Juozapas Arnulfas Giedraitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 19:
Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Giedraičiai (giminė)|Giedraičių giminės]]. Mokėsi Kilmingųjų kolegijoje [[Vilnius|Vilniuje]], [[1780]] m. baigė [[Žemaičių kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminariją]] Varniuose, būdamas klieriku paskirtas [[Livonija|Livonijos]] kanauninku. [[1781]] m. įšventintas kunigu. 1781-[[1785]] m. keliavo po Europos šalis, ilgiausiai buvo [[Roma|Romoje]]. Nuo 1785 m. Žemaičių vyskupijos kapitulos narys, nuo [[1791]] m. vyskupo koadjutorius su paveldėjimo teise, nuo [[1802]] m. vyskupas. 1790 m. [[kanonų teisės daktaras]].
Vyskupijos generalinę konsistoriją iš Alsėdžių perkėlė į Varnius, pats gyveno Alsėdžiuose. Rūpinosi kunigų švietimu, parapinėmis mokyklomis – [[XIX a.]] trečiame dešimtmetyje [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijoje]] jos veikė daugiau kaip 70 % parapijų. Dėl mokyklų palaikė ryšius su [[VU|Vilniaus universitetu]], rūpinosi [[lietuvių k]]albos ugdymu, bendravo su rašytojais, globojo literatus. Nuo [[1813]] m. [[Peterburgas|Sankt Peterburge]] veikiančios Biblijos draugijos narys. Per [[1830]]-[[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimą]] ragino gyventojus remti sukilėlius, į jų būrius skyrė kapelionus. Jį numalšinus nuo tiesioginio vyskupijos valdymo Rusijos administracijos nušalintas.
XIX a. pirmame dešimtmetyje, padedamas [[Dionizas Poška|D. Poškos]], išvertė italų poezijos (T. Tasso dramos „Aminta“ prologą, išl. [[1965]] m.). Jo iniciatyva suredaguotos ir [[1806]] m. išleistos Evangelijos. Biblijos draugijos prašymu parašė studiją „Apie lietuvių tautą, kalbą ir literatūrą“ (išl. [[1994]] m.). Svarbiausias darbas – pirmąkart į lietuvių kalbą išverstas visas Naujojo Testamento tekstas katalikams ([[1816]] m., 2 leid. [[1906]] m.) Jo vertimas prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos formavimosi. Dar iš lenkų kalbos [[1832]] m. išvertė vyskupo A. B. Klongevičiaus parengtą trumpąjį katekizmą apie pavaldinių pagarbą carui.
| |||