Ukraina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
dar karta dekoju ir siunciu po jaucio bybiu, te jus gyvus sudegina pyderai hahahah ir ha Žyma: Žyma: Galimi keiksmažodžiai |
Atšauktas naudotojo 82.128.221.166 (Aptarimas) darytas keitimas 2620686 |
||
Eilutė 1:
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
vietinisPavadinimas='''
'''Ukraina'''|
kilm=Ukrainos|
angl=Ukraine|
vėliava=Flag_of_Ukraine.svg|
herbas=Lesser Coat of Arms of Ukraine.svg|
kalbos=[[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių ]]|
sostinė=[[Kijevas]]|
didžiausiasMiestas=Kijevas|
valdovų=3|
titulas1=Prezidentas|
pavardė1=[[Viktoras Janukovičius]]<br />''Віктор Федорович Янукович''|
titulas2=
pavardė2=[[
titulas3=
pavardė3=[[Volodymyras Lytvynas]]<br />''Володимир Михайлович Литвин''|
plotoVieta=
plotas=
vandens=
gyvMetai=[[
gyventojuVieta=
gyventoju=46 179 226<ref name=pop>{{cite web|url=http://www.ukrstat.gov.ua/operativ/operativ2008/ds/kn/kn_e/kn1008_e.html|title=Population|accessdate=2008-12-20|publisher=State statistics Committee of Ukraine|year=2008|language=English}}</ref>|
gyventojuTankis=
tankumoVieta=
BVPMetai=[[2008]]
BVPVieta=
BVP=359,9><ref name=cia>{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/up.html|title=Ukraine|accessdate=2007-12-24|date=December 13, 2007|work=[[CIA World Factbook]]}}</ref>|
BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
BVPGyventojui=
BVPGyventojuiVieta=
valiuta=[[
laikoJuosta=
vasarosLaikas=
nepriklausomybėsĮvykis=
nepriklausomybėsDatos=[[
nepriklausomybėsPavadinimas=
TLD=
telKodas=
}}
'''Ukrainà''' ({{uk|Україна}}) – didžiausia [[Europa|Europos]] valstybė (neskaitant [[Rusija|Rusijos]]) išsidėsčiusi [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Pietuose ribojasi su [[Juodoji jūra|Juodąja jūra]], rytuose su [[Rusija]], šiaurėje – [[Baltarusija]], vakaruose – [[Vengrija]], [[Lenkija]] ir [[Slovakija]], – o pietvakariuose – [[Rumunija]] ir [[Moldova]].
Valstybės modernioji istorija prasidėjo [[IX a.]], Ukrainai tapus [[rytų slavai|senovės rytų slavų]] civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip [[Kijevo Rusia]], tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau [[XII a.]] iširo. Iškilus [[LDK]], tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį, mažesnioji - prijungta prie [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]]. Po [[Ukraina po Rusijos revoliucijos|chaotiško periodo]], pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917-1921), Ukraina [[1922]] m. tapo viena pirmųjų [[TSRS]] respublikų. [[Ukrainos SSR]] teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus [[Krymas|Krymą]]. 1945 Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] narių.<ref>{{cite web|url=http://www.un.org/members/list.shtml|title=List of Member States|accessdate=2007-12-16|work=[[United Nations]]}}</ref> Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus TSRS [[1991]] m. Ukraina palaipsniui perėjo į [[rinkos ekonomika|rinkos ekonomiką]], 8 metus patirdama [[recesija|recesiją]].<ref name="Macroindicators NBU">{{cite web|url=http://www.bank.gov.ua/ENGL/Macro/index.htm|title=Macroeconomic Indicators|accessdate=2007-12-16|work=[[Ukrainos valstybinis bankas]]}}</ref> Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet [[Realusis BVP|realiajam BVP]] padidėjant iki 8 procentų.
Ukraina yra [[unitarinė valstybė]], suskirstyta į 24 [[Ukrainos administracinis suskirstymas|sritis]], vieną autonominę respubliką ([[Krymas]]) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę [[Kijevas|Kijevą]] ir [[Sevastopolis|Sevastopolį]]. Ukraina yra respublika su [[pusiau prezidentinė sistema|pusiau prezidentine sistema]], turinti atskiras [[įstatymų leidžiamoji valdžia|leidžiamąją]], [[vykdomoji valdžia|vykdomąją]] ir [[teisminė valdžia|teisminę]] valdžias. Iš šalyje gyvenančių 46,2 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai [[ukrainiečiai]], didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. [[Ukrainiečių kalba]] yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra [[Rytų Stačiatikių Bažnyčia|stačiatikybė]], kuri stipriai paveikė [[Ukrainos architektūra|Ukrainos architektūrą]], [[Ukrainos literatūra|literatūrą]] ir [[Ukrainos muzika|muziką]].
