Hiragana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kusurija (aptarimas | indėlis)
S + šablonas Japoniškas tekstas
Kusurija (aptarimas | indėlis)
S dalinai pataisyta
Eilutė 9:
== Istorija ==
[[Vaizdas:hiraganoskilme.JPG|left|90px|Pirmieji hiraganos ženklai kildinami iš šių hieroglifų]]
Hiragana Japonijoje sukurta [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpiu]] (apie 10 a), kuomet Japonijoje suklestėjo nacionalinė kultūra, ir atsirado būtinybė užrašyti vietinę literatūrą. Pirmasis tokių bandymų buvo ''Manyoshu'' poezijos rinkinys, kur [[kinų raštas|kiniški hieroglifai]] naudoti ne pagal prasmę, o pagal tarimą (vadinamoji ''manyogana''. Ilgainiui pagal tarimą naudojami hieroglifai labai supaprastėjo, kol virto hiragana. Skirtingai nei [[katakana]], hiragana yra kildinama iš labai kaligrafiško ''žolių stiliaus'' (草書, japoniškai ''sōshosōšo''), kuris jai ir suteikia grakščias, vingiuotas linijas. <br />Galutinai susisteminta hiragana buvo apie [[XI amžius|XI a.]]
 
== Vartojimas ==
Eilutė 18:
* Ženkliuką ''nigori'' (reiškia „dulkelė“, „drumzlė“) prirašius prie atitinkamo skiemens, šis suskardėja. Tokiu būdu ''t'' virsta į ''d'', ''k'' – į ''g'' ir pan. Pvz., garsas て tariamas ''te'', o で – ''de'', garsas し – ''ši'', o じ – ''dži''.
* Prirašius rutuliuką prie ''h'' prasidedančio skiemens, ''h'' virsta ''p''. Pvz.: は tariamas ''ha'', ば – ''ba'', o ぱ – ''pa''.
* Prie balsiu ''i'' besibaigiančio skiemens prirašius sumažintą ''yaja'', ''yuju'' arba ''yojo'', jie susijungia į vientisą garsą. Tokiu būdu みゃ (''mi'' + ''yaja'') tariamas ne ''miyamija'', o ''mia''.
* Balsis う ''u'' prailgina prieš jį einantį skiemenį. Taigi, とう (''to''+ ''u'') tariamas ''tō''
* Sumažintas つ ''tsucu'' sudvigubina po jo einantį priebalsį. Todėl ちょっと tariamas kaip ''čiotto''.
{{Commons|Hiragana|no=T}}