Domenas (Prūsija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 4:
Prūsijos valstybei priklausančioje [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] dėl nuolatinių [[XIII a.]] – [[XIV a.]] [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] ir [[lietuviai|lietuvių]] kovų nesusidarė didelių [[Bajorai (luomas)|bajorų]] valdų kaip Europos [[domenas (žemės valda)|domenai]], žemė daugiausia priklausė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] [[Vokiečių ordino magistras|didžiajam magistrui]], vėliau Prūsijos valdovui. Nuo [[XVI a.]] [[medžioklė|medžioklei]] tinkamus plotus Prūsijos kunigaikštis saugojo sau; palyginti mažai žemių turėjo [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] bažnyčia. Sunykusius vokiečių bajorų dvarus ir [[Kulmiškiai|kulmiškių]] ūkius [[XVIII a.]] pirmoje pusėje ėmė supirkinėti Prūsijos karalius [[Frydrichas Vilhelmas I]] ir juose steigti domenus, kurdinti vokiečių kolonistus.
 
Yrant [[baudžiava|baudžiavinei]] sistemai ir mažėjant [[lažas|lažo]] nuo [[XVIII a.]] pabaigos karalius pradėjo domenus nuomoti, užrašinėti arba pardavinėti bajorams. [[XVIII a.]] pabaigoje - [[XIX a.]] pradžioje, po [[1807]] m. baudžiavos panaikinimo Prūsijoje bei Mažojoje Lietuvoje padaugėjo vokiečių junkerių domenų ir dalis [[lietuvininkai|lietuvininkų]] pateko į jų valdžią. Vokiečių kolonistai iš esmės ir toliau liko domenų, arba karališkieji, ūkininkai. [[XIX a.]] pradžioje [[Lietuvos departamentas|Lietuvos departamente]] domenų žemėvalda apėmė 86,5 %, [[Rytų Prūsijos departamentas|Rytų Prūsijos]] – 51,3 % visos dirbamosios žemės. Valdovo domenuose nuomininkus ėmus keisti iš [[Vokietija|Vokietijos]] atvykusiais miestiečiais valdininkais, šalia bajorų dvarininkų susiformavo miestiečių žemvaldžių sluoksnis.<ref>{{VLE|V|64|[[Algirdas Matulevičius]]|Domenas (Prūsija)}}</ref>
 
Domenus administravo [[Gumbinės karo ir domenų rūmai]] bei [[Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai]].