Švedijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{inuse}} '''Švedija''' – valstybė Šiaurės Europoje; didesnė Skandinavijos pusiasalio dalis. Rytuose ir pietuose skalauja [[... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Švedija''' – valstybė [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]]; didesnė [[Skandinavijos pusiasalis|Skandinavijos pusiasalio]] dalis. Rytuose ir pietuose skalauja [[Baltijos jūra]] ir šios jūros [[Botnijos įlanka]]; per 20 tūkst. salų, salelių ir [[Šcheras|šcherų]] pakrantėje, didžiausios salos km²: [[Gotlandas]] 3 001, [[Elandas]] 1 344, [[Orustas]] 346, [[Hisingenas]] 192, [[Vermdė]] 180, [[Čiernas]] 147, [[Vedė]] 125, [[Forė]] 113. Pietvakariuose Baltijos ir Šiaurės jūras jungia [[Eresuno sąsiauris|Eresuno]], [[Kategato sąsiauris|Kategato]] ir [[Skagerako sąsiauris|Skagerako]] sąsiauriai.
Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su [[Norvegija]] (1 619 km), šiaurės rytuose su [[Suomija]] (586 km). Švedijos teritorijos ilgis iš šiaurės į pietus 1 574 km, plotis iš vakarų į rytus 440 km. Šeštadalis teritorijos už [[Poliaratis|poliaračio]].
== Paviršius ==
Kalvų kraštas; 25% teritorijos yra žemiau nei 100 m virš jūros lygio, 20% pakilęs aukščiau nei 500 m virš jūros lygio; vidutinis šalies aukštis 276 m virš jūros lygio. Aukščiausia viršūnė Kabnekaisė (2 111 m virš jūros lygio) Skandinavijos kalnuose.
== Klimatas ==
Būdingas [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų]] [[Jūrinis klimatas|jūrinis]] su švelniomis [[Žiema|žiemomis]] ir vėsiomis [[Vasara|vasaromis]] pietuose, pereinantis iš jūrinio į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]] viduryje ir subarktinis šiaurėje. Drėkinimas perteklinis, švelninantis Baltijos jūros ir [[Golfo srovė]]s poveikis.
== Dirvožemis ==
[[Norlandas|Norlande]] vyrauja jaurinis, [[Svealandas|Svealande]] – velėninis jaurinis, [[Getlandas|Getlande]] – miškų rudžemis.
== Augalija ==
Miškai užima 60, kalnų tundra, [[tundra]] ir [[miškatundrė]] 15, vidaus vandenys (ežerai ir upės, bet ne pelkės) 9, dirbamoji žemė 7, pievos ir ganyklos 2% šalies teritorijos.
== Gyvūnija ==
Paplitę miškų gyvūnai: [[briedžiai]], [[rudosios meškos]], [[lūšys]], [[vilkai]], [[lapė]]s, [[kiaunė]]s, [[stirnos]], [[voverė]]s, [[kiškiai]]; Norlande veisiasi [[šiauriniai elniai]], [[šiaurinės lapės]], [[baltieji kiškiai]], [[lemingai]]. Pajūryje, pelkėse ir ežeruose daug paukščių: [[Žąsis|žąsų]], [[Antis|ančių]], {Gulbė|gulbių]], [[Žuvėdra|žuvėdrų]], [[Kiras|kirų]]; upėse ir ežeruose paplitę [[upėtakiai]], [[lašišos]], [[ešeriai]], [[lydekos]], [[unguriai]], Baltijos jūroje –
[[menkė]]s, [[strimelė]]s, [[bretlingai]], [[krevetė]]s. Ypač saugomi [[jūriniai ereliai]] ir [[ereliai žuvininkai]], [[ūdros]], [[Ruonis|Baltijos ruoniai]].
</br>
| |||