Karvės Ola: Skirtumas tarp puslapio versijų

70 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
S (Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas)
No edit summary
== Geologija ==
[[Vaizdas:karves olos kiauryme.jpg|thumb|left|200px|Kiaurymė Karvės Olos smegduobės dugne]]Karvės Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis - apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Olos sienose matosi viršutinio [[devonas|devono]] sistemos [[uoliena|uolienos]] – [[dolomitas]], [[gipsas]], [[mergelis]]. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
 
Viena ertmės eina į šiaurės rytus, dvi į pietryčius. Bendras urvo ilgis 46 m, aslos plotas 42 m², tūris 28 m³. Požeminio ežero vandens temperatūra 4,5 °C. Ežere rasta devynspyglių ir trispyglių dyglių ir moliuskų, vienoje landoje rasta šikšnosparnių ([[ūsuotasis pelėausis]], [[šiaurinis šikšnys]] ir [[rudasis ausylis]]) griaučių. [[1973]]–[[1978]] m. olą tyrė Kauno speleologai. [[1978]] m. akvalangininkai ištyrė povandeninę požeminio ežero dalį.<ref>{{VLE|IX|517||Karvės Ola}}</ref> Karvės ola dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi.
 
== Literatūra ==
V. Narbutas, A. Linčius, V. Marcinkevičius. Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje. Agora, 2001.
 
== Šaltiniai ==
* V. Narbutas, A. Linčius, V. Marcinkevičius. Devono uolienų karstas ir aplinkosaugos problemos Šiaurės Lietuvoje. Agora, 2001.
{{ref}}
== Nuotraukos ==
 
== Nuorodos ==
* [http://www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=geotopas&_GT_ID=19 Karvės Ola]
 
== Nuotraukos ==
<gallery>
Image:stulpas_karves_ola.jpg|Stulpas, žymintis, kad Karvės Ola yra gamtos paminklas
268 379

pakeitimai