Trigubo Aljanso karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: ko:삼국 동맹 전쟁; smulkūs taisymai
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 28:
Nuo pat kolonijinių laikų tarp portugalų ir ispanų vykdavo konfliktai dėl sienų. Nors ir buvo pasirašyti [[Madrido sutartis|Madrido]] bei San Ildefonso susitarimai, siena galutinai nenustatyta. Paragvajui tapus nepriklausoma šalimi sienų neapibrėžtumas su Brazilija išliko. Ginčytinos teritorijos buvo faktinėje Paragvajaus valdžioje. Nors Brazilija dėl to nereiškė didelių pretenzijų, tačiau tai turėjo įtakos tolesnei karo eigai.
 
Paragvajaus valstybė, dar kolonijiniais laikais turėjusi jėzuitišką autonomiją, vystėsi kitaip, nei jos kaimynės. Valdant [[José Gaspar Rodríguez de Francia]] ir [[Carlos Antonio López]] šalis laikėsi izoliacinės politikos, ekonomika buvo vystoma autonomiškai. Valstybė buvo labai centralizuota, militarizuota ir pavaldi Lopesų (Carlos, vėliau [[Francisco Solano Lopez|Francisco]]) valdžiai. 98 % žemių priklausė valstybei, visa ekonomika buvo griežtai kontroliuojama. Į šalį pakviesti užsienio specialistai tiesė geležinkelius, telegrafo linijas, padėjo vystyti metalo apdirbimo, tekstilės, laivų statybos, ginklų gamybos pramonę. Prekyboje valstybė laikėsi [[protekcionizmas|protekcionizmo]], griežtai kontroliavo eksportą ir importą, neėmė užsienio [[skola|skolų]]. 1850 m. pradėta intensyvi [[patranka|patrankų]], [[minosvaidis|minosvaidžių]], karo laivų gamyba.
 
Klestinčiai Paragvajaus ekonomikai reikėjo tarptautinės prekybos, tačiau žemyno gilumoje esanti šalis priklausė nuo Brazilijos ir Argentinos. Paragvajaus karo planuose buvo tikslai padaryti koridorių iki Atlanto vandenyno ir ten įkurti uostą.
Eilutė 61:
== Padariniai ==
[[Vaizdas:Krigsteater trippelalliansekrigen.png|thumb|200px|Paragvajaus prarastos teritorijos]]
Dėl karo didžiausius nuostolius patyrė Paragvajus. Nors tikslūs skaičiai nežinomi, manoma, kad žuvo 300 tūkst. paragvajiečių, dauguma civilių. Žuvo didžioji šalies gyventojų dalis, beveik 90 % Paragvajaus vyrų. Brazilai neteko 50 tūkst., Urugvajus 3100, Argentina 18-30 tūkst. žmonių. Daugiausia aukų nusinešė ne tarpusavio kovos, tačiau [[cholera]], [[badas]], užkrečiamos ligos.
 
Pagal Trigubo Aljanso sutartį Argentina ir Brazilija pasidalino Paragvajaus teritorijas: Argentinai atiteko dalis [[Gran Čiakas|Gran Čiako]] (dabartinė [[Čiako provincija]] ir [[Formosos provincija]]), Brazilijai - dalis ginčytino Paragvajaus-Paranos tarpupio (išplėstas Mato Grosas). Iš Argentinos pusės buvo siūlymų pasidalinti visą Paragvajaus teritoriją, tačiau brazilai nebuvo suinteresuoti šalies panaikinimu. 1876 m. Brazilija išvedė savo pajėgas iš Paragvajaus, tačiau Argentina neatsisakė planų užimti visą Gran Čiaką. Argentinos-Paragvajaus siena nustatyta po ilgų ginčų, tarpininkaujant JAV prezidentui [[Rutherford B. Hayes]]. Brazilija pasirašė taiką su Paragvajumi pasilikusi teisę nevaržomai vystyti laivybą Paragvajaus upe.