Džou dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 240:
[[Vaizdas:China 2b.jpg|thumb|right|Pavasarių ir rudenų laikotarpis]]
„Pavasarių ir rudenų laikotarpis“ ({{zh|春秋時代|Chūnqiū Shídài|Čunčiu Šidai}}) pavadinimą gavo nuo [[Pavasarių ir rudenų kronikos|kronikų]], tradiciškai priskiriamų Konfucijui. Šiuo periodu decentralizuotoje Džou valstybėje tarpusavyje varžėsi bei kovojo apie 170 mažų valstybėlių. Centrinė Džou valdovo valdžia buvo nominali, ją labiausiai palaikė Dangaus mandato koncepcija. Kai kurios valstybėlės ilgainiui virto gan stipriais politiniais vienetais. Pačios stipriausios buvo [[Či]] ({{zh||Qi|Či}}), [[Dzin]] ({{zh||Jin|Dzin}}), [[Ču karalystė|Ču]] ({{zh||Chu|Ču}}), vėliau – [[Čin]] ({{zh||Qin|Čin}}), [[U karalystė|U]] ({{zh||Wu|U}}), [[Jue]] ({{zh||Yue|Jue}}), [[Lu (regionas)|Lu]] ({{zh||Lu|Lu}}).
Laikotarpiui būdingi nuolatiniai karai. Jie kildavo tiek tarp atskirų valstybių, tiek jų viduje. Tarpusavyje kovodavo įvairūs klanai, šeimos. Neretai karais būdavo siekiama nubausti kitą valstybę už įžeidimą ar išdavystę, padėti grįžti į sostą teisingam paveldėtojui ir pan. Karas buvo sakralinis įvykis – jo paskirtis buvo atstatyti teisingumą. Su priešu kariaujama tuomet, kai jis tampa nebe dorybingas. Taigi karais šiame laikotarpyje siekiama įgyti moralinį ir politinį, bet ne teritorinį pranašumą. Dėl nuolatinių karų [[VI a. pr. m. e.|VI]]-[[IV a. pr. m. e.]] suklesti karo [[strategija]].
| |||