Kolektyvizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
S (Atmestas 84.32.219.120 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Homo keitimas))
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas)
[[Vaizdas:442px-Kolkhozianos.jpg|thumb|right|Tarybinis plakatas, raginantis stoti į [[kolūkis|kolūkį]]]]
'''Kolektyvizacija''' – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į [[kolūkis|kolūkius]] ir [[tarybinis ūkis|tarybinius ūkius]]. Masinė kolektyvizacija [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] prasidėjo [[1929]] m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į [[kolūkis|kolūkius]] bei formavo kolūkių materialinę bazę. [[1929]]–[[1930]] m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai. Iš viso buvo ištremta iki 15 % kaimo gyventojų. Dauguma represuotųjų buvo geri ūkininkai, darbštūs ir tvarkingi valstiečiai.{{faktas}}
 
== Kolektyvizacijos rezultatai ==
 
Kolektyvizacija sužlugdė [[žemės ūkis|žemės ūkį]]. [[1933]] m. 1 ha žemės buvo išgaunama tik 5,7 cnt grūdų, mažiau nei [[1913]] m. [[Gyvulininkystė]]s produkcija sudarė 65 % 1913 m. lygio. Galvijų sumažėjo nuo 60,1 mln. [[1928]] m. iki 33,5 mln. 1933 m. 1932 m. Sovietų Sąjungoje įvedus [[pasas|pasus]], kolūkiečiai jų negavo ir liko „pritvirtinti“ prie kolūkių. [[Žemės ūkis|Žemės ūkyje]] įsigalėjo direktyvinis planavimas, [[biurokratija|biurokratinis]] vadovavimas.
 
1929–1933 m. – per ketverius metus – buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]], uždaryta lageriuose, mirė nuo bado ir ligų apie 15 mln. valstiečių.
174 866

pakeitimai