== Istorija ==
{{main|
Žmonių gyvenimo dabartinės Ukrainos teritorijoje pėdsakai atsekami nuo ankstyvos priešistorės. [[Antika|Antikos]] laikais dabartinėje Ukrainos teritorijoje gyveno iranėnų kilmės klajoklių [[gentis|gentys]] – [[skitai]]. Skitijos karalystė egzistavo tarp 700 ir 200 m. pr. m. e.
[[VII amžius|VII a.]] [[chazarai]] įkūrė savo [[valstybė|valstybę]], kuri apėmė teritorijas nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] iki [[Kaukazas|Kaukazo]] bei dabartinę rytų Ukrainą ir Krymą.
[[IX a.]] dabartinės Ukrainos teritorijoje susiformavo pirmoji [[Rytų slavai|rytų slavų]] valstybė – [[Kijevo Rusia]], kurios sostinė buvo Kijevas kaip ir dabartinės Ukrainos. Manoma, kad Kijevo Rusią įkūrė skandinavų gentys – [[vikingai]], gyvenę dabartinėje Švedijoje. [[988]] m. Kijevo kunigaikštis Vladimiras Didysis priėmė iš [[Bizantija|Bizantijos]] krikštą. Kijevo Rusia klestėjo [[X amžius|X]]-[[XI amžius|XI]] a. Vėliau šią valstybę susilpnino tarpusavio kovos bei totorių invazija.
[[XIII a.]] rytinė Ukrainos dalis pateko totorių priklausomybėn, o valstybingumo centras persikėlė į vakarus, kur susiformavo [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė]]. [[XIV a.]] rytinė [[Galicija]] atiteko Lenkijai, o likusi dalis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o po Liublino unijos [[1569]] m. visa Ukraina atiteko Lenkijai. [[1596]] m. popiežiaus pastangomis buvo sudaryta [[Bresto unija]], po kurios atsirado [[unitai|Ukrainos unitų bažnyčia]].
Religiniai nesutarimai [[XVII a.]] privedė prie keleto kazokų sukilimų, kurių svarbiausiajam vadovavo [[Bogdanas Chmelnickis|Bohdanas Chmelnyckis]]. Sukilimai baigėsi kairiakrantės Ukrainos prijungimu prie Rusijos pagal prieštaringai vertinamą Perejeslavlio sutartį. Per Žečpospolitos padalinimus Kijevas, [[Podolė]] ir [[Voluinė]] atiteko Rusijai, kuri nepripažino ukrainiečių savitumo ir vykdė rusifikacijos politiką. Austrijai atitekusioje Galicijoje, priešingai, buvo leidžiama vystyti ukrainiečių kultūrą.
Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui [[1917]] m. [[spalio 17]] d. Kijeve sukurta Centrinė Taryba. 1917 m. birželio 28 d. paskelbta [[autonomija]] nuo Rusijos. 1917 m. liepos 16 d. Centrinė Rada paskelbė save aukščiausia vykdomąja valdžia. Trumpam Ukraina buvo nepriklausoma, tačiau po Lenkijos-bolševikų karo rytinė [[Galicija]] ir Voluinė atiteko Lenkijai, Užkarpatė – Čekoslovakijai, Besarabija ir Bukovina – Rumunijai, o likusioji Ukrainos dalis pateko į bolševikų rankas. [[1932]]-[[1933]] m. per [[Stalinas|Stalino]] suorganizuotą [[holodomoras|badmetį]] mirė nuo 4 iki 10 milijonų ukrainiečių arba 19 proc. visų tuometinių Ukrainos gyventojų. Po to sekė Ukrainos inteligentijos „valymai“.
