Oro linijų bendrovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: sv:Flygföretag |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 31:
XX a. 6 dešimtmetyje Vakarų aviacijos raidą skatino naujų efektyvesnių lėktuvų – De Havilland Comet, Boeing 707, Douglas DC-8 ir Sud Aviation Caravelle – gamyba. Pradėti naudoti pirmieji turbopropeleriniai lėktuvai Vickers Viscount ir Lockheed L-188 Electra. Sovietinio bloko oro linijos pradėjo naudoti lėktuvus [[Tupolev Tu-104|Tu-104]] ir [[Tupolev Tu-124|Tu-124]].
8 dešimtmetyje pradėti komerciškai eksploatuoti ypač plataus [[Fiuzeliažas|fiuzeliažo]] lėktuvai [[Boeing 747]] (pravardžiuojamas ''Jumbo Jet''), [[McDonnell Douglas DC-10]], [[Lockheed L-1011]] ir [[Airbus A300]] paskatino tarptautinių ir tarpžemyninių maršrutų plėtrą. Šie lėktuvai buvo efektyvūs dėl didelio pervežamų keleivių skaičiaus, krovinio masės ir skrydžio ilgio. Siekiant didinti greitį, sukurti viršgarsiniai lėktuvai [[Concorde]] (naudotas komerciniams skrydžiams 1976-2003) ir [[Tupolev Tu-144|Tu-104]] (naudotas 1977-1978).
1978 m. [[JAV]] aviacijos rinka pradėta dereguliuoti, sumažinti reikalavimai naujoms, veiklą norinčioms pradėti, oro linijų bendrovėms. Tuo laikotarpiu JAV susikūrė daug naujų bendrovių, tačiau dėl konkurencijos su tradicinėmis bendrovėmis (kurios pradėjo taikyti agresyvią kainodarą ir turėjo didesnius gabenimo pajėgumus) dauguma jų greitai pasitraukė iš rinkos. Tačiau didžiausiais šio proceso laimėtojais tapo keleiviai – sumažėjo kainos, didėjo paklausa ir maršrutų skaičius. 9 dešimtmetyje maždaug 50 % visų keleivių skrydžių buvo atliekama JAV teritorijoje.
XX a. pabaigoje JAV rinkoje pradėjo kurtis [[Žemų sąnaudų oro linijų bendrovė]]s, kurios už mažą kainą siūlė keliones be jokių papildomų paslaugų (pirmoji tokį verslo modelį pradėjo taikyti [[Southwest Airlines]]). Šios žemų išlaidų bendrovės tapo konkurentėmis tiek tradicinėms oro linijoms, tiek ir viena kitai. XX a. dešimtajame dešimtmetyje oro pervežimų rinka liberalizuota ir Europos Sąjungoje. 2007 m. pasirašytas susitarimas, liberalizuosiantis tarpžemyninių pervežimų (tarp JAV ir Europos Sąjungos šalių) rinką.
Eilutė 37:
* Valstybės kontroliuojamos oro linijų bendrovės privatizuojamos (pvz., 2005 m. privatizuotos Lietuvos nacionalinė oro linijų bendrovė – [[FlyLAL]]), veikia kaip įprastinės pelno siekiančios įmonės. Daugelyje pasaulio regionų (pvz., Europos Sąjungoje]] aviacijos paslaugų rinka liberalizuojama.
* Keleivių srautai didėja, ypač šalyse, kurių ekonomika greitai auga, ir regionuose, kur rinka liberalizuojama.
* Pramonės šaka išgyvena ciklus – 4-5 metus stagnacijos ir nuostolių paprastai seka 5-6 augimo ir pelno metai. Tačiau net palankiais metais oro linijų bendrovių grynasis pelnas (sumokėjus visus mokesčius ir palūkanas) paprastai siekia 2-3 %. Sėkmingai dirbančios bendrovės paprastai investuoja, užsakydamos naujus lėktuvus ir plėsdamos paslaugas.
* Oro linijų bendrovės jungiasi tarpusavyje į stambesnes įmones (pvz., KLM-Air France).
* Didėja [[Žemų sąnaudų oro linijų bendrovė|Žemų sąnaudų oro linijų bendrovių]] rinkos dalis, tradicinis oro linijos iš dalies perima pastarųjų veiklos būdus.
| |||