Suomijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S wz prastinimas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 53:
Suomijos gamtai nemažą įtaką daro [[jūra]]. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Pakrantėse - kalvotos [[žemuma|žemumos]]. Vyrauja įvairios ledyninio [[reljefas|reljefo]] formos. Krantai daugiausia žemi, kranto linija labai vingiuota ir suskaidyta daugybės mažų [[įlanka|įlankėlių]], pakrantėje daug mažų uolėtų salų – [[šcheras|šcherų]], (ypač pietuose) ~30000 salų; didžiausios - [[Alandų salos]].
 
Vidaus vandenys užima ~ 1/10 Suomijos ploto. ~90 % teritorijos priklauso [[Baltijos jūra|Baltijos]] baseinui, dalis šiaurės [[upė|upių]] [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] baseinui.
 
Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių [[įduba|įdubų]]. [[Pelkė]]s užima beveik 1/3 Suomijos ploto.
Eilutė 60:
[[Vaizdas:Saimaan aalto.jpg|thumb|200px|Saimaa ežeras]]
 
''Suomijoje daugiausia [[ežeras|ežerų]] tiek ES, tiek pasaulyje – apie 188 tūkst.'' (užima ~8 % Suomijos ploto. Dauguma ežerų negilūs – 5-20 m.
 
Daugelis ežerų jungiasi vieni su kitais, sudarydami dideles ežerų sistemas. Didžiausias – pietryčiuose, netoli Baltijos jūros plačiai žinomas Suomijos ežerynas (4377 km²). Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, o yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Plačius ežerus keičia siauri ir ilgi (dažnai daugiau nei 100 km ilgio), sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį.
Eilutė 96:
 
== Augalija ==
Miškingumas 71 %. Pusę miškų sudaro [[Pušis|pušys]] (44 %), drėgnose vietose auga [[eglė]]s (38 %), pietuose [[Beržas|beržų]] miškai, o pietuose ir pietvakariuose dar yra [[ąžuolas|ąžuolų]], [[liepa|liepų]], [[uosis|uosių]], [[klevas|klevų]].
 
Šiaurėje vyrauja [[miškatundrė]] ir [[tundra]]. Auga įspūdingos [[kalnų azalija|kalnų azalijos]]. Iš sumedėjusių augalų minėtini [[Beržas keružis|keružiai beržai]] ir [[Ieva|ievos]].
Eilutė 110:
 
== Gamtos apsauga ==
Suomija labai rūpinasi miškų želdinimu ir [[Europa|Europoje]] pirmauja pagal miško metinį prieaugį vienam gyventojui. Krašte 60 % miškų plotų valstybiniai.
 
[[Suomiai]] labai saugo krašto gamtą. Įsteigta jau arti 50 [[nacionalinis parkas|nacionalinių parkų]] ir 15 [[rezervatas|rezervatų]]. Didžiausias nacionalinis parkas yra Lapijoje ([[Laplandija|Laplandijoje]]), krašto šiaurėje. Vertas dėmesio Lemenjokio (1720 km²) nacionalinis parkas.