Portugalijos socialistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 10:
== Pirmosios reformos ==
 
[[1974]] m. balandžio kariuomenei nuvertus [[Marčelas Kaetanas|M. Kaetanu]] režimą, PS sudarė [[Marijas Soarešas|Marijaus Soarešo]] laikinąją vyriausybę, o [[1974]] m. gruodžio mėn. įvyko organizacinis PS suvažiavimas, kuriame buvo priimta radikali programa. [[1975]] m. balandžio rinkimuose PS gavo 38,5 % rinkėjų balsų, o [[1975]] m. gruodžio mėn. M. Soarešas vėl sudarė vyriausybę.
 
Padėti PS buvo sudarytas [[Socialdemokratų Internacionalas|SI]] solidarumo su Portugalija komitetas, į kurį įėjo [[Vilis Brantas|V. Brantas]], [[Haroldas Vilsonas|H. Vilsonas]], [[Ulofas Palmė|U. Palmė]], [[Fransua Miteranas|F. Miteranas]], [[Bruno Kraiskis|B. Kraiskis]] ir kiti [[Socialistų Internacionalas|SI]] lyderiai.
 
Iki [[1976]] m. [[balandžio 25]] d. rinkimų, kuriuose PSP gavo 34,97 % balsų ir 106 vietas 269 vietų parlamente, buvo priimta Portugalijos Konstitucija, kurioje įtvirtinti [[Balandžio revoliucija|Balandžio revoliucijos]] iškovojimai. Iki [[1982]] m. dešiniųjų padarytų konstitucijos pataisų, joje buvo tokios sąvokos, kaip [[socialistinė visuomenė]], kolektyvinė gamybos priemonių nuosavybė ir kt.
 
M. Soarešas [[1976]] m. liepą ryžosi suformuoti vienpartinę mažumos vyriausybę. Iki [[1977]] m. gruodžio PS vyriausybė, susidurdama su dideliais ekonominiais sunkumais, infliacija ir augančiu nedarbu, nacionalizavo dalį latifundijų, pabandė suderinti kainų ir atlyginimų disproporcijas. Tačiau kai kurie vyriausybės žingsniai nerado palaikymo parlamente, todėl M. Soarešas atsistatydino ir netrukus suformavo koalicinį kabinetą su Socialdemokratinio centro partija. Bet bendros kalbos su augančio kapitalo atstovais nebuvo rasta, todėl [[1978]] m. liepos ir šiai vyriausybei teko atsistatydinti. Be to, prasidėjo trintis ir pačioje partijoje.
Eilutė 20:
== Krizė ==
 
[[1977]] m. L. Kardozu vadovaujami kairieji išėjo iš PS ir įkūrė [[Kairioji sąjungą už socialistinę demokratiją|Kairiąją sąjungą už socialistinę demokratiją]]. [[1978]]–[[1980]], nesutikdami su M. Soarešo susitaikymo politika, partiją paliko ir kiti žymūs lyderiai, netgi atsisakydami savo postų. Tai atsiliepė ir rinkimų rezultatams: [[1979]] m. gauta 27,3 %; [[1980]]-25,2 % balsų.
 
Tiesa, ir būdama opozicijoje PS pasiekė kai kurių laimėjimų – jos iniciatyva nebuvo leista atiminėti žemę iš kooperatyvų, apriboti sklypų, perduodamų asmeninėn nuosavybėn, dydžiai.
 
[[1983]] m. rinkimuose PS gavo 36,1 % balsų ir 94 mandatus parlamente, tačiau koalicinę vyriausybę sudarė ne su buvusiais bendražygiais, įkūrusiais kitas partijas, o su buržuazine [[Portugalijos socialdemokratų partija|socialdemokratų partija]] (PSD). Ši vyriausybė dirbo iki [[1985]] m. rudens, tačiau jai teko imtis griežtos ekonomijos politikos, suvaržyti dirbančiųjų teises, padidinti pensinį amžių moterims iki 65 metų, pakelti butų nuomą, devalvuoti eskudą. Todėl [[1985]] m. ir [[1987]] m. rinkimuose PS gavo tik 20-22 % balsų, leidusių užimti 57 ir 60 vietų parlamente ir pasitraukė į opoziciją valdančiai PSD.
 
== Vėl valdžioje ==