Albanijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11:
Pasienyje dideli tektoninės kilmės ežerai Škoderis, [[Prespa]] ir [[Ochridas]], pajūryje lagūninės kilmės – [[Karavastasė]] ir [[Nartė]]. Kalnuose daug dirbtinių ežerų.
== Dirvožemis ir augalija ==
Dirvožemių ir augalijos pasiskirstyme ryškus vertikalusis zoniškumas. Augalija žemyninė. Vakaruose miškų vietoje iki 400–500 m virš jūros lygio. karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai [[makija]], [[citrusiniai]], [[figos]], [[alyvmedžiai]]; kalnų šlaituose kalnų ir miškų rudžemiuose – [[ąžuolai]], [[guobos]], [[bukai]], [[kaštonai]], [[beržai]], aukščiau [[juodosios pušys]]; 1400–1900 m virš jūros lygio subalpinės pievos.
Miškai užima 29%, krūmai 17%, dirbamoji žemė 21%, pievos ir ganyklos 16%, ežerai ir upės 4,5% šalies teritorijos.
== Gyvūnija ==
Gyvūnija skurdi, veisiasi [[kalnų ereliai]], [[vilkai]], [[šernai]], [[šakalai]], [[elniai]]; gausu tik [[Vandens paukščiai|vandens paukščių]].
[[Kategorija:Albanijos geografija]]
|