François Mitterrand: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Nuorodos: Politiko info lentelės įstatymas ir/arba smulkūs pataisymai., |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 44:
Po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] [[1944]] m. spaudos darbuotojas, leidėjas. [[1946]] – [[1958]] m. Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo narys nuo ''Demokratinio ir socialistinio Pasipriešinimo sąjungos''. [[1953]] – [[1965]] m. šios partijos pirmininkas. [[1947]] – [[1950]] m. koalicinėje vyriausybėje buvo kovotojų ir karo aukų ministras, [[1950]] – [[1954]] m. užjūrio teritorijų ministras, [[1954]] – [[1957]] m. vidaus reikalų ministras. Jam priklauso frazė „Alžyras – tai Prancūzija“.
[[1959]] – [[1962]] m. Prancūzijos [[Senatas|senato]] narys. [[1965]] – [[1968]] m. ''Kairiųjų demokratinių ir socialistinių jėgų federacijos'' lyderis. [[1965]] m. kandidatavo į Prancūzijos prezidentus, bet antrame ture pralaimėjo [[Šarlis de Golis|Š. de Goliui]], surinkęs 44 % balsų.
[[1969]] – [[1970]] m. dalyvavo kuriant [[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos socialistų partiją]], [[1971]] – [[1981]] m. renkamas jos pirmuoju sekretoriumi. [[1972]] – [[1983]] m. [[Socialistų Internacionalas|SI]] pirmininko pavaduotojas.
[[1974]] m. antrą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir antrame ture gavo 49,3 % balsų. [[1981]] m. gegužės 10 d. gavęs 52 % balsų, išrinktas Prancūzijos prezidentu. Jis panaikino mirties bausmę, pakėlė minimalų atlyginimą, paankstino pensiją, iki 5 savaičių pratęsė atostogas. Tačiau prasidėjo infliacija, kurios socialistų vyriausybė nesugebėjo pažaboti.
[[1986]] m. rinkimus į Nacionalinį susirinkimą laimėjo dešinieji, bet jiems taip pat nepavyko pasiekti ženklių pokyčių. Pradėjus ardyti socialinę sistemą, nepasitenkinimas dešiniaisiais dar labiau išaugo, todėl [[1988]] m. F. Miteraną prancūzai vėl išrinko prezidentu.
| |||