Antrojo pasaulinio karo pradžioje [[1939]] m. [[Tarybų Sąjunga]] užpuolė Lenkiją, ir Vakarų Ukrainą prijungė prie [[Ukrainos TSR]]. [[1941]] m. vokiečių ir jų sąjungininkų kariuomenė sutriuškino Raudonąją armiją. Kijevas buvo apsuptas ir dėl įnirtingo Raudonosios armijos bei gyventojų priešinimosi vokiečiams vėliau sovietų buvo paskelbtas „miestu didvyriu“. Į nelaisvę buvo paimta daugiau nei 660 000 sovietų karių. Iš pradžių vokiečiai gyventojų buvo sutikti kaip išvaduotojai dėl Stalino anksčiau vykdytų represijų prieš valstiečius. Vokiečiai įsteigė Ukrainos generalinį komisariatą ir civilinę valdžią. Tačiau vėliau naciai pradėjo įgyvendinti genocidinį režimą, kurio metu buvo žudomi ir tremiami [[žydai]] bei civiliai ukrainiečiai, deginami ištisi kaimai. Antrojo pasaulinio karo metu per vokiečių okupaciją Ukrainoje žuvo apie 7 milijonus civilių, įskaitant apie pusę milijono [[žydai|žydų]]. Be to, iš maždaug 11 milijonų sovietų karių, žuvusių per karą su naciais, apie ketvirtadalį (2,7 mln.) sudarė [[ukrainiečiai]].
Po Antrojo pasaulinio karo prie Ukrainos buvo prijungtos teritorijos vakaruose ir Ukraina apėmė praktiškai visas ukrainiečių gyvenamas teritorijas. [[1954]] m. [[Rusijos TFSR]] Ukrainai perdavė [[Krymas|Krymą]], kuris neturėjo tiesioginės sienos su Rusija. Tai buvo [[Nikita Chruščiovas|Nikitos Chruščiovo]] sprendimas, motyvuotas 300 metų Perejeslavlio sutarties paminėjimo proga, nes ši sutartis sovietų istorikų buvo laikoma dviejų broliškų tautų susivienijimu.
[[1991]] m. po Tarybų Sąjungos žlugimo Ukraina tapo nepriklausoma ir buvo viena iš [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]] įkūrėjų, tačiau neratifikavus organizacijos įstatų, teisiškai (''de jure'') Sandraugai nepriklauso. [[2004]] m. po vadinamosios „[[oranžinė revoliucija|oranžinės revoliucijos]]“ prezidentu tapo [[Viktoras Juščenka]]. V. Juščenkos vadovavimas sutapo su šalį purtančių politinių ir ekonominių krizių eile. [[2010]] m. prezidento rinkimuose nugalėjo [[Viktoras Janukovičius]], V. Juščenka liko penktas.
== Politinė sistema ==
{{main|Ukrainos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Verkhovna Rada Ukrainy.jpg|thumb|250px|[[Ukrainos Aukščiausioji Taryba]] ]]
Valdymo forma - [[respublika|pusiauprezidentinė respublika]].<ref name="CIA">(Angliškai) [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/up.html CIA pasaulio faktų knyga: Ukraina]</ref> Šalies valdovas yra [[prezidentas]]. Jis renkamas visuotiniu balsavimu, penkeriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. [[Prezidentas]] skiria premjerą, kurį tvirtina parlamentas. Prezidentas kartu su ministru pirmininku formuoja ministrų kabinetą, taip pat visų centrinių agentūrų ir regioninių bei sričių administracijų vadovus. Dabartinis prezidentas yra [[Viktoras Janukovičius]], išrinktas [[2010]] m. [[vasario 7]] d. po antrojo turo. Jame varžėsi išrinktasis prezidentas ir tuometinė premjerė [[Julija Tymošenko]]. Kiti rinkimai vyks [[2015]] m.<ref name="CIA"/>
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų [[parlamentas]], vadinamas [[Verchovna Rada]]. 450 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams remiantis proporcine [[rinkimų sistema]]. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko [[2007]] m. [[rugsėjo 30]] d. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo [[Regionų partija]] (175 iš 450), [[Julijos Tymošenko blokas]] (156), [[Mūsų Ukraina-Liaudies savigynos blokas]] (72). Likusias vietas gavo [[Ukrainos komunistų partija]] (27) ir [[Lytvyno blokas]] (20). Koaliciją iki [[2010]] m. [[kovo 2]] d. sudarė [[Julijos Tymošenko blokas]], [[Mūsų Ukraina-Liaudies savigynos blokas]] ir [[Lytvyno blokas]]. Naująją koaliciją nuo [[2010]] m. [[kovo 11]] d. sudaro [[Regionų partija]], [[Ukrainos komunistų partija]] ir [[Lytvyno blokas]].<ref>[http://www.kyivpost.com/news/politics/detail/61450/ Ukrainian parliament creates new coalition], Kyiv Post (March 11, 2010)</ref> Naujuoju premjeru tapo [[Mykolas Azarovas]].<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10320513/?Ukrainoje.naujoji.koalicija.pasiule.Azarova.i.premjero.posta=2010-03-11_12-00 Azarovas – naujasis Ukrainos ministras pirmininkas]</ref>
== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Ukrainos administracinis suskirstymas}}
{{Ukrainos suskirstymas|float=right}}
Ukraina suskirstyta į 24 sritis ({{uk|області}}), 1 autonominę republiką ({{uk|автономна республіка}}) ir 2 miestus turinčius specialų statusą ({{uk|Міста зі спеціалним статусом}}).
