Konstitucinė monarchija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Atšauktas naudotojo 78.60.151.98 (Aptarimas) darytas keitimas 2583597 |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Constitutional monarchy.PNG|thumb|300px|Šalys kuriose vyrauja konstitucinė monarchija]]
'''Konstitucinė monarchija''' yra tokia valdymo forma, kai [[monarchija|monarcho]] valdžia yra ribojama [[Konstitucija|Konstitucijos]]. Konstitucinėms monarchijoms būdinga tai, kad specialūs įstatymai nustato paveldėjimo tvarką. Vyriausybę skiria monarchas, o ne parlamentas. Paprastai konstitucinėje monarchijoje egzistuoja valdžių pasidalinimas, kai monarchas yra vykdomosios valdžios galva, o parlamentas – įstatymų leidžiamosios. Monarchas gali įtakoti
Konstitucinės monarchijos dar skirstomos į dualistines ir parlamentines. ''Dualistinėje monarchijoje'' yra galimybė paleisti parlamentą monarcho valia ir skirti vyriausybę pavaldžią monarchui. Tokios monarchijos yra [[Kuveitas|Kuveite]], [[Marokas|Maroke]] ir [[Jordanija|Jordanijoje]]. ''Parlamentinėje monarchijoje'' monarchas dalyvauja ribotai (pvz., britų monarchija), jis turi tik atidedamąją ar santykinę veto teisę. Vyriausybė faktiškai formuojama demokratiškai renkamo parlamento, nors ją formaliai ir skiria monarchas. Jei [[parlamentas]] pareiškia nepasitikėjimą vyriausybe, monarchas privalo priimti jos atsistatydinimą. Monarchas neturi jokių teisminės valdžios įgaliojimų, išskyrus malonės teisę. Faktiškai monarchas atlieka tik reprezentacines valstybės vadovo funkcijas. Šiuolaikinių parlamentinių monarchijų pavyzdžiai: Didžioji Britanija, Švedija, Olandija, Belgija, Danija, Norvegija, Ispanija ir kitos šalys.
[[Kategorija:Konstitucinės monarchijos| ]]
| |||