Apsakymas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas Snooker pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (VP-bot keitimas)
Eilutė 5:
Sąvoką apsakymas mini [[Konstantinas Sirvydas]] pirmajame lietuvių kalbos žodyne ([[XVII amžius|XVII a.]] pr.) greta [[apysaka|apysakos]] bet kokiam sakytiniam pasakojimui įvardinti.
 
Lietuvių literatūroje apsakymo, kaip žanro, užuomazgos, pasirodėrandasi [[XIX amžius|XIX a.]] vidurio [[didaktika|didaktinėje]] [[proza|prozoje]] ([[Antanas Tatarė]], [[Motiejus Valančius]]), [[Laurynas Ivinskis|Lauryno Ivinskio]] kalendoriuose, [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] istoriniuose veikaluose (prozos intarpų pavidalu).
 
ApsakymuiAkstiną išpopuliarėtiapsakymui akstinąišpopuliarėti davė nacionalinio judėjimo banga ir periodinės [[spauda|spaudos]] išplitimas, o žanrinės kategorijos prasmę jis ėmė įgyti [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX a.]] sandūroje, kai savo kūrinius paskelbė [[Antanas Kriščiukaitis-Aišbė]], [[Vincas Pietaris]], [[Žemaitė]], [[Gabrielė Petkevičaitė-Bitė]], [[Lazdynų Pelėda]] ir kt.
 
Pirmųjų lietuvių literatūros teorijų autoriai apsakymą apibūdina kaip „pasakojamąjį veikalą mažo tūrio“, atspindintį vieną epizodą iš veikėjo gyvenimo ([[Kazys Bizauskas]], [[1922]]) arba pripažįsta tik novelę ([[Juozas Ambrazevičius]], [[1930]]).