Pagal [[2005]] m. duomenis, Ukrainoje buvo 490 rajonų, 457 miestų (iš jų 178 - su valstybinio, respublikinio ar srities pavaldumo statusu ir 279 su rajoninio pavaldumo statusu), 885 [[miesto tipo gyvenvietė|miesto tipo gyvenviečių]], 10281 kaimo tarybų, 783 didesnių kaimo tarybų, 28562 kaimo gyvenviečių. Miestai turintys rajonus ([[seniūnija|seniūnijos]] atitikmuo) - 26 turintys 118 rajonus.<ref>{{cite web|url=http://gska2.rada.gov.ua:7777/pls/z7502/a002|title=Regions of Ukraine and their divisions|accessdate=2007-24-12|work=[[Верховна Рада України]] Official Web-site|language=Ukrainian}}</ref>
== Geografija ==
{{main|Ukrainos geografija}}
[[Vaizdas:Crimean Mountains (Balaklava).jpg|thumb|Kalnai [[Krymas|Kryme]]]]
Didžioji Ukrainos dalis išsidesčiusi [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]]. Didžiausi šalies kalnai yra [[Karpatai|Karpatų kalnai]] šalies vakaruose, kurių aukščiausias taškas yra Hoverlos kalnas (2061 m), bei kalnai Krymo pusiasalio pietuose.
Ukrainos kraštovaizdį daugiausia sudaro derlingos lygumos arba stepės ir plynaukštės, vagojamos didelių upių – [[Dniepras|Dniepro]], [[Šiaurinis Donecas|Doneco]], [[Dniestras|Dniestro]] ir [[Pietinis Bugas|Pietinio Bugo]], kurios teka į [[Juodoji jūra|Juodąją]] ir [[Azovo jūra]]s. Pietvakarinė [[Dunojaus delta]] sudaro sieną su Rumunija.
=== Klimatas ===
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis, tik Krymo pietuose pastebimi subtropinio klimato požymiai.
Vidutinė sausio temperatūra nuo -13 °C šalies šiaurės rytuose iki 2°С prie Krymo pietinių krantų; liepos - nuo 24 °C iki 28°С.
{{main|Ukrainos ekonomika}}
[[Vaizdas:Dnipropetrovsk2006.jpg|thumb|[[Dniepropetrovskas|Dniepropetrovsko]] miestas]]
Anksčiau buvusi svarbiu [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] ir pramoniniu regionu, šiuo metu Ukraina, kaip ir kitos buvusios SSRS respublikos, yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo, ypatingai [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]], nors pastaruoju metu bando diversifikuoti šių išteklių tiekimą.
1994 m. šalyje hiperinfliacija pasiekė 10 650 %. Vėliau pradėtos vykdyti radikalesnės reformos, taip pat ir žemės ūkyje. Pirmieji pakilimo ženklai atsirado 1996-7 m., tačiau 1998 m. šalį ypač palietė Rusijoje kilusi finansinė krizė ir augimas atsinaujino tik 2000 m.
[[Vaizdas:Antonov-148.jpg|thumb|left|Ukrainoje gaminamas An-148]]
Tiesioginės užsienio investicijos [[2005]] m. buvo rekordiškai didelės ir sudarė 7,3 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]], tai 4,3 karto daugiau nei [[2004]] m.
