15:12, 15 sausio 2010 versija taisyti Hornblower (aptarimas \| indėlis) 4 130 keitimai S →‎Prūsijos kronika ← Prieš tai darytas keitimas		14:23, 26 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti Povilasz (aptarimas \| indėlis) 31 625 keitimai S →‎Prūsijos kronika Kitas pakeitimas →
Eilutė 7: Apie [[1510]]-[[1526]] m. Simonas Grunau parašė veikalą „Kronika ir aprašymas linksmiausių, reikalingiausių ir tikrų Prūsijos žemės istorijų“ (''Cronica und beschreibung allerlüstlichenn, nützlichsten und waren historien des namkundigenn landes zu Prewssen''), kuris [[1875]] m. išleistas „Prūsijos kronikos“ (''Preussische Chronik'') pavadinimu. Dėl [[VO\|Vokiečių ordino]] [[1525]] sekuliarizacijos kronika 1526 m. skubiai perredaguota, [[1529]] m. papildyta. Kronikoje rėmėsi [[1249]] m. [[Christburgo taika\|Christburgo taikos sutartimi]], kronikomis, kurias parašė [[Adomas Bremenietis]], [[Petras Dusburgietis]], [[Vygandas Marburgietis]] ir kt., [[Toninės analai]]s, [[Erazmas Stela\|Erazmo Stelos]], [[Enėjus Silvijus Pikolominis\|Enejaus Silvijaus Pikolominio]] veikalais. Kronika – pirmoji ne Vokiečių ordino, o [[~~Prūsij~~Prūsija\|Prūsijos]]os istorija. Joje jis pateikė daug etnografinių, geografinių ir istorinių žinių apie Prūsiją nuo senovės laikų iki Vokiečių ordino sekuliarizacijos, apie Prūsijos gamtą, ūkį ir gyventojus, aprašė jų kilmę, išvaizdą, gyvenimo būdą, maistą ir gėrimus, drabužius, tikėjimus. Pirmasis pateikė žinių apie vakarų baltų vyriausiųjų dievų trejybę – [[Perkūnas\|Perkūną]], [[Patrimpas\|Patrimpą]] ir [[Pikuolis\|Pakulą]], apie šventovę [[Romuva\|Romuvą]], legendinius [[VI a.]] prūsų valdovus brolius Prutenį (Brutenis) ir Vydevutį (Vaidevutis). Simonas Grunau teigė jas ėmęs iš pirmojo Prūsos vyskupo [[XIII a.]] Kristijono kronikos. Vietiniai gyventojai dar išpažįsta baltų senovės tikėjimą – 1526 m. viename [[sembai\|sembų]] kaime radęs žynį (''Waideier''), aukojantį pagonių dievams [[ožys\|ožį]]. Norėdamas įrodyti, kad autochtonai skiriasi nuo kolonistų vokiečių, į kroniką įdėjo prūsų kalbos žodynėlį (100 žodžių). Pabrėžė prūsų ir [[lietuvių]] giminystę. Bene pirmasis kraštą į šiaurę nuo prūsų vadina [[Mažoji Lietuva\|Mažąja Lietuva]] (''Klein Littaw''). Paskelbė Vokiečių ordino didžiojo magistro Zygfrydo fon Foichtvangeno [[1310]] m. potvarkį, kuris draudžia kryžiuočiams kalbėtis su vietos gyventojais jų kalba, įpareigoja prižiūrėti, kad prūsai sekmadieniais lankytų bažnyčią, įdirbtų dykynes. Jis pasmerkė kryžiuočių žiaurumus, jų atsimetimą 1525 m. nuo [[katalikybė]]s ir perėjimą į [[protestantizmas\|protestantizmą]], vietinių gyventojų prūsų ir lietuvių išnaudojimą. Kronika prolenkiška, atspindi katalikišką autoriaus pasaulėžiūrą. Dėl netikslumų ir kitais šaltiniais nepatvirtintų faktų (yra ir išgalvotų; patikliai įrašė viską, ką girdėjo iš žmonių keliaudamas po Prūsiją) kai kurie tyrinėtojai (ypač XIX a. antroje pusėje) juo nepasitiki ir nepagrįstai atmeta visą kroniką. Ji padarė didelį poveikį [[XVI a.]] – [[XIX a.]] pirmosios pusės Prūsijos istoriografijai.<ref>{{VLE\|VII\|207-208\|[[Rimantas Jasas, Angelė Vyšniauskaitė]]\|Simonas Grunau}}</ref>

Simonas Grunau: Skirtumas tarp puslapio versijų