlmaen]]
[[da:USATyskland]]
[[de:Vereinigte StaatenDeutschland]]
[[diq:Dewletê Amerikayê YewbiyayeyAlmanya]]
[[dsb:Zjadnośone staty AmerikiNimska]]
[[dv:ޖަރުމަނުވިލާތް]]
[[dv:އެމެރިކާ]]
[[dz:ཇཱར་མ་ནི་]]
[[dz:ཡུ་ནའིཊེཊ་སི་ཊེས]]
[[ee:United StatesGermany]]
[[el:Γερμανία]]
[[el:Ηνωμένες Πολιτείες της Αμερικής]]
[[eneml:United StatesGermâgna]]
[[eoen:UsonoGermany]]
[[eseo:Estados UnidosGermanio]]
[[es:Alemania]]
[[et:Ameerika Ühendriigid]]
[[et:Saksamaa]]
[[eu:Ameriketako Estatu Batuak]]
[[exteu:Estaus UniusAlemania]]
[[ext:Alemaña]]
[[fa:ایالات متحده آمریکا]]
[[fifa:Yhdysvallatآلمان]]
[[fi:Saksa]]
[[fiu-vro:Ameeriga Ütisriigiq]]
[[fofiu-vro:USAS'aksamaa]]
[[frfo:États-UnisTýskland]]
[[fr:Allemagne]]
[[frp:Ètats-Unis d’Amèrica]]
[[frp:Alemagne]]
[[fur:Stâts Unîts di Americhe]]
[[fyfur:Feriene SteatenGjermanie]]
[[fy:Dútslân]]
[[ga:Stáit Aontaithe Mheiriceá]]
[[ganga:美國An Ghearmáin]]
[[gan:德國]]
[[gd:Na Stàitean Aonaichte]]
[[gd:A' Ghearmailt]]
[[gl:Estados Unidos de América - United States of America]]
[[gl:Alemaña - Deutschland]]
[[glk:آمریکا]]
[[gn:Alemaña]]
[[gn:Tetã peteĩ reko Amérikagua]]
[[got:𐌸𐌹𐌿𐌳𐌹𐍃𐌺𐌰𐌻𐌰𐌽𐌳]]
[[gu:સંયુક્ત રાજ્ય અમેરિકા]]
[[gv:SteatynYn Unnaneysit AmericaGhermaan]]
[[hahak:AmurikaTet-koet]]
[[hakhaw:Mî-koetKelemānia]]
[[he:גרמניה]]
[[haw:‘Amelika Hui Pū ‘ia]]
[[hi:जर्मनी]]
[[he:ארצות הברית]]
[[hif:Germany]]
[[hi:संयुक्त राज्य अमेरिका]]
[[hifhr:United StatesNjemačka]]
[[hsb:Němska]]
[[hr:Sjedinjene Američke Države]]
[[ht:Almay]]
[[hsb:Zjednoćene staty Ameriki]]
[[hthu:EtaziniNémetország]]
[[hy:Գերմանիա]]
[[hu:Amerikai Egyesült Államok]]
[[ia:Germania]]
[[hy:Ամերիկայի Միացյալ Նահանգներ]]
[[id:Jerman]]
[[ia:Statos Unite de America]]
[[idie:Amerika SerikatGermania]]
[[ig:Jémanị]]
[[ie:Unit States de America]]
[[ilo:Alemania]]
[[ig:Njikota Obodo Amerika]]
[[io:Germania]]
[[ik:United States of America]]
[[is:Þýskaland]]
[[ilo:Estados Unidos iti America]]
[[ioit:UsaGermania]]
[[isiu:Bandaríkinᔮᒪᓂ/jaamani]]
[[ja:ドイツ]]
[[it:Stati Uniti d'America]]
[[jbo:dotygu'e]]
[[iu:ᐊᒥᐊᓕᑲ/amialika]]
[[jv:Jerman]]
[[ja:アメリカ合衆国]]
[[ka:გერმანია]]
[[jbo:mergu'e]]
[[kaa:Germaniya]]
[[jv:Amérika Sarékat]]
[[kab:Lalman]]
[[ka:ამერიკის შეერთებული შტატები]]
[[kg:Alemanyi]]
[[kk:Америка Құрама Штаттары]]
[[kk:Алмания]]
[[kl:Naalagaaffeqatigiit]]
[[kl:Tyskland]]
[[km:សហរដ្ឋអាមេរិក]]
[[km:អាល្លឺម៉ង់]]
[[kn:ಅಮೇರಿಕ ಸಂಯುಕ್ತ ಸಂಸ್ಥಾನ]]
[[kn:ಜರ್ಮನಿ]]
[[ko:미국]]
[[ko:독일]]
[[krc:Американы Бирлешген Штатлары]]
[[krc:Германия]]
[[ks:संयुक्त राज्‍य अमेरिका]]