Lietuvos investicijos Ukrainoje 2006 m. buvo 265 mln. lt ([[Vakarų medienos grupė]], [[Hanner]], Snaigė/[[Hermis Capital]], [[Čilija]]).
Labiausiai išsivysščiusios Ukrainos pramonės šakos - sunkioji pramonė, transportas bei energetika.
Labiausiai išsivystę ekonominiai reginionai - Donbasas ([[Donecko sritis|Donecko]] ir [[Luhansko sritis|Luhansko sritys]]), Padnieprė ([[Dniepropetrovsko sritis|Dniepropetrovsko]] bei [[Zaporožės sritis|Zaporožės sritys]]), o taip pat [[Kijevas|Kijevo]], [[Charkovas|Charkovo]], [[Odesa|Odesos]] bei [[Lvovas|Lvovo]] miestai.
=== Žemės ūkis ===
Beveik tris ketvirtadalius Ukrainos užima [[stepės]] - derlingos lygumos. Jose daugiausia auginami javai. Čia prikuliama milijonai tonų [[Kviečiai|kviečių]], [[kukurūzai|kukurūzų]], [[miežiai|miežių]], [[avižos|avižų]], [[rugiai|rugių]] ir [[grikiai|grikių]]. [[Ukrainiečiai]] kepa įvairaus rupumo ir visokios formos [[Duona|duoną]].
=== Gamtos turtai ===
Apskaičiuota, jog 5 proc. pasaulio mineralų išteklių stūkso Ukrainoje. Ši šalis turi didžiausius [[manganas|mangano]] ir [[Titanas|titano]] klodus, o pagal [[Geležis|geležies rūdos]] išteklius užima trečią vietą pasaulyje. Donbase iškasama 90 proc. Ukrainos akmens anglių.
=== Pramoninė sritis ===
Rytų Ukrainoje gausu geležies rūdos, akmens anglies, dujų, naftos, todėl Ukraina tapo vienu didžiausių plieno gamintojų pasaulyje. Plieno aukštakrosnės ir geležies liejyklos - neatskiriama šalies kraštovaizdžio dalis. Ukrainoje gaminama kalnakasybos ir transporto mašinos, sunkvežimiai, automobiliai, lokomotyvai, laivai bei turbinos.
== Demografija ==
{{main|Ukrainos gyventojai}}
{{bar box
|width = 200px
|float = right
|title = <small>Etninės grupės</small>
|titlebar = #ddd
|bars =
{{bar percent|ukrainiečių|teal|77.8}}
{{bar percent|rusų|teal|17.3}}
{{bar percent|moldavų ir rumunų|teal|1|0.8 %}}
{{bar percent|baltarusių|teal|1|0.6 %}}
{{bar percent|Krymo totorių|teal|1|0.5 %}}
{{bar percent|bulgarų|teal|1|0.4 %}}
{{bar percent|vengrų|teal|1|0.3 %}}
{{bar percent|lenkų|teal|1|0.3 %}}
{{bar percent|žydų|teal|0.2}}
{{bar percent|armėnų|teal|0.2}}
|caption = <small>Šaltinis: [http://www.ukrcensus.gov.ua/eng/results/general/nationality/ Etniniai ukrainiečiai pagal regionus. 2001]</small>
}}
[[Vaizdas:Ukraine census 2001 Ukrainians.svg|thumb|left|Etniniai ukrainiečiai pagal regionus. 2001]]
Pagal [[2008]]-ųjų [[kovo 1]]-osios duomenis valstybėje gyveno 46 314 736 žmonės. Iš jų:
* 31 643 316 arba 68,32 % miesto gyventojų;
* 14 671 420 arba 32,78 % kaimo gyventojų.
Tautinė sudėtis pagal 2001 m. visuotinį gyventojų surašymą: [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] - 77,8 %, [[rusai|rusų]] - 17,3 %, [[baltarusiai|baltarusių]] - 0,6 %, [[Krymo totoriai|Krymo totorių]] - 0,5 %, [[moldavai|moldavų]] - 0,5 %, [[bulgarai|bulgarų]] - 0,4 %, [[vengrai|vengrų]] - 0,3 %, [[rumunai|rumunų]] - 0,3 %, [[lenkai|lenkų]] - 0,3 %, [[žydai|žydų]] - 0,2 %, [[graikai]] (0,2 %), [[armėnai|armėnų]] - 0,2 %, [[totoriai|totorių]] - 0,2 %.
