Kauno tvirtovė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 42:
[[Karas|Karo]] metu tvirtovėje buvo laikoma apie 60 000 Rusijos kariuomenės karių įgula (daugiausia netarnavę šauktiniai ir vyresnio amžiaus atsarginiai). Iš Kauno tvirtovės statytojų suformuoti Kauno ir Vilkmergės pulkai. Tvirtovė turėjo apie 1500 [[artilerija|artilerijos]] pabūklų (daugiausia vidutinio kalibro), taip pat [[lėktuvas|lėktuvų]], [[aerostatas|aerostatų]], inžinerinių, automobilių transporto, prožektorių, sanitarijos dalinių.
1915 m. [[rugpjūčio 7]] d. pietinių fortų prieigose prasidėjo kautynės. Atskiri tvirtovės daliniai atkakliai grūmėsi su [[vokiečiai|vokiečių]] kariuomene. Sprogus 420 mm sviediniams kariai trokšdavo nuo betono ir plytų dulkių sūkurių. Trūko maisto, ginklų. Gynėjų dalinių nuostoliai siekė iki 75 %, kariai stichiškai ėmė trauktis iš pozicijų. [[Rugpjūčio 15]] d. apšaudytas [[Kauno senamiestis]], mieste prasidėjo gaisrai.
[[Rugpjūčio 16]] d. Vokietijos kariuomenė užėmė 3 stacionariąją bateriją, netrukus – II fortą, šiek tiek vėliau – I ir III fortus, kai kuriuos Centrinio gynybos pylimo [[redutas|redutus]]. Kiek ilgiau carinė kariuomenė laikėsi VIII ir IX fortuose. Papildomai iš Vakarų fronto atsiųstas apie 30 000 vokiečių karių pastiprinimas. [[Rugpjūčio 18]] d., po 11 dienų trukusių kautynių, įtvirtinimų zona buvo pralaužta. Vokiečiai užėmė miestą ir paėmė į nelaisvę apie 20 000 Rusijos karių, taip pat apie 1350 artilerijos pabūklų. Gynybai vadovavęs [[tvirtovės komendantas]] generolas Vladimiras Grigorjevas (''Владимир Николаевич Григорьев'') skubiai pasitraukė.
| |||