Nachičevanės autonominė respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 19:
Nachičevanui tapus [[Sefevidai|Sefevidų]] Persijos dalimi, jis buvo pasienio regionas su [[Osmanų imperija]], todėl per XVII a. ne kartą buvo nusiaubtas. Baiminantis Osmanų, didelė dalis gyventojų buvo iškeldinti į kitas Persijos imperijos sritis, ypač į [[Isfahanas|Isfahano]] apylinkes. Regionas ištuštėjo, o vėliau vėl buvo apgyvendintas azerių musulmonų.
1747 m. regione egzistavo [[Nachičevano chanatas]], kuris 1828 m. inkorporuotas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]] ir tapo [[Jerevano gubernija|Jerevano gubernijos]] dalimi. Tuo metu atlikto gyventojų surašymo duomenimis tik 17 % gyventojų buvo armėnai, o 83 % - musulmonai. Rusai inicijavo armėnų apgyvendinimą regione, po kurio armėnų procentas išaugo iki 45 %. Tai didino trintį tarp dviejų tautų, kuri ėmė atvirai veržtis nuo pat XX a. pradžios.
1918 m. susikūrus Armėnijos ir Azerbaidžano valstybėms, Nachičevanės regionas tapo viena iš ginčytinų teritorijų. Tačiau jo realiai nekontroliavo nė viena iš šių valstybių, kadangi jį okupavo [[Turkija]], čia vykdžiusi [[armėnų genocidas|armėnų genocidą]]. 1918 m. jai pasitraukus, regioną perėmė britai, kurie buvo linkę atiduoti jį Armėnijai, tačiau vietos azerbaidžaniečiai tam pasipriešino, 1918 m. pabaigoje sukurdami nepripažintą Araso Respubliką. Armėnija pradėjo karą su šia Respublika ir 1919 m. sugebėjo ją okupuoti. Kontrolę ji išlaikė iki sovietų armijos įvedimo.
1921 m. [[TSRS]] perdalino Kaukazo žemėlapį, atsižvelgdama į tuo metu svarbius draugiškus kontaktus su [[Turkija]]. Nachičevanė buvo pripažinta [[Azerbaidžano TSR]] autonomine respublika. Per TSRS laikotarpį armėnų populiacija (1926 m. armėnai sudarė 15 % regiono gyventojų) sumažėjo iki 1,4 %, nes į regioną buvo masiškai keliami azerbaidžaniečiai, o armėnai kėlėsi į [[Armėnijos TSR]].
Žlungant TSRS, apie 1988 m. dauguma azerbaidžaniečių, turinčių tampresnius ryšius su [[Irano Azerbaidžanas|Irano Azerbaidžanu]] nei su Azerbaidžano valstybe, siekė sienų pralaidumo su Iranu ir pirmieji visoje TSRS paskelbė nepriklausomybę. Iš karto po to Nachičevanas buvo įtrauktas į [[Kalnų Karabacho karas|Kalnų Karabacho karą]]. Jo metu uždarytos Armėnijos sienos, kas labai apsunkino Nachičevano ryšius su Azerbaidžanu. Ši situacija tęsiasi iki dabar.
Eilutė 33:
== Gyventojai ==
99,1 % teritorijos gyventojų yra [[azerbaidžaniečiai]], yra šiek tiek [[rusai|rusų]], [[kurdai|kurdų]]<ref>http://www.azstat.org/region/az/001.shtml</ref>. Dėl ekonominių problemų nemažai gyventojų emigravo į Turkiją ir pagrindinę Azerbaidžano teritoriją. Seniau čia gyveno nemažai [[armėnai|armėnų]], tačiau dėl Azerbaidžano-Armėnijos karo jie pasitraukė iš Nachičevanės.
Pagrindiniai miestai:
| |||