Burokėlis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S TLE parametrų reikšmių užpildymas. |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 15:
[[šakniavaisis|Šakniavaisiai]] apvalūs, tamsiai raudoni. [[lapkotis|Lapkočiai]] tvirti, statmeni, ryškiai raudoni. [[Lapai]] dideli (5–20 cm), vešlūs, žali su raudonomis gyslomis. Paliktas žiemoti, antrais metais burokėlis išaugina [[stiebas|stiebą]] su smulkiais, į [[varpa]]s susitelkusiais, vėjo apdulkinamais [[žiedai]]s.
Burokėliai domestikuoti II-ajame tūkstantmetyje pr. m. e. [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione. Išplito po [[Mesopotamija|Mesopotamiją]], [[Kinija (regionas)|Kiniją]]. Maistui vartojamas šakniavaisis, taip pat švieži lapkočiai ir lapai. Lietuvoje iš burokėlių gaminamos sriubos ([[barščiai]], [[šaltibarščiai]], [[batviniai]]), [[mišrainė]]s, sultys. Šakniavaisiuose yra 9-16 % [[cukrus|cukrų]], 1,8-3 % [[baltymai|baltymų]], 0,7-1,4 % [[celiuliozė]]s, 0,8-1,3 % mineralinių medžiagų, taip pat rūgščių, vitaminų (ypač [[vitaminas P|vitamino P]]). Burokėliai dažnai naudojami kaip maistinis dažas.
Burokėliai geriausiai auga vidutinio sunkumo, puveningose, gerai įdirbtose priemolio [[dirva|dirvose]]. Tradiciškai [[sėja]] pradedama [[ieva|ievoms]] sužydėjus. Naudojama sėklų 12–14 kg/ha.
Eilutė 21:
Pagrindiniai kenkėjai - [[sprakšiai]], [[spragės]], [[runkeliniai nematoidai]], [[runkelinės musės]]; ligos - lapų rudmargė, [[netikroji miltligė]], tikroji miltligė, baltuliai.
Lietuvoje burokėliai žinomi nuo XVI a. [[1588]] m. įtraukti į [[Lietuvos statutas|Lietuvos statuto]] kainyną. Tarpukaryje užėmė ~11 % pasėlių<ref>{{TLE|1|310-311||Burokėlis}}</ref>.
== Šaltiniai ==
| |||