Dauguma tikinčiųjų ukrainiečių - [[stačiatikybė|stačiatikiai]], priklausantys trims [[cerkvė]]ms:
* Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
* Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
* Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė
Dalis ukrainiečių (dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) - katalikai (iš viso Ukrainoje katalikų - 5,5 mln. žmonių). Svarbiausios religinės šventės - Šv. Kalėdos ir Velykos.
[[Vaizdas:Population of Ukraine.svg|thumb|150px|left|Gyventojų skaičiaus kitimas Ukrainoje.]]
Pirmaisiais Ukrainos nepriklausomynės metais vyko didžiulė migracija. 1991-1992 m. daugiau kaip milijonas žmonių imigravo į Ukrainą (pagrinde iš kitų buvusių sovietinių respublikų). 1991-2004 m. periode iš viso 2,2 milijonai (iš kurių 2 milijonai emigravo iš buvusių sovietinių respublikų) imigravo į Ukrainą ir 2,5 milijonų iš jos meigravo (tarp emigravusių 1,9 mln. išvyko į kitas SSRS priklausiusias respublikas).<ref name=MigrationMalynovska>[http://www.migrationinformation.org/Profiles/display.cfm?ID=365 Malynovska, Olena, Caught Between East and West, Ukraine Struggles with Its Migration Policy], National Institute for International Security Problems, Kiev, January 2006. Retrieved on 2008-07-03.</ref> Šiuo metu imigrantai sudaro 14,7 procentų viso Ukrainos gyventojų skaičiaus, kitaip sakant, šalyje gyvena 6,9 mln. imigrantų; tai [[:en:List of countries by immigrant population|4-a]] pagal imigrantų skaičių valstybė.<ref>{{cite web|url=http://www.un.org/esa/population/publications/2006Migration_Chart/2006IttMig_wallchart.xls|title=International migration 2006|accessdate=2008-07-05|work=United Nations Department of Economic and Social Affairs}}</ref> 2008 m. 45 873 žmonės tapo Ukrainos piliečiais, 5 456 žmonės [[Ukrainos pilietybė|pilietybės]] neteko.<ref>[http://www.unian.net/eng/news/news-298866.html Almost 46 thousand people became citizens of Ukraine], [[UNIAN]] (2009 m. vasario 4 d.)</ref><br clear="all" />
{{Ukrainos miestai}}
=== Kalba ===
[[Vaizdas:Ukr lang ukr 2001 int.png|thumb|250px|Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose]]
{{main|Ukrainiečių kalba}}
Vienintelė [[valstybinė kalba]] Ukrainoje yra [[ukrainiečių kalba]]. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75 % šalies gyventojų. Antra pagal paplitimą šalyje kalba - [[rusų kalba|rusų]], ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis [[Krymas|Krymo autonominės respublikos]] (77 %), [[Luhansko sritis|Luhansko]] (69 %) ir [[Donecko sritis|Donecko]] (75 %) regionų gyventojų. Statistiniais duomenimis [[TSRS]] metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo 1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.
Pagal Ukrainos švietimo ir mokslo ministeriją, [[2006]]-aisias šalyje dirbo mokyklų su nevalstybine pagrindine mokymo kalba:
* [[rusų kalba]] - 1880;
* [[rumunų kalba]] - 94;
* [[vengrų kalba]] - 69;
* [[Krymo totorių kalba]] - 12;
* [[moldavų kalba]] - 9;
* [[lenkų kalba]] - 4
Taip pat 2242 mokyklos su dviem ir daugiau dėstymo kalbomis.
== Kultūra ==
[[Vaizdas:Virsky First Dance.JPG|thumb|250px|Ansamblis šoka tradicinius ukrainiečių šokius]]
[[Vaizdas:St. Michael's Catheral view.JPG|thumb|250px|Kijevo soboras]]
{{main|Ukrainos kultūra}}
Šiuolaikinės ukriainiečių kultūros šaknys siekia [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.
Šiandien šalyje leidžiami ([[2006]]-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.
Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės [[kinas|kinostrudijos]] plėtra.
Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.