[[ks:जर्मनी]]
[[ksh:Ammilandt]]
[[ksh:Dütschland]]
[[ku:Dewletên Yekbûyî yên Amerîkayê]]
[[ku:Almanya]]
[[kv:Америкаса Ӧтувтӧм Штатъяс]]
[[kwkv:Statys UnysГермания]]
[[kw:Almayn]]
[[ky:Америка Кошмо Штаттары]]
[[ky:Германия]]
[[la:Civitates Foederatae Americae]]
[[la:Germania]]
[[lad:Estatos Unitos d'Amerika]]
[[lad:Almania]]
[[lb:Vereenegt Staate vun Amerika]]
[[lglb:AmerekaDäitschland]]
[[lg:Girimane]]
[[li:Vereinegde State van Amerika]]
[[li:Duutsjlandj]]
[[lij:Stati Unïi d'America]]
[[lij:Germania]]
[[lmo:Stat Ünì d'America]]
[[lmo:Germania]]
[[ln:Lisangá lya Ameríka]]
[[ln:Alémani]]
[[lv:Amerikas Savienotās Valstis]]
[[lo:ປະເທດເຢັຽລະມັນ]]
[[mdf:Америконь Аймакнень Соткссна]]
[[mglv:EtazoniaVācija]]
[[mdf:Германия мастор]]
[[mhr:АУШ]]
[[mimg:Hononga-o-AmerikaAlemaina]]
[[mhr:Немыч Эл]]
[[mk:Соединети Американски Држави]]
[[mi:Tiamana]]
[[ml:അമേരിക്കൻ ഐക്യനാടുകൾ]]
[[mk:Германија]]
[[mn:Америкийн Нэгдсэн Улс]]
[[ml:ജർമ്മനി]]
[[mr:अमेरिकेची संयुक्त संस्थाने]]
[[msmn:Amerika SyarikatГерман]]
[[mr:जर्मनी]]
[[mt:Stati Uniti tal-Amerika]]
[[ms:Jerman]]
[[mwl:Stados Ounidos de la América]]
[[mt:Ġermanja]]
[[my:အမေရိကန်ပြည်ထောင်စု]]
[[myv:Германия Мастор]]
[[myv:Американь Вейтьсэндявкс Штаттнэ]]
[[na:Germany]]
[[mzn:موتحده ایالات]]
[[nanah:USATeutontlālpan]]
[[nap:Germania]]
[[nah:Tlacetilīlli Tlahtohcāyōtl Ixachitlān]]
[[nds:Düütschland]]
[[nap:State Aunite d'Amereca]]
[[nds-nl:USADuutslaand]]
[[ne:जर्मनी]]
[[nds-nl:Verienigde Staoten van Amerika]]
[[new:जर्मनी]]
[[ne:संयुक्त राज्य अमेरिका]]
[[nl:Duitsland]]
[[new:अमेरिका]]
[[nlnn:Verenigde StatenTyskland]]
[[nnno:USATyskland]]
[[nov:Germania]]
[[no:Amerikas forente stater]]
[[nrm:Allemangne]]
[[nov:Unionati States de Amerika]]
[[nv:Béésh Bichʼahii Bikéyah]]
[[nrm:Êtats Unnis d'Améthique]]
[[oc:Alemanha]]
[[nv:Wááshindoon Bikéyah Ałhidadiidzooígíí]]
[[os:Герман]]
[[oc:Estats Units d'America]]
[[ompa:USAਜਰਮਨੀ]]
[[pag:Germany]]
[[os:Америкæйы Иугонд Штаттæ]]
[[pam:Alemania]]
[[pa:ਸੰਯੁਕਤ ਰਾਜ ਅਮਰੀਕਾ]]
[[pagpap:United StatesAlemania]]
[[pampcd:Estados UnidosAlemanne]]
[[pdc:Deitschland]]
[[pap:Estadonan Uni di Merka]]
[[pcdpih:Étots-UnisDoichland]]
[[pdcpl:AmerikaaNiemcy]]
[[pihpms:Yunitid StaitsGërmania]]
[[pnb:جرمنی]]
[[pl:Stany Zjednoczone]]
[[pnt:Γερμανία]]
[[pms:Stat Unì d'América]]
[[pnbpt:امریکہAlemanha]]
[[qu:Alimanya]]
[[ps:د امريکا متحده ايالات]]
[[ptrm:Estados UnidosGermania]]
[[rmy:Jermaniya]]
[[qu:Hukllachasqa Amirika Suyukuna]]
[[rn:Ubudagi]]
[[rm:Stadis Unids da l'America]]
