Kvazaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
S (robotas Keičiama: ml:ക്വാസാർ)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas)
[[Vaizdas:QuasarStarburst.jpg|thumb|180px|right|Kvazaras]]
'''Kvazaras''' yra aktyvus galaktikos branduolys, spinduliuojantis smarkiau nei visa [[galaktika]]. Spinduliavimo energijos šaltinis – medžiagos [[akrecija]] į [[juodoji skylė|juodąją skylę]] (juodąją bedugnę), esančią tos galaktikos centre. Pirmieji kvazarai buvo aptikti pagal spinduliavimą radijo diapazone ('''KVAZ'''ižv'''A'''igždinis '''RA'''dijo šaltini'''S'''). Tik gerokai vėliau buvo rasta, kad tik apie 10 % visų kvazarų yra aktyvūs radijo diapazone – '''radijo kvazarai'''. Likusi dalis yra vadinamieji '''tylieji kvazarai''', kurie neturi stipraus radijo spinduliavimo.
 
Kvazarai yra labai nutolę nuo mūsų ir skleidžia radijo ir kitokiomis bangomis nepaprastai daug energijos – dešimtis ar net tūkstančius kartų daugiau negu visa Galaktika. Antra vertus, kvazaro aktyvioji sritis yra žvaigždės dydžio – tai liudija greitas kvazarų spinduliavimo kitimas. Kvazaro radijo portretui būdingos dvi „ausys“, kurias sudaro į šalis trykštančios plazmos čiurkšlės, išsiskleidžiančios į didžiulius [[Plazma|plazmos]] debesis. Remiantis kvazarų ir aktyviųjų galaktikų spinduliavimo panašumais bei aptikus aplink daugelį kvazarų galaktikų pėdsakus, dabar kvazarai laikomi branduoliais labai aktyvių galaktikų, egzistavusių Visatos raidos pradžioje (mus pasiekianti tolimų kvazarų šviesa yra išspinduliuota prieš milijardus metų ir praneša apie Visatos jaunystę).
 
Jei kvazaro raudonasis poslinkis z=5,8, jis tolsta maždaug 95 % šviesos greičiu, aktyvaus spinduliavimo periodas trunka 10–100 mln. metų, apie 10 % kvazarų yra stiprūs radijo bangų šaltiniai.
 
== Atradimas ==
 
== Mįslės ==
Išliko vienintelis modelis – itin masyvi juodoji bedugnė galaktikos centre, į kurią dideliu greičiu krinta aplinkinė medžiaga, sudarydama [[Akrecijos diskas|akrecijos diską]]. Tas modelis paaiškina visas stebimas kvazarų savybes: mažus matmenis, labai stiprų spinduliavimą įvairiomis bangomis (krintant medžiagai į juodąją bedugnę gali išsiskirti energija, lygi maždaug 10 % medžiagos rimties energijos), netvarkingą spinduliavimo kitimą (medžiaga krinta į bedugnę netolygiai), [[Reliatyvistinė čiurkšlė|čiurkšles]], ištekančias iš kai kurių kvazarų ir kt.
 
Kvazarai tebėra vieni iš paslaptingiausių objektų Visatoje. Kokiu būdu jie susidaro ir kodėl jie egzistavo tik ankstyvuoju Visatos plėtimosi laikotarpiu (nė vieno kvazaro nėra likę arti mūsų Galaktikos), kodėl didžiulės čiurkšlės būdingos tik daliai kvazarų, gal juodosios bedugnės egzistuoja daugumos ar net visų galaktikų centruose? Šie ir daugelis kitų klausimų tebekamuoja mokslininkus.
174 866

pakeitimai