Štirijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
S (robotas: smulkūs taisymai)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas)
== [[XX amžius|XX]] amžius ==
 
Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] 68 % Štirijos gyventojų gimtoji kalba buvo vokiečių, o 32 % – slovėnų, ji ribojosi (pagal laikrodžio rodyklę) su [[Žemutinė Austrija|Žemutine Austrija]], [[Vengrija]], [[Kroatija]], [[Karniola]], [[Karintija]], [[Zalcburgas|Zalcburgu]] ir [[Aukštutinė Austrija|Aukštutine Austrija]].
 
Po Pirmojo pasaulinio karo, pagal [[Sen Žermeno sutartis|Sen Žermeno sutartį]] 1918 m. pietinis slovėnų dominuojamas trečdalis, į pietus nuo [[Mura|Muros]] upės, su [[Celjė]]s ir [[Mariboras|Mariboro]] miestais įjungtas į Slovėniją ([[Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė|Jugoslaviją]]). Likę du trečdaliai tapo Austrijos federacine žeme, o slovėnų trečdalis (Žemutinė Štirija) iki šiol neformaliai vadinama Slovėnijos Štirijos provincija ir sudaro apie 1/3 šalies teritorijos. Skirtingai nei Karintijoje šis padalinimas nebuvo lydimas smurto, nors abiejose sienos pusėse liko tautinės mažumos (didesnieji Žemutinės Štirijos miestai buvo daugiausia vokiški).
174 866

pakeitimai