Senieji Trakai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S #1. {{tl|Ltgyv}}, {{tl|Vietovardis}} Infolentelių atnaujinimas straipsniuose (x rajono savivaldybė),
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
}}
 
'''Senieji Trakai''' – kaimas [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] rytuose, [[Trakų INP|Trakų istoriniame nacionaliniame parke]]; [[Senųjų Trakų seniūnija|seniūnijos]] centras, 2 seniūnaitijos. Išlikęs [[benediktinai|benediktinų]] vienuolyno pastatas (XV a.), [[Senųjų Trakų piliavietė]] (kultūros paminklas nuo 2008 m.), veikia [[Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia|Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia]], pastatyta [[1899]] m., lietuviška [[Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla]] ir lenkiška [[Senųjų Trakų pagrindinė mokykla]], paštas (LT-21007). Ties Senaisiais Trakais eina geležinkelio ruožas [[Vilnius]]-[[Varėna]], prasideda kelio į [[Trakai|Trakus]] atšaka.
 
Tai senoji Lietuvos sostinė, kurią įkūrė kunigaikštis [[Gediminas]]. Spėjama, kad apie [[1350]] m. čia, [[Senųjų Trakų piliavietė|Senųjų Trakų pilyje (piliavietėje)]], gimė žymiausias viduramžių Lietuvos valdovas – būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]]. Vytautui Didžiajam atminti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 1998-2002 metais įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią, kurį sudaro devynios medinės skulptūros, palydinčios turistus nuo Naujųjų Trakų į Senuosius Trakus. Senųjų Trakų piliavietėje stovi Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra. Senųjų Trakų, kurie viduramžiais buvo vadinti Trakai, pilis stovėjusi ant kalvos, juosiamos gilaus griovio ir saugomos 10 m aukščio gynybinės sienos. Ji stovėjo dar XIV a., tačiau vėliau [[Kęstutis]] vietovėje prie Galvės ežero, viename jo pusiasalių pastatė naują pilį ir apsigyveno joje. Vietovė buvo pradėta vadinti Naujaisiais Trakais, o po II Pasaulinio karo tiesiog Trakais. Senųjų Trakų piliavietėje dabar stovi bažnyčia, o senąją pilį mena tik koplytstulpis.