Graikų-persų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: af:Grieks-Persiese oorloë
Auksiner (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
[[499 m. pr. m. e.]] [[Miletas|Mileto]] tironas Aristagoras surengė ekspediciją Nakso salai užimti su persų parama. Žygis baigėsi blogai ir nujausdamas savo nuvertimą, Aristagoras nesunkiai sukurstė Mažosios Azijos graikus sukilti prieš persus. Tai buvo [[Jonijos sukilimas|Jonijos sukilimo]], trukusio iki [[493 m. pr. m. e.]] ir įtraukusio kitus [[Anatolija|Anatolijos]] regionus, pradžia. Aristagoras gavo karinę [[Atėnai|Atėnų]] ir [[Eretrija|Eretrijos]] paramą ir 498 m. bendros pajėgos užėmė ir sugriovė [[Sardai|Sardus]], persų regioninę sostinę. Už tai [[Darijus I]] prisiekė atkeršyti Atėnams ir Eretrijai. 497–495 m. pr. m. e. sukilimas tęsėsi nė vienai pusei negaunant pranašumo. 494 m. pr. m. e. persai persigrupavo ir puolė sukilimo centrą - Miletą. [[Ladės mūšis|Ladės mūšyje]] jonėnai buvo sutriuškinti ir sukilimas nuslopo, paskutinieji sukilėliai buvo sunaikinti kitais metais.
 
Norėdamas apsisaugoti nuo sukilimų ir nepriklausomų graikų kišimosi, Darijus nusprendė nuraminti Graikiją ir atkeršyti Eretrijai ir Atėnams už Sardus. Pirmoji persų invazija į Graikiją prasidėjo [[492 m. pr. m. e.]], kai persų generolas Mardonijus užėmė [[Trakija|Trakiją]] ir Makedoniją, bet ekspedicija greitai nutrūko. [[490 m. pr. m. e]]. antros pajėgos buvo nusiųstos į Graikiją, šįkart per [[Egėjo jūra|Egėjo jūrą]], vadovaujamos [[Artafernas|Artaferno]] ir [[Datis|Dačio]]. Ši ekspedicija užėmė [[Kikladai|Kikladus]], užėmė ir sugriovė Eretriją. Tačiau pakeliui į Atėnus persai buvo nugalėti [[Maratono mūšis|Maratono mūšyje]]. Po to Darijus galvojo apie visos Graikijos užkariavimą, bet mirė [[486 m. pr. m. e.]] ir tuo pradėjo rūpintis jo sūnus [[Kserksas I]]. 480 m. pr. m. e. Kserksas asmeniškai vadovavo antrajai persų invazijai į Graikiją, surinkęs didžiausią iš Antikos laikų armijų. Pergalė prieš susivienijusius graikus (kuriems vadovavo Atėnai ir Sparta) [[Termopilų mūšis|Termopilų mūšyje]] leido persams nusiaubti beveik visą Graikiją, bet graikai nugalėjo persų laivyną [[SalamioSalamino mūšis|Salamino mūšyje]]. Kitais metais graikai perėjo į puolimą ir nugalėjo persus [[Platėjos mūšis|Platėjos mūšyje]], taip užbaigdami persų invaziją.
 
Likęs persų laivynas buvo nugalėtas [[Mykalės mūšis|Mykalės mūšyje]], o prieš tai graikai išvijo persų įgulas iš Sesto ([[479 m. pr. m. e.]]) ir Bizantijaus ([[478 m. pr. m. e.]]). Sparos generolo Pauzanijaus veiksmai per Bizantijaus apgultį atstūmė daugybę graikų miestų ir persų priešai pradėjo telktis aplink Atėnus ir [[Delo sąjunga|Delo sąjungą]]. Ši sajunga kitus trisdešimt metų kovojo su persais ir išstūmė juos iš Europos. [[Eurimedono mūšis|Eurimedono mūšyje]] 466 m. pr. m. e. Delo sąjunga užtikrino Jonijos miestų laisvę. Tačiau sąjungos dalivavimas Egipto maište (460–454 m. pr. m. e.) baigėsi katastrofa. Laivynas pasiųstas į [[Kipras|Kiprą]] 451 m. pr. m. e. nieko nepasiekė ir atsitraukė, o po to karas tyliai pasibaigė. Kai kurie mokslininkai mano, kad susirėmimai baigėsi [[Kalijo taika]].