Albanijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas)
== Paviršius ==
 
Kalnuotas kraštas. 29 % šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30 % yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio.
 
Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba [[Dukaginas]] – jauni [[Alpinė kalnodara|alpinės kalnodaros]] kalnai, sudaryti iš [[Klintis|klinčių]] ir [[Dolomitas|dolomitų]], su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su [[Makedonija]]. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.
== Klimatas ==
 
Klimatas [[Subtropikai|subtropikų]] [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] tipo: [[Žiema|žiemos]] šiltos ir drėgnos, [[Vasara|vasaros]] karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra nuo +14 °C šiaurėje iki +18 °C pietuose; pajūrio lygumose 300 ir daugiau dienų per metus su didesne negu +10 °C vidutine paros oro temperatūra – palankios sąlygos subtropikų žemdirbystei. Gausu kritulių – nuo 650 mm pietryčiuose iki 2600 mm pajūryje. Vidutiniškai vasarą iškrinta 10 % metų kritulių normos. Žiemą dažni stiprūs ir sausi vėjai, vadinami [[bora]], pučiantys nuo kalnų. Dažnos [[perkūnijos]]. Kalnuose klimatas vietomis alpinių pievų – oro temperatūros žemesnės, sniegas išsilaiko kelis mėnesius.
 
Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): [[Škoderis]] +4 ir +25 (1 850), [[Tirana]] +7 ir +24 (1 350), [[Korčė]] +12 ir +26 (750).
Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500 m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai [[makija]], [[citrusiniai]], [[figos]], [[alyvmedžiai]]; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose – [[ąžuolai]], [[guobos]], [[bukai]], [[kaštonai]], [[beržai]], aukščiau [[juodosios pušys]]; 1 400–1 900 m virš jūros lygio subalpinės pievos.
 
Miškai užima 29 %, krūmai 17 %, dirbamoji žemė 21 %, pievos ir ganyklos 16 %, ežerai ir upės 4,5 % šalies teritorijos.
 
== Gyvūnija ==
174 866

pakeitimai