Lakis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: be:Лакі |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 15:
[[934]] m. įvyko didelis bazaltinės [[lava|lavos]] išsiveržimas (19,6 kubinių km lavos, didžiausias žinomas tokio tipo Žemės istorijoje).
[[1783]]–[[1784]] m. įvyko dar vienas, kol kas paskutinis išsiveržimas (dar vadinama Skaftáreldar - ''Skaftá upių ugnys''), kartu su gretimu Grímsvötn ugnikalniu, kurio metu išsiskyrė 15 km³ bazaltinės lavos bei nuodingų [[fluoras|fluoro]] ir [[sieros dioksidas|sieros dioksido]] junginių debesys (viso 8 mln ir 120 mln tonų atitinkamai), dėl kurių nugaišo virš 50 % gyvulių ir dėl bado mirė 21 % apylinkių žmonių.
Išsiveržimas prasidėjo [[1783]] m. [[birželio 8]] d. 130 krateriuose, sprogimo pobūdžio dėl požeminio vandens reakcijos su kylančia bazaltine [[magma]], vėliau palaipsniui perėjo į Plinijaus, Strombolio bei Havajų tipo išsiveržimus, kurie nuslopo po 8 mėnesių, 1784 m. [[vasario 7]] d.
21 % Islandijos gyventojų numirė badu, ir tūkstančiai [[vakarų Europa|vakarų Europos]] gyventojų mirė apsinuodiję pasklidusiu [[sieros dioksidas|sieros dioksidu]]. Išsiveržimas turėjo įtakos Europos [[klimatas|klimatui]] (audros bei labai šalta 1784 m. žiema, sukėlusi dar daugiau mirčių), taip pat [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]], ir net yra įrodymų, paveikė [[Afrikas|Afrikos]] bei [[Indija|Indijos]] kritulių sistemas.
== Nuorodos ==
| |||