Po [[Ruslana|Ruslanos]] pergalės [[Eurovizijos dainų konkursas 2004|2004-ųjų metų Eurovizijoje]] Kijevas tapo [[Eurovizijos dainų konkursas 2005|Eurovizijos dainų konkurso 2005]] sostine.
=== Sportas ===
Futbolas yra populiariausia šalyje sporto šaka. Ukrainos futbolo mokykla išaugino tokius futbolininkus kaip [[Andrijus Ševčenka]], [[Anatolijus Tymoščiukas]], Oleksandras Lobonosovas ir kt. Ukraina, kartu su [[Lenkija]] išsikovojo teisę rengti [[Euro 2012|XIV Europos futbolo čempionatą]] [[2012]]-aisias metais.
Ukrainos [[Olimpinės žaidynės|Olimpinėse žaidynėse]] debiutavo 1994-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse. Iš viso pelnyta Olimpinių medalių - 96 vasaros žaidynėse ir 4 žiemos. Ukraina yra pareiškusi norą rengti 2018-ųjų žiemos olimpinės varžybas Bukovelyje, [[Ivano Frankivsko sritis|Ivano Frankivsko srityje]]. Galutinis sprendimas dėl šių varžybų pravedimo vietos [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] nuspręs 2011 m, 123 TOK sesijoje, [[Durbanas|Durbane]], [[PAR|Pietų Afrikos Respublikoje]].
== Kita informacija ==
* [[Ukrainos transportas]]
** [[Ukrainos keliai]]
* [[Ukrainos tarptautiniai santykiai]]
* [[Ukrainos šventės]]
== Išnašos ==
<references/>
== Nuorodos ==
{| class="infobox sisterproject" style="width:235px; line-height:2.25em; font-size:95%;"
|- style="line-height:1.3em;"
!colspan="2" align="center"| '''Sužinokite daugiau kituose [[Vikimedija|Vikimedijos]] projektuose'''
|-
! [[Vaizdas:Commons-logo.svg|25px| ]]
| Puslapis projekte [[commons:Pagrindinis_puslapis|Vikiteka]]:<br />[[commons:{{{1|}}}|{{PAGENAME}}]]
|-
!width="37px"| [[Vaizdas:WiktionaryLt.svg|28px| ]]
| Puslapis projekte [[wikt:Pagrindinis puslapis|Vikižodynas]]:<br />[[wikt:{{{2|{{PAGENAME}}}}}|{{PAGENAME}}]]
|-
!width="37px"| [[Vaizdas:Portal.svg|28px| ]]
| Ukrainos [[Vikisritis:Ukraina|vikisritis]]
|}
<
* [http://www.mfa.gov.ua/lithuania Ukrainos ambasada Lietuvoje] (ukrainiečių ir anglų k.)
* [http://travel.kyiv.org/map/uamap.htm Ukrainos žemėlapiai] {{uk-icon}}
=== Valdžia ===
* [http://www.president.gov.ua/ Ukrainos Prezidento tinklalapis] (ukrainiečių ir anglų k.)
* [http://www.rada.gov.ua/ Ukrainos Aukščiausioji Taryba] (ukrainiečių ir anglų k.)
* [http://www.kmu.gov.ua Ukrainos Vyriausybė] (ukrainiečių ir anglų k.)
=== Istorija ir kultūra ===
* [http://litopys.org.ua/links/inistor.htm Ukrainos kultūros istorija] {{uk-icon}}
* [http://www.openit.com.ua/cover.php?lang=ua Įdomiausios Ukrainos vietovės užsienio žurnalistų alimis] (ukrainiečių, rusų, anglų k.)