[[ro:Germania]]
[[rn:Leta Zunze Ubumwe za Amerika]]
[[roa-rup:Ghermãnia]]
[[ro:Statele Unite ale Americii]]
[[ru:Германия]]
[[ru:Соединённые Штаты Америки]]
[[rw:Ubudage]]
[[sah:Америка Холбоһуктаах Штаттара]]
[[sa:जर्मनी]]
[[sc:Istados Unidos de America]]
[[scnsah:Stati UnitiГермания]]
[[scosc:Unitit StatesGermània]]
[[scn:Girmania]]
[[se:Amerihká ovttastuvvan stáhtat]]
[[sco:Germany]]
[[sh:Sjedinjene Američke Države]]
[[se:Duiska]]
[[si:අ'මෙරිකා‍වේ එක්සත් රාජ්‍යයන්]]
[[simplesh:United StatesNemačka]]
[[simple:Germany]]
[[sk:Spojené štáty]]
[[sk:Nemecko]]
[[sl:Združene države Amerike]]
[[sl:Nemčija]]
[[sm:Iunaite Sitete o Amerika]]
[[sosm:MaraykanSiamani]]
[[so:Jarmal]]
[[sq:Shtetet e Bashkuara]]
[[sq:Gjermania]]
[[sr:Сједињене Америчке Државе]]
[[sr:Немачка]]
[[srn:Kondre Makandrameki]]
[[srn:Doysrikondre]]
[[stq:Fereende Stoaten fon Amerikoa]]
[[sustq:Amérika SarikatDüütsklound]]
[[svsu:USAJérman]]
[[swsv:MarekaniTyskland]]
[[sw:Ujerumani]]
[[szl:Zjednoczůne Sztaty]]
[[szl:Mjymcy]]
[[ta:அமெரிக்க ஐக்கிய நாடு]]
[[ta:செருமனி]]
[[te:అమెరికా సంయుక్త రాష్ట్రాలు]]
[[te:జర్మనీ]]
[[tet:Estadu Naklibur Sira Amérika Nian]]
[[tet:Alemaña]]
[[tg:Иёлоти Муттаҳидаи Амрико]]
[[tg:Олмон]]
[[th:สหรัฐอเมริกา]]
[[th:ประเทศเยอรมนี]]
[[tk:Amerikanyň Birleşen Ştatlary]]
[[tlti:Estados Unidosጀርመን]]
[[tk:Germaniýa]]
[[to:Puleʻanga Fakataha ʻo ʻAmelika]]
[[tpitl:Ol Yunaitet StetAlemanya]]
[[tpi:Siamani]]
[[tr:Amerika Birleşik Devletleri]]
[[tstr:United StatesAlmanya]]
[[ts:Jarimani]]
[[tt:Amerika Quşma Ştatları]]
[[tytt:Fenua MariteАлмания]]
[[ty:Heremani]]
[[ug:ئامېرىكا قوشما شىتاتلىرى]]
[[udm:Германия]]
[[uk:Сполучені Штати Америки]]
[[ug:گېرمانىيە]]
[[ur:ریاستہائے متحدہ امریکہ]]
[[uk:Німеччина]]
[[uz:Amerika Qoʻshma Shtatlari]]
[[ur:جرمنی]]
[[vec:Stati Unìi de la Mèrica]]
[[viuz:Hoa KỳOlmoniya]]
[[vec:Germania]]
[[vls:Verênigde Stoaten van Amerika]]
[[vovi:LamerikänĐức]]
[[wavls:Estats UnisDuutsland]]
[[warvo:Estados UnidosDeutän]]
[[wowa:Diiwaan yu BennooAlmagne]]
[[war:Alemanya]]
[[wuu:美利坚合众国]]
[[wo:Almaañ]]
[[xal:Америкин Ниицәтә Орн Нутгуд]]
[[wuu:德国]]
[[xh:IYunayithedi Steyitsi]]
[[xal:Немшн Орн Нутг]]
[[yi:פאראייניקטע שטאטן פון אמעריקע]]
[[xh:IJamani]]
[[yo:Orílẹ̀-èdè Amẹ́ríkà]]
[[yi:דייטשלאנד]]
[[za:Meigoz]]
[[yo:Jẹ́mánì]]
[[zea:Vereênigde Staeten]]
[[zhza:美國Dwzgoz]]
[[zea:Duutsland]]
[[zh-classical:美國]]
[[zh-min-nan:Bí-kok德国]]
[[zh-yueclassical:國]]
[[zuzh-min-nan:IMelikaTek-kok]]
[[zh-yue:德國]]
[[zu:IJalimani]]
500

pakeitimų