Albanijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 518 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
S
{{inuse}}
'''Albanija''' – valstybė [[Pietų Europa|Pietų Europoje]], [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalyje]]. Vakaruose krantus skalauja [[Adrijos jūra]].
 
== Paviršius ==
 
Kalnuotas kraštas. 29% šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30% yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio.
 
Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba Dukaginas – jauni alpinės kalnodaros kalnai, sudaryti iš klinčių ir dolomitų, su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su Makedonija. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.
 
Albanijos viduryje stūkso aukštumos ir kalnagūbriai, suskaidyti gilių slėnių. Svarbiausi kalnagūbriai iš šiaurės į pietus: Mirditė, Skanderbeutas, Polisis, Tomoris, Gribė, Nemerckė, Gjerė.
 
Iki 300 m virš jūros lygio aukščio 20–50 km pločio Albanijos pajūrio lyguma nuo Škoderio ežero šiaurėje iki Vlioros įlankos pietuose. Siaura 50 km ilgio pietinė pakrantės juosta dėl švelnios gamtos ir klimato vadinama Albanijos Rivjera.
 
== Klimatas ==
1 218

pakeitimų