</small>
{{Europa}}
{{
{{Commons|Україна|no=T}}
{{Vikižodynas|Ukraina|no=T}}
{{SavStr}}
[[Kategorija:
[[Kategorija:Valstybės]]
{{Link FA|an}}
[[ace:
[[af:
[[als:
[[am:
[[an:
[[ang:
[[ar:أوكرانيا]]
[[arc:ܐܘܩܪܐܝܢܐ]]
[[arz:
[[ast:Ucrania]]
[[az:Ukrayna]]
[[
[[bat-smg:Okraėna]]
[[bcl:Ukranya]]
[[
[[
[[
[[bn:ইউক্রেন]]
[[bo:ཨུཀ་རཡི་ནི།]]
[[bpy:ইউক্রেন]]
[[br:Ukraina]]
[[bs:Ukrajina]]
[[ca:Ucraïna]]
[[cbk-zam:Ukrania]]
[[ce:Украина]]
[[ceb:Ukraine]]
[[chr:ᏳᎬᎳᎢᏅ]]
[[crh:Ukraina]]
[[
[[csb:Ùkrajina]]
[[cu:Оукра́ина]]
[[
[[cy:Wcráin]]
[[da:Ukraine]]
[[de:Ukraine]]
[[diq:Ukrayna]]
[[dsb:Ukraina]]
[[dv:ޔުކްރެއިން]]
[[ee:Ukraine]]
[[
[[en:Ukraine]]
[[eo:Ukrainio]]
[[es:Ucrania]]
[[
[[eu:Ukraina]]
[[
[[fa:اوکراین]]
[[
[[
[[
[[fr:Ukraine]]
[[frp:Ucrayena]]
[[
[[ga:An Úcráin]]
[[
[[gd:An Ùcrain]]
[[gl:Ucraína - Україна]]
[[
[[gv:Yn Ookraan]]
[[hak:Vû-khiet-làn]]
[[
[[he:אוקראינה]]
[[hi:युक्रेन]]
[[hif:Ukraine]]
[[hr:Ukrajina]]
[[
[[ht:Ikrèn]]
[[hu:Ukrajna]]
[[hy:Ուկրաինա]]
[[
[[
[[ie:Ucraina]]
[[ig:Yukrain]]
[[ilo:Ukrainia]]
[[
[[is:Úkraína]]
[[it:Ucraina]]
[[
[[jbo:vurgu'e]]
[[jv:Ukraina]]
[[ka:უკრაინა]]
[[
[[kg:Ukrayina]]
[[kk:Украина]]
[[kl:Ukraine]]
[[kn:ಯುಕ್ರೇನ್]]
[[
[[
[[ku:Ukrayna]]
[[kv:Украина]]
[[kw:Ukrayn]]
[[
[[
[[lb:Ukrain]]
[[li:Oekraïne]]
[[lij:Ucrainn-a]]
[[lmo:Ücraina]]
[[ln:Ukraine]]
[[
[[mdf:Украин]]
[[mg:Okraina]]
[[
[[mi:Ūkareinga]]
[[mk:Украина]]
[[ml:യുക്രെയിൻ]]
[[mn:Украйн]]
[[mr:युक्रेन]]
[[ms:Ukraine]]
[[mwl:Oucránia]]
[[
[[nah:Ucrania]]
[[nap:Ucraina]]
[[nds:Ukraine]]
[[nds-nl:Oekraïne]]
[[ne:युक्रेन]]
[[nl:Oekraïne]]
[[
[[
[[nov:Ukraina]]
[[nrm:Ukraîne]]
[[nv:Yóókwein]]
[[oc:Ucraïna]]
[[os:Украинæ]]
[[
[[pih:Yukrayn]]
[[pl:Ukraina]]
[[pms:Ucrain-a]]
[[pnt:Ουκρανία]]
[[pt:Ucrânia]]
[[
[[rm:Ucraina]]
[[rmy:Ukraina]]
[[
[[roa-rup:Ucraina]]
[[ru:Украина]]
[[sah:Украина]]
[[
[[
[[sco:Ukraine]]
[[se:Ukraina]]
[[sh:Ukrajina]]
[[simple:Ukraine]]
[[sk:Ukrajina]]
[[
[[sq:Ukraina]]
[[sr:Украјина]]
[[
[[
[[sw:Ukraine]]
[[
[[ta:உக்ரைன்]]
[[
[[th:ประเทศยูเครน]]
[[tk:Ukraina]]
[[
[[tpi:Yukren]]
[[
[[tt:Украина]]
[[udm:Украина]]
[[ug:ئۇكرائىنا]]
[[uk:Україна]]
[[ur:یوکرین]]
[[uz:Ukraina]]
[[vec:Ucraina]]
[[
[[
[[wa:Oucrinne]]
[[war:Ukranya]]
[[wo:Ukreen]]
[[
[[
[[yo:Ukréìn]]
[[zh:乌克兰]]
[[zh-classical:烏克蘭]]
[[zh-min-nan:Ukrayina]]
[[zh-yue:烏克蘭]]
|